Ž. Vaičiūnas tikisi, kad prekybos elektra metodika bus patvirtinta šią savaitę

„Mūsų sistemos operatoriai yra suderinę metodiką ir šią savaitę kaip tik turi būti pritarimas tiek Latvijos, tiek Estijos, mano žiniomis, šiai metodikai. To paties pritarimo tikiuosi ir iš mūsų reguliatoriaus. Tai šiame fronte būsime tikrai padarę viską, kad elektra netiesiogiai taip pat nepatektų“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda bei užsienio ir vidaus reikalų ministrais BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Baltarusijai paskelbus, kad elektros gamyba Astravo AE turėtų prasidėti lapkričio 1–10 dienomis, ministras sakė tikintis, jog svarbiausi sprendimai Baltijos šalyse bus priimti per artimiausias kelias dienas.

„Tiek pralaidumų metodika, tiek kilmės garantijų principų sutarimas turi įvykti dar šią savaitę, nes lapkričio pirma diena yra čia pat (...) Šiandien turbūt nesvarstyčiau, kas būtų, jeigu būtų, bet tikrai nuoširdžiai nepavydžiu politikams tų pasirinkimų, kuriuos reikės daryti arba įgyvendinti, kad Astravo elektra netiesiogiai nepatektų į mūsų rinką neturint trišalės metodikos ir trišalės kilmės garantijų sistemos“, – sakė ministras.

„Nes bet kokie kiti variantai, būtent nacionaliniai ar kiti, jie iš esmės yra savęs apgaudinėjimas, nes jau būtų išvestiniai ir mes turėtume pasikliauti Latvijos vienokia ar kitokia informacija“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kol kas nėra paskelbusi, kada svarstys metodikos projektą.

Energetikos ministro teigimu, pradėjus veikti Astravo AE ir Lietuvai nustačius nulinius pralaidumus prekybai su Baltarusijai, labai svarbu nustatyti, kokiai pagrindais prekiaus Latvija ir Rusija.

„Kad apskritai nevyks (prekyba tarp Latvijos ir Rusijos – BNS), labai tuo abejočiau – tiek dėl geopolitinių, tiek dėl praktinių priežasčių, o kad ji vyks per Latviją, tai turbūt yra faktas, tik klausimas: pagal kokį teisinį arba reguliacinį režimą“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Jis anksčiau BNS sakė, kad elektros srautas iš Rusijos į Latviją paleidus Astravo AE gerokai sumažės – ji galėtų siekti daugiausia 4,2 teravatvalandės per metus – beveik du kartus mažiau nei skaičiuota anksčiau.

Pasak jo, deramasi ir dėl elektros kilmės garantijų arba sertifikatų sistemos, kad per Rusiją į Latviją, o vėliau ir į Lietuvą bei kitas Europos Sąjungos šalis nepatektų baltarusiška elektra.

„Dar svarbus yra kilmės garantijų klausimas. Džiugu, kad čia įsitraukusi Europos Komisija ir kaip tik šiuo metu vyksta susitikimas su Europos Komisija ir Latvijos, Estijos atstovais dėl efektyvios sistemos ir norima sudėlioti paskutinius štrichus“, – sakė ministras.

Jo teigimu, EK jau metus dalyvauja derantis dėl trišalės metodikos, ji įsitraukusi ir į susijusį su šiuo dokumentu kilmės garantijų sistemos rengimą.

„Akivaizdu, kad Komisija neįsivaizduoja, kad trys Baltijos šalys, įgyvendinančios daugiau negu 1 mlrd. Eur sinchronizacijos projektą, galėtų turėti tiek skirtingas metodikas, tiek skirtingas kilmės garantijų sistemas“, – aiškino ministras.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praėjusią savaitę pateikė papildomą informaciją rinkos dalyviams ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) dėl trišalės prekybos elektra metodikos.

Konservatoriai metodiką kritikuoja

Tuo metu Seimo rinkimus laimėję konservatoriai antradienį sukritikavo Energetikos ministerijos sutartą trišalę Baltijos šalių elektros prekybos su Rusija metodiką.

Konservatoriai teigia, kad siūloma metodika gali įteisinti „antiastraviniame įstatyme draudžiamas veikas“.

Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.

Kadenciją baigianti Vyriausybė teigia, kad rizikas sumažins mažesnis pralaidumas ir kilmės garantijų sistema. Konservatoriai sako, jog saugiklių yra per mažai.

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis antradienį išplatino bendrą pareiškimą, kad „nueinantis energetikos ministras neturėtų prisiimti nepagrįstų įsipareigojimų“.

„Kviečiame energetikos ministrą? Ž. Vaičiūną būsimame Baltijos Ministru? tarybos posėdyje neprisidėti prie sprendimu?, kurie įteisintų Baltijos šaliu? prekyba? su trečiosiomis šalimis naudojant elektros perdavimo linijas tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei elektros srautus iš Astravo AE i? Lietuvos energetikos sistema?“, – rašoma I. Šimonytės ir G. Landsbergio pareiškime.

„Matome riziką, kad šios antiastraviniame įstatyme draudžiamos veiklos būtų įteisintos patvirtinus Energetikos ministerijos viešam svarstymui pateiktą elektros prekybai su trečiosiomis šalimis (Rusija) skirtą metodiką“, – teigia konservatorių lyderiai.

Lietuva yra aktyviausia Astravo AE kritikė, akcentuojanti būtinybę laikytis saugumo reikalavimų projekte. Savo ruožtu Minskas atmeta kritiką.