Kalbos apie Astravo AE startą yra gerokai perdėtos

Mintys, kuriomis čia dalinuosi, paremtos įspūdžiais iš praėjusią savaitę vykusio apsilankymo, drauge su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, statomoje elektrinėje. Taip pat jau skelbtais oficialiais jėgainės atstovų pasisakymais, taip pat – neoficialiais pokalbiais su bendrovių atstovais ir analitikais.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/153?placement=

Kodėl tai svarbu

Nuo elektrinės karštųjų bandymų pradžios, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, į Baltijos šalis per Lietuvą nebepateks elektros energija iš Baltarusijos. Tai reiškia apie 10% elektros energijos pasiūlos sumažėjimą Lietuvos rinkoje. Pernai per visus metus iš čia importuoti beveik 9% elektros, šių metų pabaigoje šis rodiklis bus didesnis. Vien per šių metų pirmą pusmetį importas šia kryptimi paaugo 43%.

[infogram id="6aa33d99-0f03-4291-8d27-775bdc3a9226" prefix="7u5" format="interactive" title="Energetika: elektros importas iš BY"]

Latviai norėtų, kad, siekiant išvengti mažesnės pasiūlos nulemto kainų augimo, nuo tos akimirkos ant jų sienos atsivertų elektros prekybos keliai su Rusija. Iki šiol ji nebuvo galima nei Latvijos, nei Estijos pasienyje. Tokie norai, žinoma, netenkina Lietuvos. Ji nenorėtų taip netiesiogiai mažinti ekonominio spaudimo projektui, kurį laiko branduoline grėsme šalies gyventojams ir geopolitinio Rusijos energetikos žaidimo dalimi.

Visgi, ant kortos pastatyta ne viskas. Verta pastebėti, kad gyvenimas BRELL žiede nesitęs amžinai. Jei Baltijos šalys laikysis pasirašytų susitarimų ir sinchronizacijos su Vakarų Europa projektas bus baigtas laiku, 2025 m. elektros linijos su trečiosiomis šalimis – Baltarusija ir Rusija – bus atjungtos. Taip pat ir Latvijoje. Tad iš viso kalbame apie daugiausia penkerių metų laikotarpį, kuomet nėra aišku, ar baltarusiška ir kontinentinės Rusijos elektra pateks, ar nepateks į Baltijos šalių rinką.

Šis klausimas bus sprendžiamas arba atidedamas artimiausiu metu.

Oficialūs pasisakymai

„Rosatom“ atstovai neoficialiai pakartoja branduolinei pramonei įprastas mantras – „atominė jėgainė bus pradėta eksploatuoti, kai visos šalys bus 100% patenkintos“. Turimos omenyje, žinoma, ne valstybės, o technologijos tiekėjas, statytojas ir reguliuotojas.

Kaip rašė VŽ, oficialiai jėgainės statytojai ketina dar šiemet į statybų aikštelę atvežti branduolinį kurą. Į pirmąjį jėgainės reaktorių jį pakrauti tikimasi iki sausio pabaigos. Apie tai elektrinės generalinis direktorius žiniasklaidos atstovus iš kelių šalių informavo spaudos konferencijos, surengtos po žiniasklaidos vizito atominėje jėgainėje, metu.

Tai yra keistas aidas to, ką žiniasklaida girdėjo toje pačioje jėgainėje beveik lygiai prieš metus. Michailas Michdiukas, Baltarusijos energetikos viceministras, tuomet tikino, kad pirmasis reaktorius „fiziškai įjungtas“ turėtų būti 2019 m. pavasarį, o komercinę veiklą turėjo pradėti šį rudenį.

Grafiko klausimas

Visgi, praėjusią savaitę surengtas žiniasklaidos turas po atominę jėgainę leidžia suabejoti tokiomis oficialiomis datomis. Nors aplanktytoje pirmojo reaktoriaus turbinų salėje dar vyko montavimo darbai, ji buvo pristatyta kaip esanti „beveik visiškai užbaigta“. Tačiau ir diletanto akiai, turbina ir generatorius atrodė surinkti taip, tarsi po darbų būtų likę dalių. Daugiau išmanantiems tešneka nuotraukos. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/141?placement=

Turbinų salėje darbų dar yra. Juos oficialiai ketinama užbaigti spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Kitaip tariant, po dviejų – trijų savaičių. Tuomet darbai turės būti tikrinami, registruojami, kad būtų gautas leidimas atlikti bandymus.

Sunku pasakyti, kaip nuo baigtų montavimo darbų iki karštųjų bandymų – pereiti visą darbų pridavimo, tikrinimo, šaltųjų bandymų, jų rezultatų tikrinimo fazę – įmanoma per tris mėnesius, kaip tai žadama atlikti oficialiai.

Neigiami įrodymai

Įkvėpimo nesuteikia ir kiti projekto aspektai.

Mano žiniomis, joks žurnalistas iki šiol nėra matęs pirmojo jėgainės branduolinio reaktoriaus ar net jo valdymo pulto. Iki šiol buvo rodomas tik mokomasis valdymo pultas. Gali būti, kad reaktorius, kvepiantis dažais ir išblizgintas iki spindėjimo, laukia branduolinio kuro. Tačiau tuomet keista, kodėl juo nepasigiriama, kai giriamasi gaisrine brigada ir greta dislokuota oro gynybos baterija.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/143?placement=

Branduolinės jėgainės vadovybė, paklausta oficialiai, negalėjo ar nenorėjo patvirtinti turinti sudarytą sutartį dėl panaudoto branduolinio kuro saugojimo. Tai reiškia, ji turi sutartimis užsitikrinusi tik pusę branduolinio kuro ciklo – jį elektrinei patieks „Rosatom“. Nėra žinių ir apie sudarytas elektros pardavimo sutartis.

Visa tai gali ir nieko nereikšti, žinoma.

Prognozė

Visgi, turint omenyje tai, kas pasakyta, oficialios datos – branduolinis kuras jėgainėje iki metų pabaigos ir jo užkrovimas iki sausio pabaigos – neatrodo realios. Jei Astravo AE elektros draudimo įstatymas pradės veikti nuo pirmos pagamintos megavatvalandės, ji, tikėtina, bus pagaminta 2020 m. gerokai įsibėgėjus. Nenustebčiau, jei laukti tektų ir ilgiau.

Vien branduolinį kurą pakrovus į reaktorių reikės laukti bent aštuonis ar devynis mėnesius, kol bus baigti karštieji reaktoriaus bandymai. Dar kiek užtruks pasiruošimas komercinei veiklai.

Prognozės nėra dėkingas užsiėmimas. Bet jei čia išdėstytos prielaidos teisingos, ir jei tektų spėti, manyčiau, kad bent dvejas Kalėdas sutiksime be komerciškai veikiančios Astravo AE.

nuotrauka::1