Pradedant veikti šiukšlių deginimo jėgainėms, nerimaujama dėl pavojingų išmetimų

Publikuota: 2020-02-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje šiemet pradėsiant veikti dviem didelio pajėgumo šiukšlių deginimo jėgainėms – Vilniuje ir Kaune – visuomenininkai bei kai kurie politikai kelia naują problemą – pasak jų, siekiant, kad į aplinką nebūtų išmetami pavojingi cheminiai junginiai, šiukšlės turėtų būti deginamos aukštesnėje temperatūroje nei numatyta.

Seimas, sausio pabaigoje priėmęs aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisas, nepritarė „valstiečio“ Naglio Puteikio iniciatyvai padidinti nepavojingų atliekų deginimo temperatūrą nuo 850 iki 1.200 laipsnių, nors Aplinkos apsaugos komitetas ją palaikė.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų ir kai kurių Seimo narių, tokia idėja pavėluota – jėgainės jau pastatytos, o įstatyme įtvirtinant naujus reikalavimus, jį tektų derinti su Europos Komisija.

Didesnės temperatūros idėją palaikantys visuomenininkai sako, jog 850 laipsnių temperatūra yra per maža deginti pavojingas atliekas, kuriose yra chloro. Tuo metu Aplinkos ministerija tikina, kad Europos Sąjungos (ES) reglamentas numato dvi atliekų deginimo temperatūras: vieną – bendram atliekų srautui, kitą – pavojingoms atliekoms.

Pasak Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės, Lietuva yra nustačiusi tokią atliekų deginimo temperatūrą, kuri yra numatyta ES direktyvose.

„Nustatant direktyvose, natūraliai buvo įsitikinta, kad tai turi būti minimali temperatūra, kuri būtų saugi ir aplinkai, ir sveikatai“, – BNS sakė A. Bagočiutė.

ES direktyvos dabar numato, kad nepavojingos atliekos turi būti deginamos ne mažesnėje nei 850 laipsnių, pavojingos – 1.100 laipsnių temperatūroje. Pavojingas atliekas tokioje temperatūroje degina bendrovė „Toksika“.

A. Bagočiutė pabrėžė, kad degindamos atliekas, įmonės paprastai palaiko didesnę nei minimali vidutinę degimo temperatūrą.

„Kiek mums žinoma, deginant atliekas, įmonės vidutinę deginimo temperatūrą palaiko aukštesnę nei minimali būtina temperatūra, nes minimali yra ta riba, kurią reikia būtinai išlaikyti“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“, statančios kogeneracines jėgaines Kaune ir Vilniuje, atstovas taip pat teigia, kad reali atliekų deginimo temperatūra jose bus didesnė nei 850 laipsnių.

„Įprastinė degimo temperatūra Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse sieks apie 1.000–1.100 laipsnių“, – BNS sakė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Tuo metu nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Darnaus vystymosi centras vadovas Liutauras Stoškus įsitikinęs, jog problema yra ta, kad pavojingos atliekos, turinčios chloro, neatskiriamos nuo bendro atliekų srauto ir deginamos esant mažesnei temperatūrai – tokiu būdu pavojingi dioksinai pateks į aplinką.

„Lietuvoje pavojingų atliekų išrūšiavimas yra tragiškai blogas. Kur jos nukeliauja? Akivaizdu, kad į bendrą atliekų srautą. Jeigu yra užteršiamos bendros komunalinės atliekos, tai reiškia, kad deginimo metu tos pavojingos medžiagos keliauja į atmosferą“, – BNS sakė L. Stoškus.

Anot jo, jei deginamos atliekos turi chloro, būtina didinti temperatūrą iki mažiausiai 1.100 laipsnių.

„Reikia užtikrinti, kad atliekos, kurios bus deginamos, neturės chloro (...), jeigu to negali garantuoti, turi deginti tokioje temperatūroje, kuri pašalintų dioksinų ir furanų susidarymo riziką. Praktika sako, kad temperatūra turėtų būti didesnė nei tūkstantis laipsnių, tai 1.100  galėtų būti, tik problema, kad ta temperatūra yra arti katilo galimybių ribų“, – teigė L. Stoškus.

Pasak jo, lakų, dažų ar panašių atliekų gyventojai nėra linkę rūšiuoti kaip pavojingų.

„Yra visokie lakai, dažai – žmonės gi neveža jų priduoti kaip pavojingų atliekų, jas meta į konteinerius, o konteineriuose akivaizdu, kad jos ir plastikus deginamus užterš, ir visa kita“, – sakė Darnaus vystymosi centro vadovas.

Tuo metu A. Ketlerius abejoja, kad tarp išrūšiuotų komunalinių atliekų yra pavojingų medžiagų. Kaip pavyzdį jis pateikė „Fortum Heat“ kogeneracinę elektrinę Klaipėdoje, nuo 2013 metų deginančią nepavojingas komunalines bei pramonines atliekas ir neišmetančią į aplinką ją teršiančių junginių.

„Fortum Klaipėda“ energijai gaminti naudoja išrūšiuotas ir perdirbti netinkamas nepavojingas komunalines ir pramonines atliekas. Jeigu tarp šių atliekų būtų reikšmingas pavojingų atliekų, turinčių daug halogenintų organinių medžiagų chloro pavidalu, tai jau būtų žinoma, nes vykdomas nuolatinis emisijų monitoringas“, – BNS teigė jis.

Pasak jo, dar labiau – iki 1.200 laipsnių – didinant atliekų deginimo temperatūrą, leistinas ribas galėtų viršyti azoto oksidų emisijos.

N. Puteikis Seime svarstant vadinamąjį „Klaipėdos paketą“ teigė, kad Švedijos elektrinėse atliekos deginamos būtent 1.200 laipsnių temperatūroje.

Kauno kogeneracinė elektrinė jau yra bandoma, vasarį į ją planuojama atvežti pirmąsias atliekas, o komercinę veiklą ji turėtų pradėti gegužę.

Tuo metu Vilniaus kogeneracinė jėgainė šiuo metu laukia veiklos leidimo – tikimasi, kad jėgainė pradės veikti šių metų pabaigoje.

Aplinkos apsaugos agentūra BNS nurodė, kad bendrovė Vilniaus kogeneracinė jėgainė paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui pateikė pernai rugsėjį, tačiau ji kelis kartus buvo grąžinta tikslinti. Paskutinį kartą ji pateikta sausio 28 dieną, šiuo metu agentūra ją vertina.

Seime svarstant „Klaipėdos paketą“ mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad N. Puteikio siūlymas teikiamas baigiant statyti šimtus milijonų eurų kainavusias kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune.

„Valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas buvo įsitikinęs, kad dar šis Seimas priims N. Puteikio siūlymą. Tačiau socialdemokratas Algimantas Salamakinas perspėjo nepalaikyti pataisos, nes prezidentas esą ją vetuos, be to, „lendama“ į technologiją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Teismas: „Orlen Lietuvos“ ir VERT ginčas dėl įtakos rinkoje nutrauktas

Teismas nutraukė Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ginčą su Valstybine...

Pramonė
2020.02.21
„Amber Grid“ vadovo konkurse – 17 kandidatų 1

Pasibaigus pirmajam atrankos etapui, paraiškas naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo konkursui...

Pramonė
2020.02.20
Tikrinamas Astravo AE parengimas branduoliniam kurui priimti

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas...

Pramonė
2020.02.20
Latvijos vyriausybė atidėjo sprendimą dėl Astravo AE 

Latvijos vyriausybė kol kas atidėjo sprendimą, ar patvirtinti bendrą Baltijos šalių poziciją dėl elektros...

Pramonė
2020.02.19
Nyderlandų teismas palaikė akcininkų apeliaciją „Jukos“ byloje, Rusija skųs

Nyderlandų teismas antradienį ilgai laukta nutartimi palaikė išardytos Rusijos naftos milžinės „Jukos“...

Pramonė
2020.02.18
Kogeneracinių jėgainių statybų ribojimai prieštarauja Konstitucijai  13

Valdančiųjų balsais prieš pusantrų metų priimti atliekų deginimo jėgainių statybų įstatyminiai sugriežtinimai...

Verslo aplinka
2020.02.18
Sinchroninių kompensatorių pirkimą ruoš Italijos CESI

Italijos konsultacijų ir inžinerijos bendrovė CESI parengs techninę sinchroninių kompensatorių pirkimo...

Pramonė
2020.02.17
Lietuva galutinai pralaimėjo ginčą su „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. Eur kompensacijos 2

Lietuva galutinai pralaimėjo beveik aštuonerius metus trukusį ginčą su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl maždaug...

Verslo aplinka
2020.02.17
„Inter RAO Lietuvos“ pelnas pernai augo 2,4 mln. Eur

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ pernai uždirbo...

Pramonė
2020.02.15
Elektrėnų moderniausias blokas veikia visa galia 8

Susidarius palankioms elektros gamybos sąlygoms, Lietuvos elektrinės moderniausias kombinuotojo ciklo blokas...

Pramonė
2020.02.14
Estai Lietuvoje imasi konkuruoti su reguliuojama elektros kaina

Nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“ pradėjo tiekti žaliąją elektrą buitiniams elektros vartotojams.

Pramonė
2020.02.14
V. Martikonio interviu: nujaučiu, kas stovi už dūmų, skleidžiamų apie „Ignitis grupės“ IPO  Premium 7

Vienas turtingiausių Lietuvos politikų ir investuotojų Vidmantas Martikonis, turintis 7 mln. Eur vertės ESO...

Rinkos
2020.02.14
„Gazprom“ Latvijos „Conexus“ trečdalį akcijų parduoda už 80 mln. Eur

Rusijos koncernas „Gazprom“ Latvijos magistralinių dujotiekių operatorės ir Inčukalnio požeminės dujų...

Pramonė
2020.02.13
„Klaipėdos nafta“ į SkGD projektus ketina investuoti iki 140 mln. Eur 1

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per...

Pramonė
2020.02.13
EPSO-G pajamos pernai augo 2% iki 251 mln. Eur

Valstybės valdoma elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė EPSO-G per praėjusius metus gavo 251 mln. Eur...

Pramonė
2020.02.13
Teismas paliko ESO delistingavimą sustabdytą Premium 4

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paliko galioti nepakeistą žemesnės instancijos teismo sprendimą,...

Rinkos
2020.02.13
KTU sukūrė naują medžiagą saulės elementams, pirmą licenciją pardavė japonams Premium

Lietuvių ir vokiečių mokslininkai drauge sukūrė gerokai efektyvesnius nei rinkoje esantys saulės elementus.

Technologijos
2020.02.13
Sinchronizavimo projektui bus steigiama speciali komisija

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Vyriausybė įsteigė specialią komisiją.

Pramonė
2020.02.12
Į Kauno kogeneracinę jėgainę pradedamos vežti pirmosios atliekos 1

Į Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) trečiadienį pradėtos vežti pirmosios atliekos. Jos jėgainėje bus...

Pramonė
2020.02.12
Baltarusija išpumpuoja naftą iš „Družba“ naftotiekio gijų 

Baltarusija išpumpuoja taip vadinamą technologinę naftą iki jos perdirbimo gamyklų nutiestų „Družba“...

Pramonė
2020.02.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau