Ekspertai dėl SkGD laivo išpirkimo: vertėtų palaukti

Publikuota: 2019-11-05
Klaipėdos uostas. Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla "Independence" ir dujovežis „Arctic Voyager“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos uostas. Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla "Independence" ir dujovežis „Arctic Voyager“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Klaipėdos naftos“ valdybai nusprendus iki 2024 metų išpirkti dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“ arba įsigyti kitą panašų laivą, BNS kalbinti ekspertai ir politikos formuotojai mano, kad su sprendimu paskubėta – esą reikia didesnio aiškumo, kaip ateityje keisis dujų vartojimas regione. Kai kurie ekspertai abejoja, kad jis augs.

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad priimant tokį sprendimą vertėjo palaukti, o jeigu būtina įsigyti laivą, Lietuva turėtų orientuotis į mažesnį. 

„Pasakyčiau taip: galima buvo dar ir palaukti, nes vis tiek reikia pasižiūrėti, kokios tos tendencijos, nors neatrodytų, kad kažkas smarkiai pasikeistų ir dujų suvartojimas išaugtų“, – BNS sakė V. Jankauskas. 

Tiesa, jis pripažįsta, kad Lietuvai investavus į SkGD infrastruktūrą Klaipėdoje bei įgijus patirties šiame versle, nebūtų racionalu visiškai atsisakyti laivo-saugyklos. 

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius mano, jog laiko apsispręsti dar yra.

„Visų pirma reikia įvertinti, koks bus dujų vartojimas ateityje – be to neįmanoma padaryti teisingo sprendimo, ar pirkti, ar ne. Galėtume turėti laiko iki 2024 metų tam vertinimui. Jeigu matome, kad dujų vartojimas ateityje bus, tai tada, matyt, tas pirkimas yra logiškas“, – BNS teigė M. Nagevičius.

Pasak jo, jeigu dujų vartojimas mažės, Lietuvai teks vėliau ieškoti, kam jį parduoti ir ji patirs nuostolių.

„Kad jis (dujų vartojimas – BNS) mažės, yra labai daug prielaidų, nes, pavyzdžiui, tie patys Lietuvos CO2 sumažinimo įsipareigojimai – pas mus didžiausias CO2 išmetimo šaltinis po transporto yra dujos. Tai nemažinant dujų vartojimo, praktiškai neįmanoma pasiekti Lietuvos klimato kaitos tikslų“, – kalbėjo LAIEK prezidentas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad vienam ar kitam sprendimui reikia aiškaus pagrindimo ir to bus reikalaujama Seime – jo pritarimo reikės suteikiant valstybės garantiją bankui.

„Tą pagrindimą reikėtų pamatyti, kurio mes ar bent aš nesame matę, – būtų įdomu (...). Ir viešojo intereso prasme, jeigu sutariame, kokia ta likutinė vertė gali būti, ar 120 ar 150 mln. eurų maždaug, tai turbūt prieš išperkant turi būti aiški visi suma, kokios nuomos įmokos buvo“, – sakė V. Poderys.

„Turbūt tada būtų sąžiningas, informuotas ir atsakingas sprendimas (...) Valstybės valdoma įmonė perka daiktą su valstybės pagalba, tai Seimas turi žinoti daikto vertę (...) „Klaipėdos nafta“ privalo pateikti pagrindimą“, – pridūrė V. Poderys. 

Jo teigimu, išsamesnių paaiškinimų reikėtų ne tik, jeigu būtų nuspręsta įsigyti „Independence“, bet ir kitą, mažesnį laivą.

„Norėtųsi pagrindimo ir atsakymo į klausimus, kaip toliau matoma, kokia toliau bus dujų rinka, ar didės, ar mažės – kalbu apie Lietuvą. Matome kol kas, kad ji lyg mažėja. Jeigu sakoma, kad pirks (dujas – BNS) ne tik Lietuva, bet ir regioniniai partneriai, o taip ir bus turbūt, tai kas mokės už terminalo išlaikymą“, – kalbėjo V. Poderys.

V. Jankauskas, kalbėdamas apie šiaurės kaimynus, priminė, kad vėluoja Lietuvos įsitraukimas į bendrą Suomijos, Estijos, Latvijos dujų rinką.

„Lietuva norėtų tos bendros rinkos, bet norėtų, kad latviai ir estai kažkiek už tą mūsų laivą irgi apmokėtų, nes dabar laivo išlaikymas, baigiantis pasiekti 100 mln. eurų per metus, yra ant Lietuvos vartotojų pečių. Tai nežinau, kaip tą pavyks sutarti“, – kalbėjo V. Jankauskas.

V. Poderio nuomone, kyla klausimų ir dėl Lietuvos-Lenkijos dujotiekio (GIPL): nors dalis ekspertų mano, kad tai bus skirtas dujų eksportui iš Lietuvos, bet kiti jį laiko skirtu importui.

V. Jankausko teigimu, atrodo, kad Lenkijos energetikos strategija krypsta didesnio dujų vartojimo link, bet nevertėtų užmiršti, jog šioje šalyje rūpinamasi ir papildoma importo infrastruktūra – ne tik dujotiekiu su Lietuva.

„Lenkija turės dar ir antrą dujų importo uostą ir vamzdį į Norvegiją, kuris jau tiesiamas. Mes būsime menka dalis, kad galėtume dalyvauti rimčiau. Tiesiog būsime toje bendroje rinkoje (...) Tampame nedidele dujų suvartojimo salele“, – sakė V. Jankauskas.

V. Poderys atkreipė dėmesį, kad dabar matyti Europos nusiteikimas pagreitinti darnios ekonomikos procesus.

„Europos investicijų banke šiuo metu svarstoma, ar nereikia iš viso sustabdyti dujinių projektų finansavimą ryšium su tuo, kad tokios investicijos neatitinka tos dekarbonizuotos ekonomikos strategijos. Tokie debatai ir Europos Parlamente vyksta“, – kalbėjo V. Poderys.

„Klaipėdos naftos“ valdyba nusprendė iki 2024 metų pabaigos įsigyti laivą-saugyklą „Independence“ arba kitą panašų laivą. Tam dar turės pritarti akcininkai., o Seimo bus prašoma garantijos maždaug 121-160 mln. Eur banko paskolai. 

Galutinius sprendimus dėl konkretaus laivo pasirinkimo ir sąlygų ji turėtų patvirtinti iki 2022 metų pabaigos. Laivą „Klaipėdos nafta“ šiuo metu nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“, sutartis baigiasi 2024 metų pabaigoje. 

Pernai gruodį Seime priimtos įstatymų pataisos atvėrė kelią Lietuvai iki 2024 metų pabaigos įsigyti dabar nuomojamą terminalo laivą-saugyklą arba analogišką laivą.

„Klaipėdos nafta“ tuomet skelbė, kad sprendimas pradeda naują etapą šalies energetikos istorijoje ir atveria galimybių regioninei lyderystei. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pernai gruodį, po vizito JAV, BNS teigė, kad terminalo laivo išpirkimas iš esmės pakeistų Lietuvos kaip SkGD pirkėjos statusą. Jis neatmetė galimybės, kad „Independence“ ilgainiui galėtų aktyviai dalyvauti pasiimant dujas iš JAV.

Šiemet spalį Ž. Vaičiūnas kalbėjo, kad Lietuva pasirengusi tartis dėl didesnio JAV SkGD importo per Klaipėdos terminalą. 

SkGD importas per Klaipėdos terminalą šiemet yra rekordinis, o jo naudotojų ratas plečiasi – juo naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Estijos bendrovės. 

„Klaipėdos nafta“ ketina nuo kitų metų sausio sumažinti ir terminalo išlaikymo sąnaudas maždaug 27 mln. Eur per metus, tam reikės skolintis iki 135,5 mln. Eur. Šiai paskolai, kurią suteiks Šiaurės investicijų bankas, taip pat reikės gauti valstybės garantiją – Seimo sprendimo tikimasi iki gruodžio. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Naujasis KN vadovas: SkGD rinka tampa likvidi, lemiantis veiksnys – ekonominė nauda

Darius Šilenskis, nuo lapkričio 11 d. vadovaujantis valstybės valdomai naftos ir suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
12:55
Smulkieji investuotojai ir „Ignitis grupė“ susikibo dėl valdymo paslaugų įmonei ESO 5

Smulkiuosius akcininkus vienijanti Investuotojų asociacija apkaltino valstybei priklausančią energetikos...

Rinkos
09:45
M. Šefčovičius: dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą pratęsimo turi kalbėtis prezidentai

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Rusijos ir Ukrainos derybų dėl dujų tarpininkas, Marošas...

Pramonė
10:44
Paaiškino, kodėl ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų nenori mainyti į „Ignitis grupės“ 9

Valstybės valdoma energetikos milžinė „Ignitis grupė“ išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, kad jei...

Rinkos
09:31
Įspėjimas dėl ES lėšų – gali vėluoti milijonų investavimas  Premium

Lietuva yra tarp šalių, kurios beveik nevėluoja panaudoti europietiškų fondų išteklius. Bet, kaip rodo...

„Ignitis grupė“ derėsis dėl naujos centrinės būstinės

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“) patvirtino pakvietusi...

Statyba ir NT
2019.11.18
Danijos „European Energy“ vėjo parkams pasirinko Raseinius, Anykščius ir Rokiškį

Maždaug 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parkų statybą Lietuvoje planuojanti Danijos bendrovė „European...

Pramonė
2019.11.18
Asociacija buria grupinį ieškinį prieš „Ignitis grupę“ 2

Investuotojų asociacija pradėjo burti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ iniciatyva iš biržos...

Rinkos
2019.11.18
Per „Saudi Aramco“ IPO ruošiamasi parduoti 1,5% akcijų

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“, besiruošianti viešam akcijų siūlymui (angl. initial public...

Rinkos
2019.11.18
Teismas sustabdė IAE radioaktyviųjų atliekų konteinerių konkursą

Teismas sustabdė maždaug 5 mln. Eur vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbtą 1.500 gelžbetoninių...

Pramonė
2019.11.18
„Ignitis grupė“ turi kelrodę žvaigždę: akcijos nuo IPO pabrango 158% Premium 5

Lietuvos energetikos milžinei „Ignitis grupei“ prakalbus apie galimybę surengti viešą akcijų siūlymą (angl.

Rinkos
2019.11.18
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms – perspėjimas dėl nepanaudotų ES lėšų

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios...

Verslo aplinka
2019.11.18
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
2020 m. „Klaipėdos nafta“ brangins terminalo paslaugas, mažins mokestį

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino naujus naftos ir suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.11.15
VERT patvirtino dujų skirstymo ir elektros persiuntimo kainas 2020 metams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Pramonė
2019.11.15
D. Virbickas: sichronizavimo nauda Lietuvai – 582 mln. Eur

Lietuva gali tikėtis daugiau kaip pusę milijardo eurų naudos iš Baltijos šalių elektros tinklų...

Pramonė
2019.11.15
Šaltiniai: GIPL rangovo konkurso nugalėtoja vėl „Alvora“

Beveik 100 mln. Eur vertės strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją (GIPL) turėtų statyti vamzdynų statybos...

Statyba ir NT
2019.11.15
Japonijos bendrovės domisi ir sinchronizacija, ir skrydžiais  1

Japonijos bendrovės domisi galimybėmis dalyvauti ne tik Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa...

Pramonė
2019.11.15
Į Klaipėdos terminalą atplaukė naujas dujų krovinys iš Norvegijos

Į Klaipėdą penktadienį atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš Norvegijos – jau...

Pramonė
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau