Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi

Publikuota: 2019-06-13
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų mažinti CO2 išmetimą, o atliekinę šilumą įdarbinti pastatų šildymui bei vėsinimui. Tačiau dauguma ES šalių neturi išplėtojusios centralizuoto šildymo sistemų, todėl jas dar tik kuria. Lietuva mini 80 metų, kai šiluma tiekiama centralizuotai – naujame Europos energetikos kontekste tai yra reikšminga patirtis ir didelis potencialas. Tačiau Lietuva kol kas neįvertina tendencijų Europos energetikoje ir stabdo savo centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus vystymąsi perdėtai griežtu reguliavimu.

Centralizuotų šilumos bei vėsumos sistemų diegimas ir efektyvus panaudojimas buvo viena pagrindinių temų praėjusį mėnesį Prancūzijoje vykusiame „Euroheat and Power“ (EHP) kongrese. Centralizuoto šilumos tiekimo reikšmė Europoje smarkiai auga, į šią sritį nukreipiama daug finansinių lėšų – ši perspektyva atsispindi ir vadinamajame trečiajame energetikos ir klimato pakete. Lietuva šiame kontekste prilygsta Skandinavijos šalių energetiniam išsivystymui ir turi didžiulį potencialą – jei tik žiūrėtų į savo šilumos infrastruktūrą istemiškai ir skatintų protingas investicijas į technologines inovacijas, kad centralizuotas šilumos tiekimas pasiektų kokybiškai naują lygį.

Pagrindinis ES tikslas energetikoje, sprendžiant problemas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu bei klimato kaita, yra surinkti, kaupti ir efektyviai panaudoti aplinkos energiją bei atliekinę energiją – tą, kurią į orą išmeta elektrinės, pramonės objektai bei pastatai. Paskaičiuota, kad jeigu vien šiluminių elektrinių išmetama šiluma būtų suvartojama naudingai, tai pastatų šildymui Europoje kuro nebereikėtų. O pastatai ES yra didžiausias energinių išteklių vartotojas – jie sunaudoja apie 40% bendrojo kuro poreikio.

Tačiau norint efektyviai panaudoti išmetamą šilumos energiją, reikalinga centralizuota energijos tiekimo sistema, o ji daugelyje ES šalių neišplėtota. Todėl dauguma valstybių ėmė kurti ambicingus tikslus įrengti vamzdynų sistemas ir centralizuotai tiekti vidutiniškai apie 25% visos šilumos, kai dabar ES vidurkis sudaro apie 6-8%. Tik Baltijos šalyse, Šiaurės šalyse bei Lenkijoje centralizuotai tiekiama šiluma užima daugiau nei pusę visos šilumos rinkos.

Vienas pavyzdinių atliekinės šilumos panaudojimo projektų įgyvendintas Danijoje, Odensės mieste. „Facebook“ valdomame duomenų centre serverių aušinimo sistemoje susidaranti šiluma panaudojama miesto centralizuotam aprūpinimui šiluma. Taip per metus į centralizuotos šilumos tekimo sistemą patenka apie 100 GWh nemokamos (nes jos gamybai nenaudojamas joks kuras) šilumos, kuri patenkina maždaug 6.900 būstų poreikius.

Šiltėjant klimatui, pastatų vėsinimo poreikiai tampa vis didesni, beveik visos Europos šalys jau tiekia arba ruošiasi centralizuotai ne tik šildyti, bet ir vėsinti pastatus. Štai Estijoje greta centralizuoto šildymo jau veikia arba įrengiama centralizuoto vėsinimo sistemos Pernu, Tartu ir Talino miestuose. Tokiose sistemose energija nuolat transformuojama tarp šildymo, karšto vandens ir vėsinimo srautų arba kaupiama, kas valandą energija gaminama racionaliausiu būdu. Pavyzdžiui, pastatų vėsinimo metu išsiskirianti šiluma nuolat panaudojama karšto vandens ruošimui vasarą.

Technologiškai yra visos prielaidos tokius projektus įgyvendinti ir Lietuvos šilumos ūkyje ir vietoje bet kokios rūšies kuro naudoti į orą išmetamą atliekinę šilumą. Tik reikia strateginio požiūrio, politinės valios, glaudesnio valstybės institucijų bendradarbiavimo ir kitokio požiūrio į šilumos tiekėjų reguliavimą. Grėsmę centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus gyvybingumui kelia perdėtai griežtas savivaldybėms priklausančių šilumos tiekimo įmonių reguliavimas, prilygstantis tiesioginiam kišimuisi į įmonių valdymą. Kita vertus, visišką neapibrėžtumą kelia „laukinė“ konkurencija, įdiegta ten, kur visiškai netinka. Dėl to šilumos tiekėjai nepajėgūs efektyviai valdyti resursų ir atgrasomi investuoti į sudėtingesnes inovacijas, kurios yra gyvybiškai būtinos, siekiant ilgesnėje perspektyvoje garantuoti gyventojams kokybišką paslaugą už geriausią kainą, panaudojant atliekinę ir aplinkos šilumą.

Jeigu nepervertinsime požiūrio į mūsų turimą centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūrą, tai liksime prie suskilusios geldos, nors kol kas Europoje vieni iš nedaugelio turime išskirtines galimybes.

Komentaro autorius - Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuva išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos 2

Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, o šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos...

Pramonė
2019.06.14
Naftos tanklaivių užpuolimai kilstelėjo naftos kainą

JAV karinės jūrų pajėgos pranešė suteikusios pagalbą dviems Omano įlankoje, netoli Hormūzo...

Pramonė
2019.06.13
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 6

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Priimtas sinchronizacijos įstatymas

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pakeitimus, būtinus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su...

Pramonė
2019.06.13
Viešuosiuose pirkimuose – daugiau nacionalinio saugumo Premium

Viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, kuriems gegužės pabaigoje pritarė Seimas, kertiniu...

Verslo aplinka
2019.06.13
„Klaipėdos naftai“ ministerija leido perkelti SkGD terminalo veiklą

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ gavo Finansų ministerijos...

Pramonė
2019.06.12
„Modus grupės“ pajamos pernai augo 25,6% iki 343 mln. Eur 14

Verslininko Kęstučio Martinkėno valdoma „Modus grupės“ praėjusiais metais gavo 342,942 mln. Eur konsoliduotų...

„Lietuvos energijos tiekimas“ įsigijo naują SkGD krovinį iš „Equinor“ 12

Elektros ir dujų tiekėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pasinaudojo palankiomis sąlygomis suskystintų...

Pramonė
2019.06.11
Plečiant Lietuvos-Latvijos dujotiekį kreiptasi ES paramos 

Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatorės kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos...

Pramonė
2019.06.11
„Lietuvos energija“ ieško vėjų jėgainių parko Mažeikių rajone rangovo 2

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, praėjusių metų pabaigoje už neskelbiamą sumą...

Pramonė
2019.06.10
„Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamos kitąmet mažėja 18%

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ reguliuojamos perdavimo veiklos pajamos kitais metais mažėja...

Pramonė
2019.06.10
Užterštos naftos pasekmės atsispindi „Klaipėdos naftos“ rezultatuose 1

AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krova gegužės mėnesį sumažėjo 30%, palyginti su pernai geguže, o per 5...

Pramonė
2019.06.10
Atnaujintas „švarios“ naftos tiekimas į Lenkiją

Švarios rusiškos naftos tiekimas „Družbos“ naftotiekiu į Lenkiją atnaujintas, pranešė „Transneft“. Pranešimą...

Pramonė
2019.06.09
„Lietuvos energija“ toliau investuoja į dronus 4

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.06.07
„Gazprom“ dujotiekiai nespėja į derybas su Ukraina Premium 1

Danijoje pakibęs „Nord Stream 2“ dujotiekio projektas stumia „Gazprom“ link padėties, kurią bendrovės...

Pramonė
2019.06.07
„Klaipėdos naftą“ paliekantis M. Jusius: tarptautinė plėtra reikalaus dar daugiau energijos Premium

Mindaugas Jusius, AB „Klaipėdos naftos“ vadovas, penktadienį pranešė paliekantis bendrovę. Numatyta...

Pramonė
2019.06.07
M. Jusius palieka „Klaipėdos naftą“ 23

AB „Klaipėdos nafta“ (KN), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorės, vadovas...

Vadyba
2019.06.07
Lietuvos ir Estijos premjerai derina energetikos sinchronizavimo veiksmus 1

Lietuvos ir Estijos premjerai Saulius Skvernelis ir Jüris Ratas tarėsi dėl tolesnių elektros tinklų...

Pramonė
2019.06.06
KT turės iš naujo spręsti dėl baudų „Vilniaus energijai“ ir „First Opportunity“ 1

Konkurencijos taryba turės iš naujo vertinti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos buvusios šilumos...

Pramonė
2019.06.06
ESO atnaujina išmaniosios apskaitos konkurso pirkimo sąlygas

ESO galutinai atnaujino išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimo sąlygas ir nuo birželio 6 d. skelbia...

Pramonė
2019.06.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau