Lietuva raginama visiškai liberalizuoti elektros rinką

Publikuota: 2019-05-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvai žadant visiškai liberalizuoti elektros rinką ir leisti vartotojams laisvai rinktis elektros tiekėjus, verslas ragina tai padaryti kuo greičiau, nors ir pripažįsta, kad gyventojams gali tekti brangiau mokėti už elektrą. 

Kai kurie tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumo Vilniuje dalyviai stebėjosi, kad kaimyninės Latvija ir Estija jau įgyvendino šiuos pokyčius, o kalbant apie Lietuvą net nėra aiški data, kada procesas bus baigtas – 2020 ar 2023 metais. 

Energetikos ministerija teigia, kad visiškam rinkos liberalizavimui būtina išmanioji elektros apskaita. 

Verslas: kainos augimą nusvertų kita nauda

Estijos valstybinio energetikos holdingo „Eesti Energia“ antrinės įmonės Latvijoje „Enefit“ vadovas Janis Bethersas (Betersas) teigia, kad nors liberalizavus rinką kaina augtų, paslaugų spektras šį trūkumą nusvertų. 

„Mūsų nuomone, pridėtinė sugeneruota vertė visuomenei per naujas paslaugas ir įvairius paketus atpirktų tą kainos padidėjimą. Nes vidutinis elektros suvartojimas Baltijos šalyse, ypač Latvijoje ir Lietuvoje, yra palyginti nedidelis. Tad kainos augimas namų ūkiams nebūtų skaičiuojamas dešimtimis eurų“, – BNS sakė p. Bethersas. 

Jo nuomone, tiekėjai galėtų dalyvauti, įrengiant vartotojų infrastruktūrą, pavyzdžiui, saulės elektrines, „protingų namų“ komponentus, diegiant bendras sąskaitas (interneto, TV, elektros, dujų). 

„Daugiau galimybių, kurių kitaip vartotojai neišnaudotų“, – aiškino p. Bethersas. 

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad svarbu aiškiai pristatyti visas galimas vartotojų naudas. 

„Beveik visada, kai yra sakoma „aš jums supakuosiu daug servisų ir jums kaip paketą parduosiu“, tai kai dekonstruoji tą paketą, dažniausiai randi, kad yra papildomai pabranginta (...). Aš irgi užfiksavau, kad jie (forumo dalyviai – BNS) nepasakė: jeigu liberalizuosime ir jeigu bus paketas, tai efektyviai elektros kaina taps mažesnė. Laukiau ištempęs ausį šio švento išsireiškimo. Eidami tais liberalizavimo keliais turime paklausti ir šitų klausimų“, – BNS sakė p. Poderys. 

Vis dėlto buvęs Kainų komisijos vadovas pripažino, kad liberalizavimo klausimas turi sulaukti deramo dėmesio. 

„Prisipažinsiu, kad taip ir neteko rimtai šia tema užsiimti, nors mūsų Energetikos ir darnios plėtros komisija beveik visas temas esame perėję Seime. Ir čia kaip ir drambliukas kambaryje, kurio mes taip ir nepačiupinėjome. O problema absoliučiai aiškiai, gerai suformuluota rinkos dalyvių. (...) Atsiliekame ir regione, ir europiniu mastu ir kodėl nevykdome savo įsipareigojimų pasirašydami vadinamąjį BEMIP planą, kuriuo mes labai didžiuojamės, kuris mums daug padėjo mūsų projektuose“, – kalbėjo p. Poderys. 

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas apgailestauja, kad Lietuvoje vėluojama liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką. 

„Liūdna, kad Lietuva yra viena iš paskutinių Europoje namų ūkio skaitmeninimo srityje (...) Taip pat gaila, kad dar neliberalizavome šios rinkos (...) Jeigu rinka nėra konkurencinga, nematysime atsirandančių naujų paslaugų. O juk vėliau daugės gaminančių vartotojų, skaitmeninių sprendimų (...) Be liberalizavimo ir išmaniųjų skaitiklių diegimo tai tiesiog neįmanoma“, – forume kalbėjo p. Maikštėnas. 

V. Poderys: vieną problemą bandome paaiškinti per kitą 

Energetikos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, jog sėkmingam liberalizavimo procesui įgyvendinti yra būtina išmanioji elektros apskaita, kad būtų sukurtos didžiausios naudos vartotojui.

„Todėl rinkos liberalizavimo pradžia prasidės tada, kada prasidės masinis išmaniosios apskaitos diegimas“, – BNS komentavo ministerija. 

„Lietuvos energijos“ vadovas p. Maikštėnas patvirtino, kad skaitiklių diegimas prasidės kitų metų pabaigoje.

„Norime būti konkurencingi pasauliniu mastu, todėl mūsų strateginis tikslas yra skatinti dereguliavimą. Būsime pasirengę su energijos duomenų mainų platforma (angl. data hub) ir sprendimais nepriklausomiems tiekėjams vėliausiai kitų metų viduryje. Tad nėra techninių priežasčių atidėlioti dereguliavimą trejiems metams. Masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas prasidės kitų metų pabaigoje. Tad mūsų žvilgsniai nukreipti į politikus ir ministeriją“, – sakė p. Maikštėnas. 

Masinį skaitiklių diegimą numatoma pradėti 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ir baigti 2023 metų pabaigoje. ESO skelbė, kad per penkerius metus į projektą investuos apie 219 mln. Eur. 

Seimo komisijos pirmininkas p. Poderys teigia, kad su liberizavimu labai vėluojama, be to, jam atrodo, kad vieną problemą bandoma aiškinti kita. 

„Datą (liberalizavimo – BNS), kiek pamenu, buvome 2015 metus nusistatę ir tikrai buvo teisės aktuose ir vis mes tą atidėliojome ir dabar, kiek suprantu, tos datos aiškios nėra (...) Kas link išmaniųjų skaitiklių – ir šitame procese esame priešpaskutiniai Europoje. Tai dabar, su vienu projektu vėluojame ir nevykdome įsipareigojimų, ir su kitu, ir mes vieną kitu paaiškiname. Tai ydingas aiškinimas: problemą per problemą“, – kalbėjo p. Poderys. 

J. Bethersas teigė, kad dabar Lietuvoje buitiniai vartotojai turi teisę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet įmonės tokios paslaugos iš esmės neteikia., nes tai neapsimoka. 

„Šiuo metu didžiausia kliūtis ta, kad jeigu norime parduoti Lietuvos namų ūkiams, turime pirkti elektrą laisvoje rinkoje, o didmeninė kaina rinkoje yra didesnė, nei dabar siūloma Lietuvos namų ūkiams. Tai reiškia, kad siekdami pritraukti klientus, turime ne tik investuoti į skaitmeninius sprendimus – mūsų pirminės investicijos, – bet ir mokėti už tai, kad turėtume klientą“, – aiškino J. Bethersas.

Reikia ir aiškumo vartotojams

Ponas Poderys atkreipė dėmesį, kad rinkos liberalizavimas gali būti skausmingas pažeidžiamoms vartotojų grupėms – nepasirinkus konkretaus tiekėjo būtų taikomas brangesnis garantinis tiekimas.

„Tie kurie nepasirinko, moka kaip už garantinį tiekimą. Be abejo, visada reikia pagalvoti apie tuos neturtinguosius, nesugebančius savo gyvenimo tvarkyti klientus. Jiems, labiausiai neturtingiems, būtų taikoma didžiausia kaina. Ir šitoje vietoje, diegdami tas sistemas, turime būti jautrūs“, – argumentavo p. Poderys.

„Enefit“ Latvijoje vadovas taip pat teigia, kad prieš liberalizuojant rinką turėtų būti bent metų laikotarpis, kai žmonėms būtų paaiškinti pokyčiai.

„Pasirengimas rinkos dereguliavimui labai svarbus. (...) Labai dažnai klientai svarsto: jeigu pirksiu elektrą iš kito tiekėjo, galbūt jiems reikės naujų laidų ar skaitiklių – tokios abejonės turėtų būti išsklaidytos. Tam tikras švietimas turi būti vykdomas (...) Mažiausiai metai iki būtų panaikinta reguliuojama kaina, turi būti nusakoma, kas įvyks“, – BNS sakė p. Bethersas.

Jo manymu, Lietuvoje galėtų būti apie 4-5 aktyvūs rinkos dalyviai.

„Lietuva, vartotojų požiūriu, yra tokia pat kaip Latvija ir Estija kartu sudėjus (tik Estijoje yra populiaru naudoti elektrą šildymui, tad ten vidutinis suvartojimas didesnis). Manau, kad būtų apie 4-5 labai aktyvūs žaidėjai ir dar 5-10 tokių, kurie per daug neinvestuotų į rinkodarą, bet būtų pasirengę vartotojų susidomėjimui“, – vertino „Enefit“ Latvijoje vadovas.

Lietuvoje elektros tiekimas šiuo metu nereguliuojamas tik verslui, tačiau tik iš dalies liberalizuotas namų ūkių vartotojams. 

Energetikos ministerija yra skelbusi, kad dauguma šalių regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams – tai Estija, Latvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Lietuvos energija“ kitiems metams užsisakė 5 SGD laivus

BNS žiniomis, „Lietuvos energijos“ grupė kitiems dujų metams užsisakė 5 didelius suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.06.21
„Chevron“ išvarymas 2: prieš JAV investicijas stoja pažįstami veidai Premium 25

Antradienį Seimas balsuos dėl Žemės išteklių įstatymo pataisų, kuriomis gali būti uždrausta Lietuvos...

Pramonė
2019.06.21
Tinklų sujungimas su Vakarais bus baigtas iki 2025 m. 1

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje patvirtino darbų...

Pramonė
2019.06.20
„Belenergo“ nerimauja, kur reikės dėti naktinę Astravo AE elektrą 2

Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno „Belenergo“ vadovas pareiškė, kad pastačius Astravo atominę...

Pramonė
2019.06.19
Vilniaus valdžia suteikė 26 mln. Eur garantiją miesto apšvietimui modernizuoti

Vilniaus taryba trečiadienį suteikė 25,97 mln. Eur garantiją jos valdomai įmonei „Vilniaus apšvietimas“,...

Statyba ir NT
2019.06.19
Sausra džiovina Kauno hidroelektrinės gamybos rezultatus

Ne pirmą mėnesį Lietuvą alinantis sausas oras neigiamai atsiliepė ir „Lietuvos energijos gamybos“ valdomai...

Pramonė
2019.06.18
Klaipėdoje – naujas didelis SGD krovinys

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas dujų krovinys iš...

Pramonė
2019.06.18
„Lords“ uždarė 200 mln. Eur turėjusį valdyti infrastruktūros fondą 1

Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ galutinai uždarė veiklos taip ir nepradėjusį...

Rinkos
2019.06.17
OPEC rengiasi pratęsti prisuktų kranelių politiką 2

Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC kartu su partnerėmis tikriausiai pratęs susitarimo dėl gavybos...

Rinkos
2019.06.17
Visoje Argentinoje ir Urugvajuje buvo dingusi elektra 5

Dėl didelio elektros tinklo gedimo visoje Argentinoje ir Urugvajuje keletą valandų buvo dingusi elektra.

Pramonė
2019.06.16
Lietuva išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos 2

Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, o šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos...

Pramonė
2019.06.14
Naftos tanklaivių užpuolimai kilstelėjo naftos kainą

JAV karinės jūrų pajėgos pranešė suteikusios pagalbą dviems Omano įlankoje, netoli Hormūzo...

Pramonė
2019.06.13
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 9

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Priimtas sinchronizacijos įstatymas 1

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pakeitimus, būtinus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su...

Pramonė
2019.06.13
Viešuosiuose pirkimuose – daugiau nacionalinio saugumo Premium

Viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, kuriems gegužės pabaigoje pritarė Seimas, kertiniu...

Verslo aplinka
2019.06.13
„Klaipėdos naftai“ ministerija leido perkelti SkGD terminalo veiklą

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ gavo Finansų ministerijos...

Pramonė
2019.06.12
„Modus grupės“ pajamos pernai augo 25,6% iki 343 mln. Eur 14

Verslininko Kęstučio Martinkėno valdoma „Modus grupės“ praėjusiais metais gavo 342,942 mln. Eur konsoliduotų...

„Lietuvos energijos tiekimas“ įsigijo naują SkGD krovinį iš „Equinor“ 12

Elektros ir dujų tiekėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pasinaudojo palankiomis sąlygomis suskystintų...

Pramonė
2019.06.11
Plečiant Lietuvos-Latvijos dujotiekį kreiptasi ES paramos 

Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatorės kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos...

Pramonė
2019.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau