„Litgrid“: Lietuvos investicijos į sinchronizavimą – didžiausios

Publikuota: 2019-06-21
Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius, Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, ir Rimvydas Štilinis, „Litgrid“ valdybos pirmininkas. Josvydo Elinsko („15 min.“/„Scanpix“) nuotr.
Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius, Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, ir Rimvydas Štilinis, „Litgrid“ valdybos pirmininkas. Josvydo Elinsko („15 min.“/„Scanpix“) nuotr.

BNS
Lietuva į maždaug 1,5 mlrd. Eur vertės Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą turėtų investuoti daugiausiai regione – apie 650 mln. Eur, tačiau esminės įtakos elektros tarifams tai neturės, teigia projektą įgyvendinsiančios bendrovės „Litgrid“ vadovai.

„Turime bendrą biudžetą ir jis yra 1,5 mlrd. Eur. Pirmas etapas jau yra patvirtintas ir iš 432 mln. Eur gavome 323 mln. eurų CEF paramos (visos Baltijos šalys – BNS). Planuojame, kad tiek antras ir trečias etapas turės tokį patį finansavimo intensyvumą“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Rimvydas Štilinis, „Litgrid“ valdybos pirmininkas.  

Pasak jo, antrajame finansavimo etape didžiausių investicijų pareikalaus nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“.

„Skaičiuojame, kad bendros investicijos į „Harmony Link“ bus 850 mln. Eur (...) Trečiasis etapas susijęs išimtinai su sinchroniniais kompensatoriais“, – sakė p. Štilinis. 

Bendra antro ir trečio etapų vertė sieks 1,075 mlrd. Eur, o Lietuvos dalis 2019–2028 metais per visus tris etapus sieks apie 650 mln. Eur (su ES parama).

„Mums daugiausia reikia investuoti. (...) Mūsų tikslas, kad stipriai nedidėtų tarifas. Mes išdėstome tuos 650 mln. Eur laike. Perdavimo tarifas turėtų išlikti praktiškai stabilus“, – aiškino „Litgrid“ valdybos pirmininkas. 

„Harmony Link“ statybų pradžia – 2021 metais

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad nauja jungtis su Lenkija turėtų būti pastatyta per ketverius metus, nes Lietuva jau turi „NordBalt“ jungties statybų patirties. Pasak jo, terminai numatyti ketvirtadienį Briuselyje patvirtintame projekto darbų kalendoriuje.

„Esame galimybių studijos etape ir būtent šiame vakar (ketvirtadienį – BNS) pasirašytame susitarime labai aiškiai pasakyta, kad galutinis investavimo sprendimas dėl šio projekto turi būti priimtas 2020 metais jau po galimybių studijos parengimo. Tai reiškia, kad statybos darbų pradžia, kaip projekto, bus 2021 metais, o pabaiga, be abejo, 2025 metai. Įtemptas grafikas, bet toks, kuris yra įmanomas, ypač įvertinant Lietuvos patirtį, kuri buvo statant „NordBalt“ jungtį“, – kalbėjo ministras. 

Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius, teigė, kad pirmajame – trijų šalių vidaus tinklų stiprinimo ir atnaujinimo – etape galima išskirti 9 projektus.

„Rytinį pasienį mes jau darome (...) Tada vakarinis pasienis, susijęs su „Harmony Link“ prijungimu ir mainais per šią jungtį. Estija ir Latvija stiprina savo sujungiamumą koridoriumi palei jūrą. Tai iš viso susidaro 9 tinklo plėtros projektai, kuriuos verta išskirti. Čia nėra tokių projektų kaip sinchroniniai kompensatoriai dažniui valdyti, tai yra atskiras projektas“, – sakė p. Virbickas.

Lietuvoje yra išskirtini penki projektai: 330 kV linija Vilnius–Neris, 330 kV Mūšos skirstykla, 330 kV linijos Klaipėda–Bitėnai ir 330 kV linijos Bitėnai–Jurbarkas rekonstrukcija, nauja 330 KV linija Kruonio HAE–Jurbarkas.

Pasak jo, antrasis etapas – „Harmony Link“ statyba – yra ypač svarbus ne tik sinchronizavimui, bet ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai.

„Be galo svarbus projektas. Padarytas susitarimas su PSE (Lenkijos operatorius – BNS), didysis tikslas yra padaryti jūros dugno tyrimą ir techninę specifikaciją. Ilgis apie 450 km, labai panašu į „NordBalt“. Statybas planuojama pradėti 2021 metais, dar nevažinės kranai, nekas ekskavatoriai, tuomet dar bus daug dokumentų. Gal dar svarbu paminėti, kad ši jungtis bus naudojama ne tik sinchronizacijai, bet ir prekybai. Ir sudarys labai geras prielaidas atsinaujinantiems jūroje (vėjo jėgainėms jūroje – BNS) integruoti, kalbu apie Lietuvos jūrą“, – sakė p. Virbickas.

Jis taip pat pridūrė, kad „Harmony Link“ jungties studijoms praeitą savaitę kreiptasi ES paramos – iš viso tikimasi gauti 10 mln. Eur, o vien Lietuvai – 4 mln. Eur.

„Kartu su Lenkija 20 mln. Eur. Daugiausia, ką galime gauti, 50%. Tiek ir prašome. Lenkiška dalis – 12 mln. Eur, Lietuvos – 8 mln. Eur. Prašome 4 mln. Eur“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

Kalbėdamas apie trečiąjį etapą – vadinamųjų sinchroninių kompensatorių statybas – D. Virbickas teigė, kad jie taip pat bus svarbūs AEI.

„Atsinaujinantys šaltiniai yra labai patrauklūs, nes yra neteršiantys, bet yra nepastovūs, dėl to turime dažnio valdymo problemų, tam statome sinchroninius kompensatorius. Planuojame jų tris. Vakar (ketvirtadienį – BNS) pasitvirtinome vietas, kur jie bus įrengti: vienas Telšiuose, kitas Alytuje, trečias Neries pastotėje (...) Iš viso 9 kompensatoriai Baltijos regione“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

Ponas Štilinis teigė, kad vieno kompensatoriaus vertė – 25 mln. Eur, iš viso jie kainuos 225 mln. Eur.

Prekyba su trečiosiomis šalimis nebus galima

Briuselyje ketvirtadienį patvirtintas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa svarbus darbų kalendorius, planuojant procesą užbaigti iki 2025 metų.

Ponas Vaičiūnas pabrėžia, jog Baltijos šalys susitarė, jog įgyvendinus projektą prekyba elektra su trečiosiomis šalimis nevyks.

„Po 2025 metų, kai Baltijos šalys taps kontinentinės Europos tinklų dalimi, yra labai aiški visų pasirašančių šalių principinė pozicija, kad prekyba su trečiosiomis šalimis, tai yra, su Rusija, Baltarusija, neturėtų būti vykdoma. Sistemų operatorių signalas yra tas, kad desinchronizavusis nuo IPS/UPS sistemos, techniškai, dėl Baltijos šalių saugumo, šios jungtys nebus reikalingos. Tai papildomas politikų akcentas, kad neturėtų būti infrastruktūros ir prekybai“, – teigė ministras.

Kalbėdamas apie statoma Astravo atominę elektrinę Baltarusijoje, jis priminė, kad Lietuva jau yra priėmusį įstatymą neįsileisti jos elektros, o Latvijai ir Estijai gali būti sunkiau atsispirti galimam Rusijos ir Baltarusijos spaudimui.

„Pagal dabartinius perdavimo sistemos operatorių susitarimus, tas patekimas (elektros – BNS) iš trečiųjų šalių į rinką galimas tik per Lietuvą. Kol kas. Kokia bus ateitis, aš gal nespekuliuočiau, kas būtų, jeigu būtų, čia daugiau klausimas Estijai ir Latvijai. O savo rinką esame apsaugoję, įstatymas yra didžiausia mūsų apsauga. Deja, Latvija ir Estija tokio įstatymo neturi ir joms bus sunkiau tam spaudimui atsispirti, o kokios priemonės bus iš jų pusės, kol kas neprognozuočiau“, – sakė p. Vaičiūnas.

Ponas Štilinis pridūrė, kad žinios, jog prekybos su trečiosiomis šalimis po 2025 metų nebus, yra aiškus signalas investuoti į vietinę generaciją. 

Pasak p. Vaičiūno, svarbu ir tai, kad toliau bus tęsiamas dialogas su Rusija dėl Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo.

„Svarbus momentas yra desinchronizacijos procesas, tai yra tas dialogas, kuris turės būti išeinant iš BRELL sistemos. Šiuo atveju yra labai aiškus mandatas Europos Komisijai, nevadinčiau to derybomis, vadinčiau dialogu, diskusija, suprantant, koks bus spaudimas iš kitos pusės“, – sakė p Vaičiūnas.

Jis įsitikinęs, kad Briuselyje pasirašytu susitarimu įtvirtintas sinchronizavimo projekto priežiūros ir įgyvendinimo tęstinumas.

„In corpore, yra iš esmės viso regiono politinis pritarimas, kad sinchronizacjios sąlygos turi būti įgyvendintos laiku iki 2025 metų. (...) Ateityje ir kitai Europos Komisijai perduodama aiški žinia, kad tai neturi būti paliekama tik sistemos operatorių vaidmeniui, kaip yra įprasta, bet procesas turi būti prižiūrimas ir už sinchronizacijos sąlygų įgyvendinimą praktiškai reikės atsiskaityti pačiu aukščiausiu lygiu“, – teigė ministras.

Jis pridūrė, kad Lietuva prisijungs prie saugios ir patikimos Europos sistemos.

Svarbiausi susitarimai pasiekti

Briuselyje ketvirtadienį prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą vadinamąjį įgyvendinimo veiksmų planą (angl. implementation roadmap) pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai. Pernai birželio 28 dieną Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas (angl. political roadmap) dėl sinchronizavimo projekto.

Birželio 13 dieną Seimas priėmė vadinamojo sinchronizacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas, būtinas sklandžiam proceso įgyvendinimui.

Europos Komisija kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: trims Baltijos šalims iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) iš viso skirta 323 mln. Eur, iš šios sumos 125 mln. Eur – Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Pernai rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. Eur, iš jų 167,045 mln. Eur teks Lietuvai.

Gegužės pabaigoje įsigaliojo svarbi vadinamoji prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Epso-G“ pelnas šiemet mažėjo 42% iki 6,3 mln. Eur

Valstybės valdoma elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 6,3 mln.

Pramonė
2019.11.13
„Ignitis grupės“ planuose – galimas naujas IPO 1

Dėl planų išbraukti iš biržos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas su smulkiaisiais akcininkais į konfliktą...

Rinkos
2019.11.13
„Ignitis grupė“ elgiasi teisingai (bet yra papildomų sąlygų) 12

Pastarąsias dienas netyla triukšmas dėl „Ignitis“ grupės planų įgyvendinti savanoriškus oficialius AB...

Rinkos
2019.11.13
Smulkieji kyla į kovą prieš „Ignitis grupę“ 2

Po energetikos įmonių „Ignitis grupės“ paskelbtų planų patraukti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas iš Vilniaus...

Rinkos
2019.11.13
Rinkos vertinimai: „Ignitis“ atjungė korporatyvinės valdysenos principus ir kapitalo rinkos plėtrą   Premium 6

Smulkieji akcininkai, investicijų valdytojai ir rinkos specialistai skaičiuoja, kad dėl „Ignitis grupės“...

Rinkos
2019.11.12
Seimas imasi prezidento siūlymų, kaip neįleisti Astravo elektros

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje...

Pramonė
2019.11.12
D. Misiūnas pasipiktino „Ignitis grupės“ žingsniu prieš biržą

Lietuvos energetikos milžinės „Ignitis grupė“ ketinimai delistinguoti savo antrines įmones „Ignitis gamyba“...

Rinkos
2019.11.12
Birža: „Ignitis grupė“ eina prieš ERPB rekomendacijas 1

Lietuvos energetikos milžinė „Ignitis grupė“, ketinanti išbraukti AB „Ignitis gamyba“ (IG) ir AB Energijos...

Rinkos
2019.11.12
Investuotojų asociacija: Lietuvos kapitalo rinkai suduotas smūgis 21

Smulkiuosius investuotojus vienijanti asociacija piktinasi „Ignitis grupės“ planais patraukti iš biržos ESO...

Rinkos
2019.11.12
„Ignitis grupė“ savo įmonių akcijas trauks iš biržos 15

„Ignitis grupė“ planuoja išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos.

Rinkos
2019.11.11
„Litgrid“ vėl ieško, kas rekonstruos Elektrėnų-Alytaus elektros liniją

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antrą kartą paskelbė 330 kilovoltų (kV) įtampos oro linijos...

Pramonė
2019.11.11
Paskelbta daugiau detalių apie milžiną IPO

Saudo Arabijos valstybinė naftos milžinė „Saudi Aramco“, besiruošianti žengimui į biržą, paskelbė akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Į Klaipėdą atvyko naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą sekmadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų kompanijos „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Verslo aplinka
2019.11.10
Lenkai baudžia „Nord Stream 2“ dalyvę prancūzų „Engie Energy“

Lenkijos antimonopolinė tarnyba (UOKiK) skyrė 172 mln. zlotų (maždaug 40 mln. Eur) baudą Prancūzijos...

Verslo aplinka
2019.11.09
Teismas nutraukė bylinėjimąsi dėl GIPL konkurso

Valstybės valdomai dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ iš naujo vertinant strateginio Lietuvai dujotiekio į...

Pramonė
2019.11.08
IAE ieškos, kas už 24 mln. Eur pasiūlys reaktorių išmontavimo būdą

Nuo 2010-ųjų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieškos, kas už preliminarią 24,2...

Pramonė
2019.11.08
„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet augo 2,6% iki 85,9 mln. Eur

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per dešimt...

Pramonė
2019.11.08
„Klaipėdos naftai“ vadovaus Darius Šilenskis

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) generaliniu direktoriumi paskirtas Darius Šilenskis. Jis pradės pareigas eiti nuo...

Verslo aplinka
2019.11.07
„Fortum Klaipėdą“ palieka direktorius 1

Šilumą ir elektrą iš atliekų bei biokuro gaminančios UAB „Fortum Klaipėda“ vadovo pareigas palieka Tomas...

Vadyba
2019.11.07
„Litgrid“ pajamos augo 2,4%

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ įmonių grupė per pirmuosius devynis šių metų mėnesius...

Pramonė
2019.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau