Vyriausybė iš esmės pritarė atliekų deginimo pajėgumų ribojimui 

Publikuota: 2019-05-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vyriausybė iš esmės pritarė, kad nepavojingas atliekas deginančios jėgainės galėtų deginti ne daugiau kaip 0,5 mln. tonų buitinių atliekų per metus. Anksčiau tokiai pataisai siūlęs nepritarti aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dabar sako, jog prioritetas turi būti skiriamas atliekų rūšiavimui ir perdirbimui. 

„Manome, kad žinutė visuomenei, kurioje vyrauja pozityvus požiūris į aplinkosaugą ir rūšiavimą (atliekų – BNS), turėtų būti, kad ši Vyriausybė sieks maksimaliai mažinti tiek atliekų šalinimą sąvartynuose, kas bus reglamentuota didesniais mokesčiais, tiek jų deginimą, kuris bus ne prioritetas, o tik viena iš alternatyvų su maksimaliai mažu (degintinų atliekų – BNS) kiekiu“, – BNS sakė p. Mažeika.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės parengta Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa trečiadienį svarstyta Vyriausybės pasitarime, kur jai iš esmės pritarta, tačiau kartu nuspręsta ją tobulinti. Konkrečius pasiūlymus ketinama suformuluoti iki jos svarstymo Vyriausybės posėdyje.

Klaipėdoje atliekas deginanti „Fortum“ jėgainė per metus gali sudeginti iki 255.000 t komunalinių ir gamybos atliekų, o Vilniuje ir Kaune šiuo metu „Lietuvos energijos“ (Kaune – su „Fortum“) statomų jėgainių planuojamas pajėgumas yra atitinkamai 160.000 ir 200.000 t.

Anot p. Mažeikos, šios elektrinės turėtų orientuotis į biokurą, nes deginimui tinkamų atliekų kiekis ilgainiui mažės.

„Manome, kad didžioji dalis atliekų turi būti perdirbama, o kogeneracinės jėgainės tikrai gali naudoti biokurą ir kitus atsinaujinančius išteklius. Mes matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje atliekų kiekiai mažės, ne tik dėl rūšiavimo, bet ir besikeičiančio pakuočių dizaino, Europos Sąjungos direktyvų dėl plastiko mažinimo ir panašiai“, – aiškino p. Mažeika.

„Manome, kad tai (atliekų deginimo pajėgumų ribojimas – BNS) yra kaip tik skatinimas pereiti prie atsinaujinančios energetikos, o ne deginti visas nerūšiuotas atliekas“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo pataisoje kalbama tik apie buitines atliekas.

„Pramoninės atliekos yra išskirtos ir daroma tikslingai. Ten yra tam tikra tarša, problemų kyla dėl jų perdirbimo. Kauno kogeneracinė jėgainė yra labiau orientuota būtent į šias atliekas“, – sakė K. Mažeika.

Paklaustas, kam reikia griežtai apriboti atliekų deginimo pajėgumus, jei tam tinkamų atliekų kiekis ir taip turėtų mažėti, ministras teigė, jog tai yra signalas, kad ši Vyriausybė pasisako už maksimalų atliekų perdirbimą.

„Jei žiūrėtume į pirminius šių kogeneracinių jėgainių pajėgumus, kiek jos galėtų deginti, buvo baiminamasi, kad atliekų rūšiavimas ir perdirbimas neteks prasmės, nes praktiškai visą komunalinį srautą bus galima sudeginti. Matydami, kad tai visuomenei gali sukelti abejonių dėl atliekų rūšiavimo, manome, kad tas ribojimas nėra perteklinis“, – tvirtino K. Mažeika. 

„Be to, visada galima siekti dar ambicingesnių tikslų ir tą rodiklį mažinti dar labiau – iki 400 tūkst. tonų per metus ir taip toliau“, – pridūrė jis.

K. Mažeikos teigimu, V. Vingrienės parengtą įstatymo pataisos projektą reikėtų patobulinti, griežčiau reglamentuojant, kokios atliekos galės būti deginamos jėgainėse.

„Tas tobulinimas galės vykti Seime, teikiant pasiūlymus, parlamente tas projektas gali pakisti. (...) Reikėtų nustatyti reikalavimus, kokios atliekos galėtų būti degintinos, o kokios ne. Kad būtų aiškumas mechaninio ir biologinio atliekų tvarkymo centrams, kurie bus vieni pagrindiniai šios žaliavos tiekėjai kogeneracinėms jėgainėms“, – aiškino K. Mažeika.

V. Vingrienė įstatymo pataisą Seime užregistravo 2018-ųjų sausį, Vyriausybė savo išvadą dėl jos vėluoja pateikti jau daugiau kaip  50 savaičių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Amber Grid“ savo reikmėms įsirengs 1,4 MW saulės jėgainių

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ suplanavo iki 2021 m. įsirengti 1,4 MW galios saulės...

Pramonė
2020.01.27
„Green Genius“ užsitikrino 30 mln. Eur injekciją žaliosios energetikos projektams

„Modus Group“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė sutartį su...

Verslo aplinka
2020.01.27
Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos

Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos, kurios pirmoji siunta buvo atplukdytą į...

Pramonė
2020.01.26
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę 1

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Baltarusijai naftą gabenantis laivas atplaukė į Klaipėdą

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienio rytą atplaukė laivas su Baltarusijai skirta norvegiška nafta.

Pramonė
2020.01.23
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti? 3

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
2020.01.22
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 7

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau