Kas padėtų verslui sparčiau investuoti į atsinaujinančiąją energetiką?

Europos Sąjungos atlikta analizė rodo, kad Baltijos šalyse yra vienos palankiausių sąlygų vystyti atsinaujinančiąją energetiką. Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70% suvartojamos elektros energijos ir 45% iš jų bus pagaminta iš AEI, o 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje ir visa – iš AEI. Atrodytų, viskas labai teisinga ir gražu.

Kalbėdami apie vėjo energetiką, tikrai galime sakyti, kad vėjas mums palankus. Pirmieji trys Lietuvos vėjo elektrinių parkų ketvirčiai buvo itin geri: pagaminta 19% daugiau elektros energijos nei pernai tuo pačiu metu. Tokius rezultatus lėmė palankios gamtinės sąlygos – didesnis nei įprastai vėjo greitis.

Gerėjantys vėjo jėgainių rodikliai rodo, kad Lietuvoje terpė vėjo energetikai palanki. Skelbiami aukcionai, numatytas jų grafikas trejiems metams į priekį, pateikiamos aiškios dalyvavimo sąlygos. Ką tik baigėsi aukcionas 300 MWh vėjo jėgainių parkams vystyti. Tačiau UAB „Renerga“ nedalyvavo jame dėl nustatyto per mažo rinkos kainos priedo 12 metų laikotarpiui ir per griežtų įpareigojimų pagaminti tam tikrą kiekį energijos. Tokios sąlygos palankesnės aukcione dalyvauti valstybės valdomoms įmonėms, turinčioms savo gamybos pajėgumus, galutinius vartotojus bei galimybę atlikti balansavimo funkciją, bet ne privataus kapitalo įmonėms.

Nuo šių metų rugsėjo pradžios įsigaliojo naujas reguliavimas, kuris įpareigoja vystytojus ieškoti vėjo jėgainių pagamintos elektros pirkėjų arba galutinio vartotojo, sudarant PPA (angl. power purchase agreement) sutartis. Investuojant į projektus, elektros energija reikės prekiauti biržoje ir patiems atlikti balansavimo funkciją. Tam reikia specifinių žinių. To pasekmė – Lietuvoje veikiantys bankai neturi patirties finansuoti didelės apimties naujų projektų, kurie galėtų parduoti elektros energiją ne fiksuotu tarifu, o tiesiogiai per biržą, įžvelgia daug rizikų sudarant PPA sandorius ir tai gerokai apsunkina galimybes vystyti projektus. PPA sandoriai tampa vis populiaresni ir būtini verslui siekiant pritraukti finansavimą vystant naujus projektus, o stambiems vartotojams atsiveria galimybė pigiau pirkti elektros energiją, nei rinkos kainomis. Stambus elektros energijos vartotojas turi galimybę tiesiogiai kreiptis į vėjo jėgainių parko vystytoją, o ne į tarpininką, kaip įprasta šiuo metu, ir pirkti elektros energiją tiesiai iš jo. Problema, kad Lietuvoje per mažai stambių vartotojų ir jiems dar neįprasta pasirašyti ilgalaikius susitarimus dėl elektros energijos pirkimo, o tai jau tampa įprasta Skandinavijoje ir Vakarų Europoje. PPA įgyvendinti padėtų užsienio investuotojų pritraukimas, kurie galėtų investuoti Lietuvoje, siekdami užsitikrinti žemesnę elektros energijos pirkimo kainą.

Valstybė galėtų aktyviau dalyvauti tokių investicijų pritraukime šalies mastu, nes Lietuvos verslas pasiruošęs skirti investicijų ir šalyje vystyti vėjo jėgainių parkų projektus. Tam būtini ir privačių bei atsakingų valstybinių institucijų žingsniai bei noras bendromis jėgomis įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijoje užsibrėžtus ambicingus tikslus.

Komentaro autorius - Mindaugas Juodis, UAB „Renerga“ direktorius