D. Ristori: sinchronizavimas – vienas svarbiausių projektų Europai

Publikuota: 2019-07-09
Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato direktorius Dominique Ristori. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato direktorius Dominique Ristori. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų  atsijungimas nuo Maskvos valdomo vadinamojo BRELL žiedo bei prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų yra prioritetinis projektas, sako Europos Komisijos Energetikos direktorato vadovas Dominique'as Ristori (Dominikas Ristori).

D. Ristori, šeštadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai, gyrė EK bendradarbiavimą su Lietuva bei pabrėžė, jog Lietuva nuolat rėmė Europos energetinės nepriklausomybės projektus.

EK Energetikos direktorato vadovas davė interviu BNS. 

Kaip jaučiatės, gavęs apdovanojimą iš prezidentės? 

Jaučiuosi pagerbtas, tai yra didelė privilegija, nes prezidentė yra buvusi Europos komisarė. Ji yra šios šalies lyderė, bet taip pat ji yra labai svarbi Europai, kovoje už Europos energetinę nepriklausomybę bei siekiant įgyvendinti sinchronizacijos projektą. 

Labai džiaugiuosi gaudamas šį apdovanojimą tuo metu, kai sinchronizacijos projekte sugebėjome atlikti labai svarbius žingsnius. Per šiuos metus radome tinkamą techninį sprendimą, kurio dėka Baltijos šalys taps progreso lyderėmis, įskaitant naujų technologijų integraciją.

Tai yra labai svarbu, nes tai padidins elektros tinklų saugumą tuo metu, kai elektra turės didesnę strateginę reikšmę nei bet kada anksčiau.

Kaip apibūdintumėte savo darbinius santykius su Lietuvos Vyriausybe?

Noriu labai aiškiai pasakyti, kad santykiai tarp Europos Komisijos ir Lietuvos yra pavyzdiniai, mes palaikome nuolatinį kontaktą. Lietuva nuolatos remia visas naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, dėl energetinio saugumo. Pavyzdžiui, mūsų strategija numato didinti SkGD importo apimtis ir, remiami Lietuvos, pradėjome bendradarbiauti su JAV importuojant SGkD. 

Tai yra visiškai nauja, nes anksčiau, kaip žinote, JAV nebuvo įmanoma eksportuoti dujas (į Europą – BNS). Mes, remiami Lietuvos ir kitų šalių, įtikinome JAV prezidentą ir vyriausybę pakeisti taisykles – tą padarėme pačioje Baracko Obamos kadencijos pabaigoje.

Po to EK prezidentui Jeanui-Claude'ui Junckeriui pasiūlėme dujų eksportą į Europą vystyti dar labiau, kad padidintume energetinę nepriklausomybę ir diversifikaciją. Pažiūrėkite į rezultatus – per labai trumpą laikotarpį mes, europiečiai, gauname trečdalį viso JAV SkGD eksporto.

Sinchronizavimas šiuo metu yra viena svarbiausių temų Lietuvos energetikoje. Šiame poste dirbate nuo 2014-ųjų, kaip per tą laiką pasikeitė Europos požiūris į sinchronizaciją?

Mes jau pasiekėme stadiją, kai projektas tapo negrįžtamas. Taip yra dėl visų suinteresuotų šalių mobilizavimo. Tačiau taip pat norėčiau pabrėžti labai svarbų kitų šalių vaidmenį – turiu omenyje perdavimo sistemų operatorius – visi jie prisideda prie šių lemiamų žingsnių. 

Europoje yra svarbu padidinti politinę valią, kad projektai būtų įgyvendinti. Noriu pasakyti, kad glaudžiai dirbome su Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriais, taip pat  su ENTSO-E (Europos perdavimo sistemų operatorius vienijančios organizacija – BNS). Tai buvo labai svarbu greitinant procesą ir ruošiantis techniškai.

Pirmajam sinchronizavimo etapui ES suteikė maksimalų 75% finansavimą. Tačiau Lietuvoje nuogąstaujama, kad kituose etapuose finansavimo intensyvumas gali siekti apie 50%.

Akivaizdu, kad sinchronizacija yra vienas svarbiausių projektų Europai, vienas iš labiausiai simbolinių. Tai yra politinis prioritetas europiniu lygiu. Dėl to nesitikiu jokių problemų (dėl finansavimo – BNS). 

Visiškai normalu, kad mes teikėme ir toliau teiksime maksimalią paramą iš CEF (Europos Infrastruktūros tinklų priemonės, angl. Connecting Europe Facility – BNS). Kaip žinome, turime skirtingus bendros svarbos projektus ir šis (sinchronizacija – BNS) yra vienintelis, sujungiantis kai kurias Europos valstybes su Europos tinklais. Negalima sugalvoti dar svaresnių argumentų, kodėl šis projektas yra svarbus.

Galiu pasakyti, kad dėl sinchronizacijos sprendžiame be jokių kontraversiškų diskusijų. Visi Europoje sutaria, kad šis projektas dėl savo specifikacijos turi gauti aiškią paramą.

Mano požiūriu, sinchronizacija be jokių ginčų yra projektas, kurį reikia remti.

Paraleliai šiam procesui taip pat vyks desinchronizavimas (atsijungimas nuo BRELL žiedo – BNS). Ar sulaukėte kokių nors techninių klausimų ar signalų iš Rusijos ir Baltarusijos?

Mes nuolatos palaikome kontaktą, tiek politiniu, tiek techniniu lygiu su Rusija ir Baltarusija. Be abejo, yra svarbu išlaikyti tam tikrus techninius aspektus dėl saugumo atvirus tarp Kaliningrado ir Baltijos šalių. Ši situacija reikalauja atsakingo valdymo. Niekas neturi intereso sustabdyti Kaliningrado elektros eksporto ir importo iš ir į Baltarusiją bei Rusiją. 

Aš tikiu, kad tai bus išspręsta tinkamai ir nuolatinis dialogas tarp šalių leis pasiekti teigiamą rezultatą.

Dar viena svarbi tema – Lietuvos pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė. Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, ketina blokuoti jos gaminamos elektros importą. Ar manote, kad ES turėtų pasiekti bendrą sprendimą dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, ar Lietuvai galėtų būti suteikta išimtis?

Kalbant apie elektros prekybą, mes turime paklusti ne tik Europos, tačiau ir tarptautinėms taisyklėms. Sustabdyti prekybą būtų labai sunku. Mes tą galime padaryti tik ekstremaliose situacijose.

Lietuva įdėjo labai daug pastangų, kad atominės elektrinės statybos Astrave būtų sustabdytos. Ar manote, kad Lietuvos pastangos nuėjo perniek?

Mes tikrai sugebėjome kai ką pasiekti. Buvo labai svarbu organizuoti branduolinius streso testus, gauti tam tikros aiškios informacijos, kad išsiaiškintume, kokioje situacijoje esame ir ką galime padaryti pateikus rekomendacijas. Svarbiausia yra suteikti visas garantijas dėl elektrinės saugumo. 

Kaip vertinate ministro pirmininko S. Skvernelio anksčiau šiemet pateiktą pasiūlymą Astravo atominę elektrinę konvertuoti į dujinę?

Man sunku komentuoti šį pasiūlymą. Jis iš tikrųjų (Briuselyje – BNS) nebuvo aptartas.

Ar matote su Astravo elektrine susijusių pavojų ir ar Lietuvos nerimas yra pagrįstas?

Svarbiausia yra užbaigti darbus. Normaliai tokie projektai turėtų būti smarkiai kontroliuojami. Esu patenkintas pirmąja dalimi – buvo svarbu įvykdyti nepriklausomą peržiūrą, remiantis sudėtingais streso testais. Dabar svarbiausia yra garantuoti visų rekomendacijų pritaikymą ir mes toliau to sieksime.

Ar pasitikite Baltarusija, kad ji įgyvendins streso testų rekomendacijas?

Tarptautiniame lygmenyje, kai kalbame apie diplomatiją ir derybas, yra labai svarbu įtikinti partnerį. Pradžioje dauguma buvo kupini skepticizmo, buvo abejota mūsų galimybe įtikinti Rusiją ir Baltarusiją leisti vykdyti nepriklausomus streso testus. Taip pat buvo svarbu išlaikyti atviras duris deryboms.

Šiais metais pranešta, kad atnaujinta ES Dujų direktyva bus taikoma Baltijos jūra tiesiamam Rusijos dujotiekiui „Nord Stream 2“. Kaip pakeista direktyva paveiks šio projekto statybas?

Visų pirma, niekas netikėjo ES gebėjimu užbaigti derybas ir visiškai susitarti dėl Dujų direktyvos. Niekas. Tačiau mes galiausiai turėjome 27 valstybių narių paramą, ir tik viena susilaikė. Turėjome didžiulį palaikymą iš visų ES valstybių, taip pat ir Europos Parlamente.

Nauja direktyva buvo išleista ir mes siekiame, kad jos nuostatos būtų greitai perkeltos į nacionalinius įstatymus. Nuostatos bus taikomos visiems dujotiekiams, įskaitant tuos, kurie  yra kilę iš trečiųjų šalių. 

Ar manote, kad „Nord Stream 2“, atnaujinus ES Dujų direktyvą, gali sulaukti panašaus likimo kaip „South Stream“ (2014 metais atšauktas Rusijos dujotiekis į centrinę Europą – BNS)? Ar manote, kad projektas yra nuėjęs per toli?

„Nord Stream 2“ jau buvo atidėliotas. Jie negavo visų leidimų. Antra, atsirado naujas kontekstas – dalis leidimų dabar turi būti gauti iš Europos. Mes esame pasiruošę galimoms deryboms šiame kontekste. Aš tikiuosi, kad visi „Nord Stream 2“ šalininkai dalyvaus pozityviose diskusijose. Tai yra mūsų požiūris.

Koks jūsų požiūris į „Nord Stream 2“?

Mūsų pozicija yra labai aiški. Praeityje „Nord Stream“ buvo bendro intereso projektas, nes tuo metu buvo svarbi diversifikacija ir naujas dujų maršrutas.

„Nord Stream 2“ atveju taip nėra. Mūsų požiūriu, „Nord Stream 2“ neprisidės prie diversifikacijos, bus atvirkščiai – viename maršrute bus sukoncentruota dar daugiau dujų. Nuo pirmos minutės sakėme, kad šis projektas negaus bendro intereso projekto statuso. 

Kaip dėl dujų tranzito per Ukrainą, ar jo išsaugojimą laikote vienu iš Europos prioritetų?

Ukraina yra mūsų partneris. Situacija Ukrainoje pasikeitė stipriai nuo to laiko, kai prasidėjo problemos su Rusija. Ukraina dabar gali kontroliuoti savo energetikos politiką, visiškai nenaudodama rusiškų dujų. Tai yra milžiniškas pokytis.

Antra, Ukraina padarė didelį progresą energetinio efektyvumo srityje. Jie sumažino energijos suvartojimą 40%, Ukraina taip pat turi puikius dujų laikymo pajėgumus. Ko prašome iš Ukrainos – spartinti rinkos reformas, kurios padėtų pritraukti investicijas iš Europos. Tai yra mūsų žinutė naujajai Ukrainos valdžiai.

Dėl tranzito, kaip jūs žinote, dabartinis tranzito susitarimas su Rusija baigiasi šių metų pabaigoje. Tuo pat metu pro Ukrainą vis dar keliauja daug dujų – apie 100 mlrd. kubų pernai. Mes manome, kad turi būti įmanoma tinkamai organizuoti reikalus, išlaikant svarbų dujų tranzitą per Ukrainą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Žiniasklaida: Latvijos „Spectrum Baltic“ planai Lietuvoje užminė mįslių 4

Teisę importuoti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos į Lietuvą gavusi Latvijos įmonė „Spectrum Baltic“...

Pramonė
2019.08.21
Klaipėdoje – naujas didelis SkGD krovinys „Achemai“ 1

Į Klaipėdą antradienio vakarą atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš...

Pramonė
2019.08.21
Lietuvoje verslų pirkėjai recesijų nebijo – rinka auga 50% greičiu Premium 1

Pasaulinėje sandorių rinkoje nuotaikoms jau apniukus, Lietuvoje verslų pirkėjai ir pardavėjai nemažina rankų...

Rinkos
2019.08.21
 G. Nausėda siūlo ES koordinatorių Baltijos šalių sinchronizacijai

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį per vizitą Estijoje pasiūlė steigti specialų Europos Sąjungos...

Pramonė
2019.08.20
S. Skvernelis su Latvijos premjeru aptars šios šalies poziciją dėl Astravo AE

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad penktadienį su Latvijos ministru pirmininku Krišjanu Kariniu aptars...

Verslo aplinka
2019.08.20
Baltijos šalių solidarumo išbandymas – Astravo elektra 8

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus...

Pramonė
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 3

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
V. Pranckietis sulaukė Latvijos premjero patikinimo, kad Astravo AE elektros nepirks 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį paskelbė sulaukęs Latvijos premjero Krišjanio Karinio...

Pramonė
2019.08.19
Energetikai planuoja saulės gamintojų proveržį 4

Kitų metų pabaigoje Lietuvoje bus mažiausiai 10.000 elektros energiją gaminančių vartotojų, prognozuoja...

Pramonė
2019.08.19
Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas Verslo tribūna

Lietuviškų plastikų eksportas auga, o kartu – ir juos gaminančių įmonių energijos vartojimas. Vis dėlto...

Verslo aplinka
2019.08.19
Latvijos ministras: lietuvių rūpestį suprantame, bet Latvijos interesai – svarbiausi 59

Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Astravo atominės...

Pramonė
2019.08.16
„New energy group“ Telšių rajone planuoja 148 MW vėjo parką 4

Vėjo bei saulės jėgainių parkų vystytojos „New energy group“ valdoma bendrovė Telšių vėjo parkas planuoja...

Pramonė
2019.08.16
Prancūzijos energetikos grupė „Idex“ perka „Danpower Baltic“ 8

Vienos didžiausių Europos investicinių kompanijų „Antin“ valdoma Prancūzijos atsinaujinančios energetikos...

Pramonė
2019.08.16
„Lietuvos energija“ kūrybos partneriui skirs 1,2 mln. Eur 8

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, ruošdamasi esminių savo strategijos LE 2030 projektų...

Rinkodara
2019.08.16
Estija neatmeta, kad naudos Baltarusijos AE pagamintą elektrą 16

Estija tiesiogiai neperka baltarusiškos elektros energijos, bet jei tokia energija, taip pat ir pagaminta...

Pramonė
2019.08.16
Gibraltaras paleido sulaikytą Irano tanklaivį

Gibraltaras ketvirtadienį nusprendė paleisti anksčiau sulaikytą Irano tanklaivį „Grace 1“.

Pramonė
2019.08.15
Norvegai pasienyje užfiksavo nedidelį kiekį radiacijos 2

Norvegijos branduolinės saugos tarnybos tiria nedidelį kiekį radiacijos, aptiktą ore Šiaurės Norvegijoje,...

Pramonė
2019.08.15
Latviai po Astravo AE paleidimo importuos rusišką elektrą 56

Po Astravo AE paleidimo Latvija ketina perimti rusiškos elektros importuotojo į Baltijos šalis vaidmenį iš...

Pramonė
2019.08.14
EPSO-G pelnas šiemet mažėjo beveik 27% iki 6,3 mln. Eur 2

Valstybės valdoma elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ per šešis šių metų mėnesius uždirbo 6,3 mln. Eur...

Pramonė
2019.08.14
„Lietuvos energijos“ fondas investavo į lietuvių startuolį „Inion“ 6

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau