Estija įgyvendins ES direktyvas, o Lietuva mokės baudas

Publikuota: 2019-08-12
Konfederacijos nuotr.
Konfederacijos nuotr.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Neseniai teko lankytis Estijos Ekonomikos ir transporto ministerijoje ir kalbėtis apie Estijos iniciatyvas, mažinant CO2 išmetimus transporto sektoriuje, keičiant iškastinius degalus atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Mūsų pokalbis su Reinu Vaksu, Estijos Ekonomikos ir Transporto ministerijos energetikos rinkų vadovu, baigėsi Reino klausimu – „o kokie yra Lietuvos planai įgyvendinti ES atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos reikalavimą turėti mažiausiai 10% atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje 2020 metais?“ Atsakiau jam, kad pagrindinis Lietuvos Vyriausybės tikslas yra tiesiog aplenkti Estiją, o ES įpareigojimų įgyvendinti jau nelabai tikimasi. Reinas nusišypsojo ir atsakė tik „tada sėkmės aplekiant Estiją“.

Iš tiesų, Lietuva nuo pat Atsinaujinančių išteklių direktyvos priėmimo pagal atsinaujinančių išteklių dalį transporte nuolat buvo antroje ES šalių sąrašo pusėje. Antai 2017 metais atsinaujinančių išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime Lietuvos transporto sektoriuje siekė 3,63%, kai ES vidurkis siekė 7,6%. Tačiau svarbiausia – mes lenkėme Estiją, kuri su savo 0,4% buvo absoliuti ES autsaiderė. Ir mūsų valdininkai, matyt, tikėjosi, kad, nebūdami paskutiniais ES, jei ir neišvengsime baudų už direktyvos neįvykdymą, tai bent tos baudos bus gerokai mažesnės nei kaimynams.

Iki 2018 metų gegužės Estijoje iš viso nebuvo jokio biodegalų maišymo į parduodamus degalus reikalavimo degalų tiekėjams. Visą atsinaujinančią energetiką Estijos transporte iš esmės sudarė tik elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių ir vartojama elektromobiliuose, troleibusuose, tramvajuose, geležinkelio transporte ir kitose elektra varomose transporto priemonėse.

Nuo 2018 metų gegužės 1-os Estijos parlamento priimtame „Skystojo kuro įstatyme“ atsirado reikalavimas degalų tiekėjams Estijoje savo parduodamuose degaluose turėti mažiausiai 3,1% biodegalų, skaičiuojant energetine verte. Nuo 2019 metų balandžio 1-os dienos įsigaliojo nauja įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad nuo 2019 metų balandžio biodegalų maišymo į parduodamus degalus įpareigojimas degalų tiekėjams yra padidinamas nuo 3,1% iki 6,4%.

Planuojama, kad 2019 metais atsinaujinančių išteklių dalis Estijos transporto sektoriuje viršys 6%, tai yra estai jau gerokai lenks Lietuvą. O šiuo metu galiojančiame Estijos „Skystojo kuro įstatyme“ numatoma, kad nuo 2020 metų sausio 1-os dienos visi degalų tiekėjai ne tik, kad privalės į savo pačių parduodamus degalus įmaišyti mažiausiai 6,4% biodegalų, bet taip pat pasiekti ir 10% bendrą atsinaujinančių išteklių dalį savo parduodamuose degaluose, leidžiant degalų tiekėjams šią dalį nuo 6,4% iki 10% padidinti, naudojant statistinius perkėlimus. Statistiniai perkėlimai – mechanizmas, leidžiantis tiems degalų tiekėjams, kurie viršijo 10% atsinaujinančių išteklių dalį savo parduodamuose degaluose, parduoti perteklių tiems degalų tiekėjams, kurie nepasiekia 10% rodiklio.

„Kvotų“ pardavėjais Estijoje bus degalų tiekėjai, parduodantys dyzeliną arba benziną su didesniu, nei minimaliai reikalaujamu bioetanolio ir biodyzelino įmaišytu kiekiu. Pavyzdžiui, maišant gerokai brangesnį sintetinį biodyzeliną, jo kiekio dyzeline neriboja automobilių charakteristikos. Estijoje taip pat kai kurie vežėjai eksploatuoja automobilius, pritaikytus dyzelinui su didesniu iš rapsų gaminamo biodyzelino įmaišytu kiekiu arba didesniu bioetanolio kiekiu benzine. Tikėtina, kai kurie degalų tiekėjai į savo parduodamus degalus maišys ir antros kartos biodegalus, kurių energetinė dalis degaluose skaičiuojama realų jos kiekį dvigubinant, taikant direktyvoje nustatyta multiplikavimo koeficientą. Ir vieni didžiausių „kvotų“ pardavėjų bus biometano – nuo priemaišų išvalytų biodujų gamintojai, kurių veikla Estijoje, skirtingai, nei Lietuvoje, jau keletą metų skatinama valstybės. Šis biometanas naudojamas viešajame transporte suspaustomis dujomis varomuose autobusuose, o biometano tiekėjai atsinaujinančios dalies „kvotos“ perviršį 2020 metais rengiasi perdavinėti kitiems degalų tiekėjams, taip padarydami savo brangius biometano valymo projektus greičiau atsiperkančiais.

Todėl Estijos Ekonomikos ir Transporto ministerijos atstovas yra visiškai įsitikinęs, kad Estija tikrai įvykdys direktyvos tikslus ir jo šaliai jokių baudų mokėti nereikės. Estijos vyriausybė tiesiog visą valstybei uždėtą atsakomybę perkėlė degalų tiekėjams. Kad jiems nekiltų noras nevykdyti įpareigojimų, numatyta bauda už nevykdymą, siekianti 400.000 eurų per mėnesį. Dabar, augant įpareigojimams, svarstoma šią baudą dar didinti iki 700.000 eurų.

Įdomu, kad didžiausias didmeninis degalų tiekėjas Estijoje, tiekiantis degalus degalinių tinklams šioje šalyje, yra „Orlen“ Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, pastaruosius metus į Estiją eksportuojamus degalus maišanti taip pat ir lietuviškos kilmės biodegalus. Taigi, iš tokios kaimyninės šalies biodegalų skatinimo politikos uždirba ir Lietuvos ūkininkai, auginantys rapsus biodegalų gamybai.

Nors praėjusiais metais priimtoje energetikos strategijoje mes numatėme transporte turėti mažiausiai 10% atsinaujinančios energetikos dalį, padidinant šią dalį iki 15% 2030 metais, o strategijos įgyvendinimo priemonių plane bei Europos Komisijai pateiktame integruotame energetikos ir klimato plane numatėme iki ES standartų padidinti biodegalų maišymą Lietuvoje parduodamuose degaluose, realybėje beveik nieko nekeičiame.

Lietuvos dyzelinas, sudarantis lūto dalį visų Lietuvoje parduodamų degalų, kaip ir anksčiau nuo lapkričio iki balandžio yra pardavinėjamas nemaišant į jį biodegalų. Nepaisant, kad Atsinaujinančių išteklių įstatyme nėra jokių išimčių biodegalų maišymui, galioja trijų ministrų (Aplinkos, Energetikos, Susisiekimo) įsakymas, leidžiantis tokią išimtį. Nepaisant, kad Lietuvoje galioja europietiškas biodegalų kokybės standartas. Nepaisant, kad biodyzelinas sėkmingai maišomas į dyzeliną ir kur kas šaltesniuose Europos regionuose – Norvegijos, Švedijos ar Suomijos regionuose už poliarinio rato. Netaisant, kad biodegalų tiekėjai praeitais metais atliko praktikoje bandymus šalčiausiu metu ir biodyzelinas, įmaišytas į degalus, niekaip nedaro įtakos degalų kokybei.

Lietuvos vežėjų įtaka Susiekimo ministerijai yra stipresnė. O vežėjams nepatinka, kad, maišant biodyzeliną, vilkiko su priekaba nuvažiuotų šimto kilometrų savikaina padidėja keliolika centų. Ir vežėjai yra prieš, kad ir kokios sankcijos iš ES grėstų Lietuvos biudžetui – kitiems mokesčių mokėtojams. Naujų įpareigojimų tikrai netrokšta ir degalų pardavėjai, ir iš naftos perdirbimo pelną uždirbantis degalų gamintojas.

Daugelis Seimo narių irgi pro pirštus žiūri į tai, kad Lietuvoje nevykdomas atsinaujinančių išteklių įstatymas, o direktyvų nevykdymas šaliai gręsia dešimtis milijonų eurų per metus kainuosiančiomis Europos Komisijos sankcijomis. Dažnas Seimo narys kalba apie tai, kad gal iš viso I kartos biodegalai nėra perspektyvūs ir mes turėtume labiau galvoti apie II kartos biodegalus, gaminamus ne iš rapsų, o iš atliekų. Arba skatinti elektromobilių, naudojančių iš atsinaujinančių išteklių gaminamą elektrą, plėtrą.

Labai graži idėja. Bėda tik, kad Lietuvoje niekas II kartos biodegalų negamina ir neskatina gaminti. Ir II kartos biodegalai yra gerokai brangesni, nei I kartos biodegalai, todėl juos maišant kelionė vežėjams pabrangtų gerokai daugiau, nei pabrangtų visus metus maišant I kartos biodegalus, kas yra didžiausia kliūtis biodegalų naudojimo plėtrai. Nepaisant to aš tikrai palaikyčiau Seimo narius, jei jie imtųsi įstatymų, skatinančių II kartos biodegalų gamybą ir vartojimą Lietuvoje arba vietoje biodegalų vartojimo skatinimo, pasiūlytų būdus, kaip padaryti, kad Lietuvoje per metus atsirastų dešimtys tūkstančių elektromobilių ar biometanu varomų sunkvežimų ir autobusų. Bet to net nebandoma daryti. Lietuvoje nėra jokio įpareigojimo degalų tiekėjams maišyti ir II kartos biodegalus. Nėra jokio elektromobilių skatinimo. Nėra biometano gamybos ir vartojimo skatinimo schemos. Todėl tokios kalbos yra tiesiog neveiklumo pateisinimas. O laikas iki 2020 metų senka.

Ar degalų tiekėjai galėtų, nelaukdami Vyriausybės įpareigojimų, patys imtis biodegalų maišymo didinimo? Teoriškai žiūrint – jie net privalėtų tai daryti, kadangi ES yra dar ir kita Degalų kokybės direktyva, kuri reikalauja šalis nares tiesiogiai įpareigoti degalų tiekėjus sumažinti CO2 išmetimus, sąlygojamus jų parduodamų degalų, mažiausiai 6%, lyginant su 2010 metų ES vidurkių. Norint tą rodiklį pasiekti, degalų tiekėjai turėtų visus metus maišyti biodegalus taip, kaip nustato Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir dar to pritrūktų – reikėtų imtis dar papildomų priemonių.

Bet bėda ta, kad Lietuvoje degalų tiekėjams, skirtingai nei Estijoje, nėra numatyta iš esmės jokių baudų, išskyrus Administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinę baudą nuo 1.000 iki 3.000 eurų už Degalų kokybės direktyvos nevykdymą. Taigi, vargu ar galima tikėtis, kad ir patys degalų tiekėjai savarankiškai imsis kokių nors iniciatyvų, nes susimokėti šias nedideles administracines baudas jiems kainuotų mažiau, nei galimi praradimai prieš konkurentus, kad ir cento dalimis pabrangus jų parduodamam dyzelinui.

Taigi, lieka tik liūdnai šypsotis, prisiminus Reino Vakso iš Talino palinkėjimą Lietuvai pralenkti Estiją. Ir kaupti dešimtis milijonus eurų baudoms ES už tai, kas mes nedarom to, kas šiaip mūsų ekonomikai apsimokėtų daryti.

Komentaro autorius – Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Š 

Švedijos ambasada sako, kad prezidento Gitano Nausėdos komandai perdavė investuotojų nerimą dėl įstatymo...

TATENA misija pateikė rekomendacijų Astravo AE

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) operatyvios saugos peržiūros misija („Pre-OSART“) pateikė...

Pramonė
18:23
Elektros rinką ketina liberalizuoti palaipsniui 1

Energetikos ministerija viešam derinimui teikia Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma...

Pramonė
17:49
„Eesti energia“ užsisakė SkGD terminalo pajėgumus 4

Rugsėjį Klaipėdos SkGD terminalo Klaipėdoje paslaugomis pradės naudotis ketvirtasis naudotojas – Estijos...

Pramonė
16:37
Viešbučių „Congress“ valdytoja ketina plėsti iš „NT valdų“ perkamą biurų kompleksą Vilniuje

„Lietuvos energijai“ priklausanti bendrovė „NT valdos“ aukcione pardavė 4 nekilnojamojo turto (NT) objektus...

Žiniasklaida: Latvijos „Spectrum Baltic“ planai Lietuvoje užminė mįslių 4

Teisę importuoti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos į Lietuvą gavusi Latvijos įmonė „Spectrum Baltic“...

Pramonė
2019.08.21
Klaipėdoje – naujas didelis SkGD krovinys „Achemai“ 1

Į Klaipėdą antradienio vakarą atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš...

Pramonė
2019.08.21
Lietuvoje verslų pirkėjai recesijų nebijo – rinka auga 50% greičiu Premium 1

Pasaulinėje sandorių rinkoje nuotaikoms jau apniukus, Lietuvoje verslų pirkėjai ir pardavėjai nemažina rankų...

Rinkos
2019.08.21
 G. Nausėda siūlo ES koordinatorių Baltijos šalių sinchronizacijai

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį per vizitą Estijoje pasiūlė steigti specialų Europos Sąjungos...

Pramonė
2019.08.20
S. Skvernelis su Latvijos premjeru aptars šios šalies poziciją dėl Astravo AE

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad penktadienį su Latvijos ministru pirmininku Krišjanu Kariniu aptars...

Verslo aplinka
2019.08.20
Baltijos šalių solidarumo išbandymas – Astravo elektra 8

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus...

Pramonė
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 3

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
V. Pranckietis sulaukė Latvijos premjero patikinimo, kad Astravo AE elektros nepirks 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį paskelbė sulaukęs Latvijos premjero Krišjanio Karinio...

Pramonė
2019.08.19
Energetikai planuoja saulės gamintojų proveržį 4

Kitų metų pabaigoje Lietuvoje bus mažiausiai 10.000 elektros energiją gaminančių vartotojų, prognozuoja...

Pramonė
2019.08.19
Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas Verslo tribūna

Lietuviškų plastikų eksportas auga, o kartu – ir juos gaminančių įmonių energijos vartojimas. Vis dėlto...

Verslo aplinka
2019.08.19
Latvijos ministras: lietuvių rūpestį suprantame, bet Latvijos interesai – svarbiausi 59

Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Astravo atominės...

Pramonė
2019.08.16
„New energy group“ Telšių rajone planuoja 148 MW vėjo parką 4

Vėjo bei saulės jėgainių parkų vystytojos „New energy group“ valdoma bendrovė Telšių vėjo parkas planuoja...

Pramonė
2019.08.16
Prancūzijos energetikos grupė „Idex“ perka „Danpower Baltic“ 8

Vienos didžiausių Europos investicinių kompanijų „Antin“ valdoma Prancūzijos atsinaujinančios energetikos...

Pramonė
2019.08.16
„Lietuvos energija“ kūrybos partneriui skirs 1,2 mln. Eur 8

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, ruošdamasi esminių savo strategijos LE 2030 projektų...

Rinkodara
2019.08.16
Estija neatmeta, kad naudos Baltarusijos AE pagamintą elektrą 16

Estija tiesiogiai neperka baltarusiškos elektros energijos, bet jei tokia energija, taip pat ir pagaminta...

Pramonė
2019.08.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau