2020-ieji Lietuvos energetikoje: ar sudėtingas skirtingų lūkesčių valdymas leis sėkmingai ir toliau žengti pirmyn?

2019 m. buvo priimtas ne vienas svarbus politinis sprendimas, kuris sukūrė sąlygas tam tikrų priemonių bei veiksmų įgyvendinimui: priimtas vadinamasis sinchronizacijos įstatymas bei gautas Europos Sąjungos finansavimas šio projekto įgyvendinimui, paskelbti atsinaujinančios energetikos plėtrą skatinantys aukcionai, priimtas sprendimas dėl išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo, atnaujintas gaminančių vartotojų plėtros modelis, pasiekta rekordinė vieta „Doing Business 2020“ reitinge, prie ko taip pat prisidėjo sutrumpėjusi prijungimo prie elektros tinklų trukmė, ir kt.

Ir nors iš šalies gali atrodyti, kad Lietuvos energetikos sektorius sėkmingai žygiuoja į priekį, tačiau 2020 m. susidursime su naujais iššūkiais.

Netylant diskusijoms dėl Astravo atominės elektrinės (AE), jau turbūt kitąmet bandysime „sugaudyti“ elektronus, kurie potencialiai bandys patekti į Lietuvą iš nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių. Su Latvija ir Estija turėsime susitarti dėl prekybos su trečiosiomis šalimis po Astravo AE darbo pradžios bei dėl izoliuoto Baltijos šalių energetinės sistemos darbo bandymo, kas yra būtina sąlyga siekiant sinchronizuotis su kontinentine Europa.

Buitiniams vartotojams belaukiant išmaniųjų elektros energijos skaitiklių, taip pat turėsime tinkamai pasirengti planuojamam rinkos liberalizavimui, kadangi pagal įstatymų projektus 2021 m. sausio 1 d. pirmoji dalis didžiausių šalies buitinių elektros energijos vartotojų turės pasirinkti savo naująjį elektros energijos tiekėją. Atitinkamai siekiant, kad vartotojams šis procesas būtų kaip įmanoma sklandesnis, nuo apytiksliai ateinančių metų vidurio vartotojai bus plačiai supažindami su planuojamais liberalizavimo etapais, naudomis bei su šiuo procesu jiems atsirandančiomis galimybėmis.

Atsinaujinančios energetikos srityje kitąmet planuojama sulaukti dar didesnio gaminančių vartotojų proveržio, taip pat 2020 m. viduryje planuojamas antrasis (0,7 TWh dydžio) atsinaujinančios energijos skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas. Be to, numatoma, kad 2020 m. bus priimti koncepciniai sprendimai bei atlikti tyrimai dėl vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūroje, kas atitinkamai turėtų būti viena kertinių ašių, siekiant sėkmingai įgyvendinti NENS užsibrėžtus nacionalinius energetikos sektoriaus tikslus ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Pastebėtina, kad kitąmet darbų atsinaujinančios energetikos srityje sulauks ne tik potencialūs vystytojai, bet ir savivaldybės, kurių didžioji dalis (50 iš 60 savivaldybių) kitais metais turės būti pasirengusios 2021-2031 m. AEI naudojimo veiksmų planus. Siekiant, kad parengti planai neliktų tik ant popieriaus, savivaldybėms kitąmet taip pat reikės prisiminti jų prieš kurį laiką parengtus miestų darnaus judumo planus, kadangi siekiant įgyvendinti juose numatytus elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros tikslus daliai savivaldybių dar reikės pasitempti.

Patikimai prieinamos elektros energijos gamybos srityje 2020-ieji taip pat bus išskirtiniai Lietuvoje. Veiklą pradėjus vykdyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms 2020 m. po ilgesnės pertraukos Lietuvoje į eksploataciją bus įvestas reikšmingesnis kiekis naujų patikimai prieinamų elektros energijos gamybos pajėgumų – 116 MW. Taip pat planuojama, kad priėmus reikalingus teisės aktų pakeitimus bei apsisprendus dėl galutinės koncepcijos ateinančių metų pabaigoje turėtų įvykti ilgalaikių galios mechanizmų (angl. capacity mechanisms) aukcionai, kuriais remiantis turėtume užsitikrinti Lietuvos energetikos sistemos adekvatumą po sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 m. Dėl šios priežasties bei potencialios šių mechanizmų įtakos galutinei vartotojų sąskaitai už elektros energiją, ši tema kitais metais potencialiai bus viena pagrindinių šalies energetinėje padangėje.

Įvertinus visus šiuos laukiančius darbus, reikia tikėtis, kad potencialiai besikeičiantys politiniai vėjai neužkirs kelio visiems žygiuoti pirmyn bei taip tęsti sėkmingai pradėtus darbus ir kitąmet.

Vytautas Rimas yra „Ignitis grupės“ Rinkos reguliavimo vadovas