Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius

Publikuota: 2019-05-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio stabilumui užtikrinti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turi būti pastatyta po tris vadinamuosius sinchroninius kompensatorius.

Bendra 9 įrenginių vertė sieks 225 mln. Eur, vienas jų, Gdansko instituto mokslininkų skaičiavimais, kainuos apie 25 mln. Eur. 

„Epso-G“ infrastruktūros direktorius ir elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis sako, jog Lietuva kartu su Latvija ir Estija taps bene inovatyviausia Europos elektros energetikoje, nes tokių kompensatorių žemyne iš esmės nėra – antrą tokį bandomąjį įrenginį šiuo metu stato Vokietija.

Anot jo, tikėtina, jog trys šalys varžysis, kuri pirma pasistatys šiuos įrenginius.  

Iki šiol skelbta, kad kompensatorių skaičius svyruos nuo 4 iki 9, o didžiausias jų poreikis pagal suvartojamos elektros kiekį yra Lietuvoje, mažiausias – Estijoje. Tačiau tik neseniai, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) patvirtinus papildomas prisijungimo sąlygas ir Baltijos perdavimo sistemos operatoriams proporcingai pasidalijus inercijos reikalavimą (užtikrinti 17100 MWs inerciją), paaiškėjo, kad jų bus 9, kiekvienoje šalyje po 3. 

Šiuos įtampą valdysiančius įrenginius dydžiu galima prilyginti Vilniuje ir Kaune statomoms kogeneracinėms elektrinėms, tačiau skirtumas toks, kad jos negamina elektros, o pačios yra jos vartotojos (bus prijungtos prie perdavimo tinklo) – vienos galia sieks 3-8 megavatus (MW).

Kol kas neaišku, kur ir kokie kompensatoriai Lietuvoje bus pastatyti. Tai paaiškės, kai  „Litgrid“ atliks rinkos tyrimą. Konkursuose bus kviečiamos dalyvauti pasaulinės energetikos inžinerijos kompanijos ABB, „Siemens“ ir kitos. 

Prisijungimo sutarčiai ir jos papildomoms sąlygoms praėjusį trečiadienį pritarė Vyriausybė. Juos neseniai patvirtino ir ENTSO-E Kontinentinės Europos regioninė grupė. Sutartį „Litgrid“ ketina pasirašyti gegužės 20-ąją, kiek vėliau ją pasirašys ir Latvija bei Estija.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį sakė, jog tai svarbiausias dokumentas viso projekto įgyvendinimui. Anot jo, techninių sąlygų kataloge nurodytos 409 reikalavimai, iš jų 169, arba 40%, Lietuvoje jau įgyvendinti. 

Pagal patvirtintą scenarijų 1,5 mlrd. Eur vertės sinchronizavimo projektas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują 650 mln. Eur vertės (487 mln. Eur turėtų būti europinė parama) jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos „Hamony Link“.

Be 225 mln. Eur investicijų į kompensatorius, dar apie 200 mln. Eur, preliminariais skaičiavimais, kainuos Baltijos šalių atsiskyrimas nuo vadinamojo BRELL žiedo (atitinkamai 169 mln. Eur ir 150 mln. Eur šių investicijų turėtų sudaryti ES parama). Pastarosios investicijos kol kas nepagrįstos jokia studija, tiksli jų suma priklausys nuo susitarimų tarp operatorių.

Pirmajam 432,5 mln. Eur vertės etapui Baltijos šalys jau gavo 324 mln. Eur paramos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF), antrajam 1,075 mlrd. Eur vertės etapui tikimasi iš viso apie 806 mln. Eur paramos.

Pasak „Litgrid“, pirmajam etapui Lietuvai skirtomis lėšomis – 125,2 mln. Eur – bus stiprinami ir atnaujinami jau naudojami įrenginiai bei statomi nauji: bus atnaujinamos linijos Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas, statoma Mūšos skirstykla ir Kruonio HAE – Jurbarkas linija. 

Antrajame projekto etape bus tiesiamas naujas jūrinis kabelis – planuojama, kad investicinis sprendimas dėl šios jungties bus parengtas 2020 metais.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Ignitis grupė“ savo įmonių akcijas trauks iš biržos 10

„Ignitis grupė“ planuoja išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos.

Rinkos
2019.11.11
„Litgrid“ vėl ieško, kas rekonstruos Elektrėnų-Alytaus elektros liniją

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antrą kartą paskelbė 330 kilovoltų (kV) įtampos oro linijos...

Pramonė
2019.11.11
Paskelbta daugiau detalių apie milžiną IPO

Saudo Arabijos valstybinė naftos milžinė „Saudi Aramco“, besiruošianti žengimui į biržą, paskelbė akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Į Klaipėdą atvyko naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą sekmadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų kompanijos „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Verslo aplinka
2019.11.10
Lenkai baudžia „Nord Stream 2“ dalyvę prancūzų „Engie Energy“

Lenkijos antimonopolinė tarnyba (UOKiK) skyrė 172 mln. zlotų (maždaug 40 mln. Eur) baudą Prancūzijos...

Verslo aplinka
2019.11.09
Teismas nutraukė bylinėjimąsi dėl GIPL konkurso

Valstybės valdomai dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ iš naujo vertinant strateginio Lietuvai dujotiekio į...

Pramonė
2019.11.08
IAE ieškos, kas už 24 mln. Eur pasiūlys reaktorių išmontavimo būdą

Nuo 2010-ųjų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieškos, kas už preliminarią 24,2...

Pramonė
2019.11.08
„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet augo 2,6% iki 85,9 mln. Eur

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per dešimt...

Pramonė
2019.11.08
„Klaipėdos naftai“ vadovaus Darius Šilenskis

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) generaliniu direktoriumi paskirtas Darius Šilenskis. Jis pradės pareigas eiti nuo...

Verslo aplinka
2019.11.07
„Fortum Klaipėdą“ palieka direktorius 1

Šilumą ir elektrą iš atliekų bei biokuro gaminančios UAB „Fortum Klaipėda“ vadovo pareigas palieka Tomas...

Vadyba
2019.11.07
„Litgrid“ pajamos augo 2,4%

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ įmonių grupė per pirmuosius devynis šių metų mėnesius...

Pramonė
2019.11.06
„Amber Grid“ pelnas ir pajamos liko stabilūs 

Augant vartojimui Lietuvoje ir dujų transportavimo apimtims į Latviją, „Amber Grid“ per tris 2019 m.

Pramonė
2019.11.06
Ieškos būdų piginti SkGD terminalo išlaikymą

Energetikos ministerija siūlo 2020 m. inicijuoti pokyčius dabartiniame Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.11.06
„Litgrid“ akcininkai siūlo bendrovei įsigyti „Tetą“

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė EPSO-G pateikė siūlymą patronuojamai elektros perdavimo sistemos...

Pramonė
2019.11.06
Ekspertai dėl SkGD laivo išpirkimo: vertėtų palaukti 6

„Klaipėdos naftos“ valdybai nusprendus iki 2024 metų išpirkti dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.11.05
G. Nausėda kviečia Suomiją prisidėti užtikrinant Astravo elektrinės saugumą

Helsinkyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė Suomiją prisidėti užtikrinant...

Verslo aplinka
2019.11.05
„Eesti Gaas“ tapo penktąja Klaipėdos SkGD terminalo naudotoja

Klaipėdos SkGD terminalo naudotojų ratą papildė penktoji jo naudotoja – privati Estijos energetikos bendrovė...

Pramonė
2019.11.05
„Klaipėdos nafta“ nusprendė įsigyti SkGD laivą-saugyklą

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) valdyba priėmė sprendimą įsigyti suskystintųjų dujų (SkGD) laivą-saugyklą iki 2024...

Pramonė
2019.11.05
„Axton Commodities“ neprekiaus elektra iš Baltarusijos

Tarptautinės įmonių grupės „Modus grupė“ įsteigtai įmonei „Axton Commodities“ neišduotas leidimas prekiauti...

Pramonė
2019.11.04
Vėjas palankus vėjo elektrinėms

Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės per tris ketvirčius pagamino 995,4 GWh elektros energijos – 23% daugiau...

Pramonė
2019.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau