Priimtas sinchronizacijos įstatymas

Publikuota: 2019-06-13
Atnaujinta 2019-06-13 10:29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pakeitimus, būtinus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su žemynine Europa iki 2025 m.

Už balsavo 88, prieš 0, susilaikė 6 Seimo nariai. Parlamentarai balsavo dėl Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimų.

Jais siekiama užtikrinti sklandų Lietuvos elektros energetikos sistemos atsijungimą nuo posovietinės IPS/UPS sistemos BRELL žiedo ir sujungimą bei tolesnį sistemos darbą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais. Šiuo įstatymu elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas yra pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema turi būti išplėtota taip, kad 2025 metais ją būtų galima sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.

Užtikrins sklandžius procesus

„Tai turbūt svarbiausias šios sesijos įstatymas, atveriantis kelią sinchronizavimui su Europa 2025 m., nes iki šiol mūsų elektros sistema yra valdoma Maskvos, kas nedovanotina praėjus trims dešimtims metų nuo nepriklausomybės atkūrimo“, – priimant vieną iš lydinčių įstatymų pažymėjo Dainius Kreivys, Seimo energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar trečiadienį teigė, kad teisės aktas, pasak jo, padės paspartinti sinchronizavimui reikalingus procesus.

„Jis realiai reikalingas tam, kad konkretūs sinchronizacijai reikalingi projektai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau. Praktinė paskirtis yra žemės paėmimo procedūros ir šio projekto pripažinimas ypatingos svarbos projektu“, – BNS trečiadienį sakė p. Vaičiūnas.

Virgilijus Poderys, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, pastebi, kad įstatymu numatoma, be kitų dalykų, kad Lietuvos elektros sistema turi būti pajėgi veikti be kaimynų pagalbos.

„Įtvirtinama tai, kad šalis turi būti pasiruošusi dirbti izoliuotame režime ne tik po 2025 m., kas yra savaime aišku, bet ir iki tol, – teigia jis. – Visas projektas yra orientuotas į bendrą trijų Baltijos šalių veikimą. Tai (izoliuotas darbas atskirai – VŽ) yra planas B, tai nėra tiesiogiai pasakyta, bet įstatymo tekstas tai numato“.

VŽ rašė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pastarųjų dviejų pageidavimu šių metų pradžioje neribotam laikui atidėjo birželį anksčiau numatytą trijų Baltijos šalių bandymą „salos“ režimu. Trys šalys ieško naujos bandymo datos, tačiau šiemet jis jau nebeįvyks.

Poįstatyminiai aktai

„Svarbu yra tai, kad visų pirma būtų sudėliotas bendras kompleksinis veiksmų ir priemonių planas, kad būtų sudarytas Vyriausybės priemonių planas, atsakingi asmenys ir datos, o tuomet – parlamentinė kontrolė“, – pažymėjo p. Poderys.

Anot jo, tokios projekto valdymo „abėcėlės“ dar nėra, ji turės būti sudėliota poįstatyminiais aktais. Ministras patikino, kad Vyriausybė, kaip numatyta įstatymo pataisose, iki rugsėjo 10 dienos patvirtins sinchronizavimo projekto veiksmų ir priemonių planą.

„Tas planas bus pateiktas ir patvirtintas laiku. Plane bus sudėliotos konkrečios datos, veiksmai, reikalingas biudžetas, kuomet tai turi būti padaryta. Tikslas yra vienas, kad sinchronizacija būtų įgyvendinta laiku, kaip ir numatyta, – 2025 m.“, – sakė p. Vaičiūnas.

Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) gegužės pabaigoje pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas. Tai buvo svarbiausi susitarimai sinchronizacijos procese. Juose numatytas sąlygas įgyvendinusios Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros sistemos dalimi.

Pirmuoju darbų etapu iki 2021 metų bus atnaujinti ir sustiprinti Baltijos šalių vidaus tinklai. Antruoju numatoma padidinti elektros jungties „LitPol Link“ pajėgumą, pastatyti 9 sinchroninius kompensatorius Baltijos šalyse bei atlikti bendrą darbo „salos“ režimu bandymą. Trečiuoju etapu iki 2025 m. numatyta pastatyti jūrinę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos („Harmony Link“) bei įgyvendinti likusias priemones.

Europos Komisija kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: trims Baltijos šalims iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės iš viso skirta 323 mln. Eur, iš šios sumos 125 mln. Eur – Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuva išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos 2

Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, o šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos...

Pramonė
2019.06.14
Naftos tanklaivių užpuolimai kilstelėjo naftos kainą

JAV karinės jūrų pajėgos pranešė suteikusios pagalbą dviems Omano įlankoje, netoli Hormūzo...

Pramonė
2019.06.13
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 6

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Priimtas sinchronizacijos įstatymas

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pakeitimus, būtinus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su...

Pramonė
2019.06.13
Viešuosiuose pirkimuose – daugiau nacionalinio saugumo Premium

Viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, kuriems gegužės pabaigoje pritarė Seimas, kertiniu...

Verslo aplinka
2019.06.13
„Klaipėdos naftai“ ministerija leido perkelti SkGD terminalo veiklą

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ gavo Finansų ministerijos...

Pramonė
2019.06.12
„Modus grupės“ pajamos pernai augo 25,6% iki 343 mln. Eur 14

Verslininko Kęstučio Martinkėno valdoma „Modus grupės“ praėjusiais metais gavo 342,942 mln. Eur konsoliduotų...

„Lietuvos energijos tiekimas“ įsigijo naują SkGD krovinį iš „Equinor“ 12

Elektros ir dujų tiekėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pasinaudojo palankiomis sąlygomis suskystintų...

Pramonė
2019.06.11
Plečiant Lietuvos-Latvijos dujotiekį kreiptasi ES paramos 

Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatorės kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos...

Pramonė
2019.06.11
„Lietuvos energija“ ieško vėjų jėgainių parko Mažeikių rajone rangovo 2

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, praėjusių metų pabaigoje už neskelbiamą sumą...

Pramonė
2019.06.10
„Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamos kitąmet mažėja 18%

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ reguliuojamos perdavimo veiklos pajamos kitais metais mažėja...

Pramonė
2019.06.10
Užterštos naftos pasekmės atsispindi „Klaipėdos naftos“ rezultatuose 1

AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krova gegužės mėnesį sumažėjo 30%, palyginti su pernai geguže, o per 5...

Pramonė
2019.06.10
Atnaujintas „švarios“ naftos tiekimas į Lenkiją

Švarios rusiškos naftos tiekimas „Družbos“ naftotiekiu į Lenkiją atnaujintas, pranešė „Transneft“. Pranešimą...

Pramonė
2019.06.09
„Lietuvos energija“ toliau investuoja į dronus 4

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.06.07
„Gazprom“ dujotiekiai nespėja į derybas su Ukraina Premium 1

Danijoje pakibęs „Nord Stream 2“ dujotiekio projektas stumia „Gazprom“ link padėties, kurią bendrovės...

Pramonė
2019.06.07
„Klaipėdos naftą“ paliekantis M. Jusius: tarptautinė plėtra reikalaus dar daugiau energijos Premium

Mindaugas Jusius, AB „Klaipėdos naftos“ vadovas, penktadienį pranešė paliekantis bendrovę. Numatyta...

Pramonė
2019.06.07
M. Jusius palieka „Klaipėdos naftą“ 23

AB „Klaipėdos nafta“ (KN), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorės, vadovas...

Vadyba
2019.06.07
Lietuvos ir Estijos premjerai derina energetikos sinchronizavimo veiksmus 1

Lietuvos ir Estijos premjerai Saulius Skvernelis ir Jüris Ratas tarėsi dėl tolesnių elektros tinklų...

Pramonė
2019.06.06
KT turės iš naujo spręsti dėl baudų „Vilniaus energijai“ ir „First Opportunity“ 1

Konkurencijos taryba turės iš naujo vertinti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos buvusios šilumos...

Pramonė
2019.06.06
ESO atnaujina išmaniosios apskaitos konkurso pirkimo sąlygas

ESO galutinai atnaujino išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimo sąlygas ir nuo birželio 6 d. skelbia...

Pramonė
2019.06.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau