Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi

Publikuota: 2019-06-13
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų mažinti CO2 išmetimą, o atliekinę šilumą įdarbinti pastatų šildymui bei vėsinimui. Tačiau dauguma ES šalių neturi išplėtojusios centralizuoto šildymo sistemų, todėl jas dar tik kuria. Lietuva mini 80 metų, kai šiluma tiekiama centralizuotai – naujame Europos energetikos kontekste tai yra reikšminga patirtis ir didelis potencialas. Tačiau Lietuva kol kas neįvertina tendencijų Europos energetikoje ir stabdo savo centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus vystymąsi perdėtai griežtu reguliavimu.

Centralizuotų šilumos bei vėsumos sistemų diegimas ir efektyvus panaudojimas buvo viena pagrindinių temų praėjusį mėnesį Prancūzijoje vykusiame „Euroheat and Power“ (EHP) kongrese. Centralizuoto šilumos tiekimo reikšmė Europoje smarkiai auga, į šią sritį nukreipiama daug finansinių lėšų – ši perspektyva atsispindi ir vadinamajame trečiajame energetikos ir klimato pakete. Lietuva šiame kontekste prilygsta Skandinavijos šalių energetiniam išsivystymui ir turi didžiulį potencialą – jei tik žiūrėtų į savo šilumos infrastruktūrą istemiškai ir skatintų protingas investicijas į technologines inovacijas, kad centralizuotas šilumos tiekimas pasiektų kokybiškai naują lygį.

Pagrindinis ES tikslas energetikoje, sprendžiant problemas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu bei klimato kaita, yra surinkti, kaupti ir efektyviai panaudoti aplinkos energiją bei atliekinę energiją – tą, kurią į orą išmeta elektrinės, pramonės objektai bei pastatai. Paskaičiuota, kad jeigu vien šiluminių elektrinių išmetama šiluma būtų suvartojama naudingai, tai pastatų šildymui Europoje kuro nebereikėtų. O pastatai ES yra didžiausias energinių išteklių vartotojas – jie sunaudoja apie 40% bendrojo kuro poreikio.

Tačiau norint efektyviai panaudoti išmetamą šilumos energiją, reikalinga centralizuota energijos tiekimo sistema, o ji daugelyje ES šalių neišplėtota. Todėl dauguma valstybių ėmė kurti ambicingus tikslus įrengti vamzdynų sistemas ir centralizuotai tiekti vidutiniškai apie 25% visos šilumos, kai dabar ES vidurkis sudaro apie 6-8%. Tik Baltijos šalyse, Šiaurės šalyse bei Lenkijoje centralizuotai tiekiama šiluma užima daugiau nei pusę visos šilumos rinkos.

Vienas pavyzdinių atliekinės šilumos panaudojimo projektų įgyvendintas Danijoje, Odensės mieste. „Facebook“ valdomame duomenų centre serverių aušinimo sistemoje susidaranti šiluma panaudojama miesto centralizuotam aprūpinimui šiluma. Taip per metus į centralizuotos šilumos tekimo sistemą patenka apie 100 GWh nemokamos (nes jos gamybai nenaudojamas joks kuras) šilumos, kuri patenkina maždaug 6.900 būstų poreikius.

Šiltėjant klimatui, pastatų vėsinimo poreikiai tampa vis didesni, beveik visos Europos šalys jau tiekia arba ruošiasi centralizuotai ne tik šildyti, bet ir vėsinti pastatus. Štai Estijoje greta centralizuoto šildymo jau veikia arba įrengiama centralizuoto vėsinimo sistemos Pernu, Tartu ir Talino miestuose. Tokiose sistemose energija nuolat transformuojama tarp šildymo, karšto vandens ir vėsinimo srautų arba kaupiama, kas valandą energija gaminama racionaliausiu būdu. Pavyzdžiui, pastatų vėsinimo metu išsiskirianti šiluma nuolat panaudojama karšto vandens ruošimui vasarą.

Technologiškai yra visos prielaidos tokius projektus įgyvendinti ir Lietuvos šilumos ūkyje ir vietoje bet kokios rūšies kuro naudoti į orą išmetamą atliekinę šilumą. Tik reikia strateginio požiūrio, politinės valios, glaudesnio valstybės institucijų bendradarbiavimo ir kitokio požiūrio į šilumos tiekėjų reguliavimą. Grėsmę centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus gyvybingumui kelia perdėtai griežtas savivaldybėms priklausančių šilumos tiekimo įmonių reguliavimas, prilygstantis tiesioginiam kišimuisi į įmonių valdymą. Kita vertus, visišką neapibrėžtumą kelia „laukinė“ konkurencija, įdiegta ten, kur visiškai netinka. Dėl to šilumos tiekėjai nepajėgūs efektyviai valdyti resursų ir atgrasomi investuoti į sudėtingesnes inovacijas, kurios yra gyvybiškai būtinos, siekiant ilgesnėje perspektyvoje garantuoti gyventojams kokybišką paslaugą už geriausią kainą, panaudojant atliekinę ir aplinkos šilumą.

Jeigu nepervertinsime požiūrio į mūsų turimą centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūrą, tai liksime prie suskilusios geldos, nors kol kas Europoje vieni iš nedaugelio turime išskirtines galimybes.

Komentaro autorius - Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

KDS nepavyko pareikšti pretenzijų „Steinmuller“ dėl darbų Vilniaus jėgainėje

Bankrutuojančiai statybos bei inžinerinių tinklų įmones vienijančios „KDS grupės“ didžiausiai bendrovei...

Pramonė
2019.09.20
Panaudota mažiau nei penktadalis paramos saulės elektrinėms įrengti 7

Šią vasarą 2.565 gyventojai gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti. Tam skirta kiek daugiau nei 6,2 mln.

Pramonė
2019.09.20
„Amber Grid“ dalyvaus vystant bendrą Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų tarpvalstybinę mainų sistemą 1

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ jungiasi prie europinės asociacijos, vystančios...

Pramonė
2019.09.19
Klaidingą informaciją apie gedimus teikusi ESO kitąmet turės mažintis tarifą 12

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atlikusi AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) veiklos...

Pramonė
2019.09.19
EK pritarė Klaipėdos SGD terminalo finansavimo mechanizmo pakeitimui 3

Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos planus iš dalies pakeisti...

Pramonė
2019.09.19
ESO už 147 mln. Eur diegs išmaniuosius elektros skaitiklius  20

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)...

Pramonė
2019.09.19
Per avarijos Astravo elektrinėje pratybas bus imituojama gyventojų evakuacija 4

Per branduolinės saugos pratybas imituojant nelaimę Astravo atominėje elektrinėje spalį bus mokomasi evakuoti...

Pramonė
2019.09.19
VERT spręs dėl išmaniųjų elektros skaitiklių projekto 11

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį turėtų suderinti 147 mln. eurų...

Pramonė
2019.09.19
Pagražinti ESO duomenys apie elektros nutrūkimus gali atsliepti ir Lietuvos „Doing Business“ reitingui Premium 7

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ne vienerius metus galėjo teikti neteisingus duomenis apie elektros...

Verslo aplinka
2019.09.18
Naftos brangimas išsisemia 6

Pirmadienį fiksuotas didžiausias istorijoje naftos brangimas, kurį buvo sukėlę išpuoliai prieš naftos gavybos...

Rinkos
2019.09.18
Siūloma, kad ES lėšas energetikai administruotų CPVA

Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) siūloma paskirti atsakinga už CEF (Europos infrastruktūros tinklų...

Pramonė
2019.09.18
Saudo Arabija ramina naftos rinką ir ieško kaltininkų Irane 1

Kol Saudo Arabijai ramina pasaulio naftos rinką, naujienų agentūrų šaltiniai teigia, kad tyrėjai išpuolį...

Pramonė
2019.09.17
Tarptautinėse rinkose dujų kainos išlieka žemos 4

Pastaruosius 10 mėnesių, su tam tikromis korekcijomis, gamtinių dujų rinkoje „Ignitis“ analitikai stebi...

Pramonė
2019.09.17
Vyriausybei siūloma įsigyti „Geotermos“ turtą 2

Vyriausybei siūloma pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti žlugusios Klaipėdos šilumos gamybos įmonės...

Pramonė
2019.09.17
Šildymo sezono pradžiai prognozuojama 13% mažesnė šilumos kaina

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13%...

Pramonė
2019.09.17
Į Klaipėdą atplaukė didelis „Novateko“ dujų krovinys

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą antradienį atplukdytas didelis dujų krovinys iš...

Pramonė
2019.09.17
„PKN Orlen“ veiklos išpuoliai Saudo Arabijoje nepaveikė 1

Naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdanti Lenkijos „PKN Orlen“ teigia, kad nėra jokios rizikos, jog...

Verslo aplinka
2019.09.17
Karšta diena naftos rinkai: pasaulis aptarinėja atakų pasekmes Premium 7

Pasaulio naftos rinkoje pirmadienį buvo taip karšta, kaip nebuvo kelis pastaruosius dešimtmečius. Išpuoliai...

Rinkos
2019.09.16
„GET Baltic“ pradeda bendradarbiauti su Lenkijos kliringo namais IRGiT

Pirmadienį Vilniuje tarp Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų biržos „GET Baltic“ ir Lenkijos prekių...

Pramonė
2019.09.16
T. Povilauskas apie naftos kainų šuolį: nereikia dramatizuoti situacijos 5

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių prieš Saudo Arabijos naftos objektus sparčiai išaugus žaliavos kainai, SEB...

Rinkos
2019.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau