„Litgrid“: Lietuvos investicijos į sinchronizavimą – didžiausios

Publikuota: 2019-06-21
Atnaujinta 2019-06-21 14:33
Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius, Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, ir Rimvydas Štilinis, „Litgrid“ valdybos pirmininkas. Josvydo Elinsko („15 min.“/„Scanpix“) nuotr.
Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius, Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, ir Rimvydas Štilinis, „Litgrid“ valdybos pirmininkas. Josvydo Elinsko („15 min.“/„Scanpix“) nuotr.

BNS
Lietuva į maždaug 1,5 mlrd. Eur vertės Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą turėtų investuoti daugiausiai regione – apie 650 mln. Eur, tačiau esminės įtakos elektros tarifams tai neturės, teigia projektą įgyvendinsiančios bendrovės „Litgrid“ vadovai.

„Turime bendrą biudžetą ir jis yra 1,5 mlrd. Eur. Pirmas etapas jau yra patvirtintas ir iš 432 mln. Eur gavome 323 mln. eurų CEF paramos (visos Baltijos šalys – BNS). Planuojame, kad tiek antras ir trečias etapas turės tokį patį finansavimo intensyvumą“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Rimvydas Štilinis, „Litgrid“ valdybos pirmininkas.  

Pasak jo, antrajame finansavimo etape didžiausių investicijų pareikalaus nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“.

„Skaičiuojame, kad bendros investicijos į „Harmony Link“ bus 850 mln. Eur (...) Trečiasis etapas susijęs išimtinai su sinchroniniais kompensatoriais“, – sakė p. Štilinis. 

Bendra antro ir trečio etapų vertė sieks 1,075 mlrd. Eur, o Lietuvos dalis 2019–2028 metais per visus tris etapus sieks apie 650 mln. Eur (su ES parama).

„Mums daugiausia reikia investuoti. (...) Mūsų tikslas, kad stipriai nedidėtų tarifas. Mes išdėstome tuos 650 mln. Eur laike. Perdavimo tarifas turėtų išlikti praktiškai stabilus“, – aiškino „Litgrid“ valdybos pirmininkas. 

„Harmony Link“ statybų pradžia – 2021 metais

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad nauja jungtis su Lenkija turėtų būti pastatyta per ketverius metus, nes Lietuva jau turi „NordBalt“ jungties statybų patirties. Pasak jo, terminai numatyti ketvirtadienį Briuselyje patvirtintame projekto darbų kalendoriuje.

„Esame galimybių studijos etape ir būtent šiame vakar (ketvirtadienį – BNS) pasirašytame susitarime labai aiškiai pasakyta, kad galutinis investavimo sprendimas dėl šio projekto turi būti priimtas 2020 metais jau po galimybių studijos parengimo. Tai reiškia, kad statybos darbų pradžia, kaip projekto, bus 2021 metais, o pabaiga, be abejo, 2025 metai. Įtemptas grafikas, bet toks, kuris yra įmanomas, ypač įvertinant Lietuvos patirtį, kuri buvo statant „NordBalt“ jungtį“, – kalbėjo ministras. 

Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius, teigė, kad pirmajame – trijų šalių vidaus tinklų stiprinimo ir atnaujinimo – etape galima išskirti 9 projektus.

„Rytinį pasienį mes jau darome (...) Tada vakarinis pasienis, susijęs su „Harmony Link“ prijungimu ir mainais per šią jungtį. Estija ir Latvija stiprina savo sujungiamumą koridoriumi palei jūrą. Tai iš viso susidaro 9 tinklo plėtros projektai, kuriuos verta išskirti. Čia nėra tokių projektų kaip sinchroniniai kompensatoriai dažniui valdyti, tai yra atskiras projektas“, – sakė p. Virbickas.

Lietuvoje yra išskirtini penki projektai: 330 kV linija Vilnius–Neris, 330 kV Mūšos skirstykla, 330 kV linijos Klaipėda–Bitėnai ir 330 kV linijos Bitėnai–Jurbarkas rekonstrukcija, nauja 330 KV linija Kruonio HAE–Jurbarkas.

Pasak jo, antrasis etapas – „Harmony Link“ statyba – yra ypač svarbus ne tik sinchronizavimui, bet ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai.

„Be galo svarbus projektas. Padarytas susitarimas su PSE (Lenkijos operatorius – BNS), didysis tikslas yra padaryti jūros dugno tyrimą ir techninę specifikaciją. Ilgis apie 450 km, labai panašu į „NordBalt“. Statybas planuojama pradėti 2021 metais, dar nevažinės kranai, nekas ekskavatoriai, tuomet dar bus daug dokumentų. Gal dar svarbu paminėti, kad ši jungtis bus naudojama ne tik sinchronizacijai, bet ir prekybai. Ir sudarys labai geras prielaidas atsinaujinantiems jūroje (vėjo jėgainėms jūroje – BNS) integruoti, kalbu apie Lietuvos jūrą“, – sakė p. Virbickas.

Jis taip pat pridūrė, kad „Harmony Link“ jungties studijoms praeitą savaitę kreiptasi ES paramos – iš viso tikimasi gauti 10 mln. Eur, o vien Lietuvai – 4 mln. Eur.

„Kartu su Lenkija 20 mln. Eur. Daugiausia, ką galime gauti, 50%. Tiek ir prašome. Lenkiška dalis – 12 mln. Eur, Lietuvos – 8 mln. Eur. Prašome 4 mln. Eur“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

Kalbėdamas apie trečiąjį etapą – vadinamųjų sinchroninių kompensatorių statybas – D. Virbickas teigė, kad jie taip pat bus svarbūs AEI.

„Atsinaujinantys šaltiniai yra labai patrauklūs, nes yra neteršiantys, bet yra nepastovūs, dėl to turime dažnio valdymo problemų, tam statome sinchroninius kompensatorius. Planuojame jų tris. Vakar (ketvirtadienį – BNS) pasitvirtinome vietas, kur jie bus įrengti: vienas Telšiuose, kitas Alytuje, trečias Neries pastotėje (...) Iš viso 9 kompensatoriai Baltijos regione“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

Ponas Štilinis teigė, kad vieno kompensatoriaus vertė – 25 mln. Eur, iš viso jie kainuos 225 mln. Eur.

Prekyba su trečiosiomis šalimis nebus galima

Briuselyje ketvirtadienį patvirtintas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa svarbus darbų kalendorius, planuojant procesą užbaigti iki 2025 metų.

Ponas Vaičiūnas pabrėžia, jog Baltijos šalys susitarė, jog įgyvendinus projektą prekyba elektra su trečiosiomis šalimis nevyks.

„Po 2025 metų, kai Baltijos šalys taps kontinentinės Europos tinklų dalimi, yra labai aiški visų pasirašančių šalių principinė pozicija, kad prekyba su trečiosiomis šalimis, tai yra, su Rusija, Baltarusija, neturėtų būti vykdoma. Sistemų operatorių signalas yra tas, kad desinchronizavusis nuo IPS/UPS sistemos, techniškai, dėl Baltijos šalių saugumo, šios jungtys nebus reikalingos. Tai papildomas politikų akcentas, kad neturėtų būti infrastruktūros ir prekybai“, – teigė ministras.

Kalbėdamas apie statoma Astravo atominę elektrinę Baltarusijoje, jis priminė, kad Lietuva jau yra priėmusį įstatymą neįsileisti jos elektros, o Latvijai ir Estijai gali būti sunkiau atsispirti galimam Rusijos ir Baltarusijos spaudimui.

„Pagal dabartinius perdavimo sistemos operatorių susitarimus, tas patekimas (elektros – BNS) iš trečiųjų šalių į rinką galimas tik per Lietuvą. Kol kas. Kokia bus ateitis, aš gal nespekuliuočiau, kas būtų, jeigu būtų, čia daugiau klausimas Estijai ir Latvijai. O savo rinką esame apsaugoję, įstatymas yra didžiausia mūsų apsauga. Deja, Latvija ir Estija tokio įstatymo neturi ir joms bus sunkiau tam spaudimui atsispirti, o kokios priemonės bus iš jų pusės, kol kas neprognozuočiau“, – sakė p. Vaičiūnas.

Ponas Štilinis pridūrė, kad žinios, jog prekybos su trečiosiomis šalimis po 2025 metų nebus, yra aiškus signalas investuoti į vietinę generaciją. 

Pasak p. Vaičiūno, svarbu ir tai, kad toliau bus tęsiamas dialogas su Rusija dėl Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo.

„Svarbus momentas yra desinchronizacijos procesas, tai yra tas dialogas, kuris turės būti išeinant iš BRELL sistemos. Šiuo atveju yra labai aiškus mandatas Europos Komisijai, nevadinčiau to derybomis, vadinčiau dialogu, diskusija, suprantant, koks bus spaudimas iš kitos pusės“, – sakė p Vaičiūnas.

Jis įsitikinęs, kad Briuselyje pasirašytu susitarimu įtvirtintas sinchronizavimo projekto priežiūros ir įgyvendinimo tęstinumas.

„In corpore, yra iš esmės viso regiono politinis pritarimas, kad sinchronizacjios sąlygos turi būti įgyvendintos laiku iki 2025 metų. (...) Ateityje ir kitai Europos Komisijai perduodama aiški žinia, kad tai neturi būti paliekama tik sistemos operatorių vaidmeniui, kaip yra įprasta, bet procesas turi būti prižiūrimas ir už sinchronizacijos sąlygų įgyvendinimą praktiškai reikės atsiskaityti pačiu aukščiausiu lygiu“, – teigė ministras.

Jis pridūrė, kad Lietuva prisijungs prie saugios ir patikimos Europos sistemos.

Svarbiausi susitarimai pasiekti

Briuselyje ketvirtadienį prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą vadinamąjį įgyvendinimo veiksmų planą (angl. implementation roadmap) pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai. Pernai birželio 28 dieną Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas (angl. political roadmap) dėl sinchronizavimo projekto.

Birželio 13 dieną Seimas priėmė vadinamojo sinchronizacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas, būtinas sklandžiam proceso įgyvendinimui.

Europos Komisija kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: trims Baltijos šalims iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) iš viso skirta 323 mln. Eur, iš šios sumos 125 mln. Eur – Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Pernai rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. Eur, iš jų 167,045 mln. Eur teks Lietuvai.

Gegužės pabaigoje įsigaliojo svarbi vadinamoji prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į ES sankcijas Turkija ketina atsakyti siųsdama prie Kipro ketvirtą laivą 1

Turkija ketina siųsti ketvirtą laivą į vandenis šalia Kipro ieškoti dujų ir naftos, nepaisant to, kad ES...

Verslo aplinka
2019.07.17
G. Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija, bet žada laikytis griežtai dėl Astravo AE  5

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada laikytis...

Pramonė
2019.07.17
Į Klaipėdą atplaukia didelis dujovežis su „Total“ SGD kroviniu

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą sekmadienio naktį pirmą kartą turėtų atplaukti didelis...

Pramonė
2019.07.16
Ž. Vaičiūnas: SGD terminalo mokestis iki šių metų pabaigos bus sumažintas 1

Valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ akcininkei „Achemos grupei“ toliau konfliktuojant su Energetikos...

Pramonė
2019.07.16
„Achemos grupė“ dėl „Independence“ atskyrimo kreipėsi į G. Nausėdą ir S. Skvernelį 15

Koncernas „Achemos grupė“ raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo...

Pramonė
2019.07.16
Lietuva ketina kaupti lėšas giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui 2

Lietuva, siekdama tinkamai sutvarkyti uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje sukauptas panaudotas...

Pramonė
2019.07.15
„Klaipėdos nafta“ atmeta „Achemos grupės“ pretenziją dėk SGD terminalo 3

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ (KN), papildomai įvertinusi...

Pramonė
2019.07.12
Lietuva pradeda stojimą į Tarptautinę energetikos agentūrą

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Paryžiuje susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros (TEA)...

Pramonė
2019.07.12
„Klaipėdos naftai“ laikinai vadovaus D. Šilenskis 1

AB „Klaipėdos nafta“ laikinuoju vadovu paskytė Darių Šilenskį, bendrovės Naftos verslo vadovą.

Vadyba
2019.07.12
„Lietuvos energijos“ rizikos kapitalo fondas investavo į norvegų startuolį 9

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.07.11
„Klaipėdos nafta“ importavo naftą  3

Birželį pirmą kartą į AB „Klaipėdos nafta“ valdomą Klaipėdos naftos terminalą importuota žaliava vienai iš...

Pramonė
2019.07.11
Bylinėjantis dėl ypatingos svarbos pirkimų žyminis mokestis didėja tris kartus Premium

Žyminis mokestis, teikiant ieškinius dėl viešųjų pirkimų, skirtų ypatingos valstybinės svarbos projektams...

Verslo aplinka
2019.07.11
Saulės elektrinėms ir šildymo katilams pasikeisti skirti dar 5 mln. Eur 3

Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms...

Pramonė
2019.07.10
Lietuva Vašingtono arbitražo prašo nutraukti ginčą su „Veolia“ 6

Lietuva Vašingtono arbitražo prašo nutraukti Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotą...

Pramonė
2019.07.09
Anglies dioksido laidojimo klausimas bus sprendžiamas rudenį 2

Seimas antradienį nebalsuos, ar uždrausti žemėje laidoti pagrindines klimato kaitą sukeliančias dujas –...

Pramonė
2019.07.09
D. Ristori: sinchronizavimas – vienas svarbiausių projektų Europai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų  atsijungimas nuo Maskvos valdomo vadinamojo BRELL žiedo...

Pramonė
2019.07.09
„Independence“ iki šaltojo sezono rezervuotas pilnai 66

Pastaruoju metu Klaipėdos SkGD importo terminalas „Independence“ veikia efektyviausiai nuo jo veiklos...

Pramonė
2019.07.08
Bankai prieš anglis Premium 6

„Tauron“, vienas didžiausių Lenkijos energetikos koncernų, pereina prie žaliosios energijos. Tai nustebino...

Verslo klasė
2019.07.06
„Klaipėdos nafta“ pamažu grįžta prie normalaus darbo ritmo 5

„Klaipėdos nafta“ birželį grįžta prie įprastų perkraunamos naftos kiekių. Klaipėdos bei Subačiaus naftos...

Pramonė
2019.07.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau