ES Teisingumo Teismas: Lietuvos VIAP schema turėjo valstybės pagalbos požymių

Publikuota: 2019-05-15
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje 2014 m. galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės pagalbos požymių ir iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Sprendimas svarbus Jonavos trąšų gamyklai „Achema“, naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ ir Kėdainių trąšų gamintojai „Lifosa“. Jų nepasitenkinimą kėlė tai, kad VIAP mokestį turi mokėti ir įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms. 

Anot ESTT sprendimo, Lietuvos teismai turi nuspręsti, ar ši schema gali būti pripažinta teisėta vadovaujantis ES sutarties nuostatomis dėl bendros ekonominės svarbos paslaugas teikiančių įmonių. Visgi ESTT pažymi, kad galima abejoti, ar kai kurios VIAP nuostatos iš anksto atitinka tam būtinas sąlygas.

Į ESTT prejudicinio sprendimo kreipėsi „Achemos“ ginčą su Kainų komisija nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jis ir turės priimti galutinį sprendimą,atsižvelgęs į ESTT sprendimą.

VIAP schema galbūt atitinka valstybės pagalbos požymius

Pasak ESTT, pagal ES teisę valstybės pagalbą atitinka valstybės intervencija arba įsikišimas panaudojant valstybinius išteklius, priemonės, darančios įtaką ES valstybių tarpusavio prekybai ir suteikiančios pranašumą jų gavėjui, iškraipančios konkurenciją.

ESTT sprendime pažymima, kad visų pirma VIAP lėšos turėtų būti laikomos valstybės ištekliais, nes jų atsiradimą lėmė Lietuvos valdžios teisės aktai ir, nors lėšas sumoka privatūs asmenys, šie mokėjimai yra privalomi, o lėšas renka ir administruoja valstybės kontroliuojama įmonė.

Ekonominę naudą iš VIAP lėšų, ESTT teigimu, gauna ne elektros tinklų operatoriai, kuriems kompensuojamos išlaidos, susijusios su prievole už nustatytą kainą supirkti ir balansuoti elektrą iš VIAP teikėjų, o elektros gamintojai iš atsinaujinančių išteklių, kuriems sudaroma galimybė parduoti didesnius gaminamos elektros kiekius ir už didesnę nei rinkos kainą.

ESTT taip pat pažymi, kad tokiais veiksmais gali būti daroma įtaka ES valstybių narių tarpusavio prekybai.

„Šiuo atveju nebūtina, kad naudą gaunančios įmonės pačios dalyvautų bendrijos vidaus prekyboje. Iš tikrųjų, kai valstybė narė įmonėms suteikia pagalbą, veiklos mastai valstybės viduje gali būti išlaikyti arba išaugti, ir dėl to kitose valstybėse narėse įsteigtų įmonių galimybė patekti į šios valstybės narės rinką gali sumažėti“, – rašoma ESTT sprendime.

Visgi ESTT pažymėjo, kad galutinį sprendimą šioje byloje turėsiantis priimti LVAT turėtų atskirai įvertinti VIAP lėšų gavėjų grupes ir nustatyti, ar šių lėšų mokėjimas sustiprino jų padėtį Lietuvos elektros rinkoje, palyginti su kitų ES valstybių įmonėmis.

Galiausiai ESTT nurodė, kad dėl išvardintų priežasčių Lietuvos VIAP schema iškraipė konkurenciją.

„Pagalba, kuria siekiama, kad įmonei nereikėtų padengti išlaidų, kurių ji paprastai patiria tvarkydama einamuosius reikalus ar vykdydama įprastą veiklą, iš esmės iškraipo konkurencijos sąlygas (...) Dėl jau išdėstytų motyvų nagrinėjant poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąlygą, VIAP schema, vertinant atskiras ją sudarančias paslaugas, turi būti laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti“, – nurodoma ESTT sprendime.

Dėl paramos teisėtumo turės spręsti LVAT

Prejudicinį prašymą pateikęs LVAT taip pat prašė atsakyti, ar Lietuvoje taikyta VIAP schema gali būti nelaikoma valstybės parama remiantis 2003 metais ESTT priimtu sprendimu vadinamojoje „Altmark“ byloje. Tuomet ESTT konstatavo, kad valstybės pagalba negali būti laikomos lėšos, kuriomis viešąsias paslaugas įpareigotoms teikti įmonėms yra tik atlyginama už šių įpareigojimų vykdymą, jos negauna realios finansinės naudos ir dėl to nėra palankesnėje konkurencinėje padėtyje.

„Altmark“ byloje ESTT įvardijo keturis konkrečius kriterijus, siekiant, kad kompensacija už viešąsias paslaugas nebūtų laikoma valstybės pagalba. ESTT teigimu, ar Lietuva tenkina šiuos kriterijus, turi atsakyti LVAT, tačiau informacija, susijusi su Lietuvos teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis, verčia abejoti, ar kai kurie VIAP schemos dalyviai tenkina a priori (iš anksto) tokią sąlygą.

Vadovaujantis „Altmark“ bylos spendimu, parama gali būti pripažinta teisėta, jei naudą gaunančiai įmonei faktiškai pavesta vykdyti aiškiai apibrėžtus įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, kompensacijos apskaičiavimo kriterijai yra iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti, ji negali viršyti viešosios paslaugos išlaidų.

„Visų pirma abejonė kyla dėl elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojų. Iš tikrųjų pagal nacionalinės teisės aktus jie visiškai neįpareigoti tiekti elektros energijos, kurią gamina taikant specialias sąlygas (...) Šios rūšies elektros energijos gamintojai tik įsipareigoja parduoti pagamintą elektros energiją, o perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai – ją pirkti. Šie sandoriai sukonkretinami savanoriškai sudarant sutartis“, – nurodė ESTT, pabrėžęs, kad panaši išvada gali būti daroma ir dėl VIAP schemoje dalyvavusių kogeneracinių elektrinių.

Be to, anot ESTT, neatrodo, jog VIAP lėšos, skirtos saulės šviesos elektrinių projektams, būtų susijusios su šių elektrinių plėtotojų paslaugomis galutiniams vartotojams ar elektros energijos sektoriaus operatoriams.

„Šių VIAP tikslas – kompensuoti plėtotojų nuostolius, patirtus dėl 2013 metais padarytų Lietuvos teisės aktų pakeitimų, kurie lėmė tai, kad jie negalėjo pasinaudoti išduotais leidimais plėtoti tokias elektrines. Iš pirmo žvilgsnio neakivaizdu, kad taip kompensuojama „veikla“ būtų susijusi su kuriuo nors iš tikslų, dėl kurių gali būti taikomi įpareigojimai teikti viešąją paslaugą“, – rašoma ESTT sprendime.

Pasak ESTT, paaiškinimai neleidžia nustatyti, kiek šiuo atveju tenkinamos „Altmark“ bylos sprendimo sąlygos, kad įmonėms, teikiančios viešąją paslaugą, nebūtų kompensuojama daugiau nei būtina.

Ginčą dėl VIAP inicijavo „Achema“, Orlen Lietuva“ ir Kėdainių „Lifosa“

Į teismus dėl VIAP finansavimo mechanizmo kreipėsi trys įmonės – „Achema“ bei vėliau bylinėjimosi atsisakiusios „Orlen Lietuva“ ir Kėdainių „Lifosa“. Jų nepasitenkinimą kėlė, kad VIAP mokestį turi mokėti ir įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms.

Bendrovės tvirtino, kad 2014 metais nustatyta VIAP lėšų mokėjimo prievolė yra neteisėta, nes tuo laikotarpiu galiojusi VIAP schema buvo neteisėta valstybės pagalba. Anot bendrovių, Lietuva nesilaikė reikalavimo apie ketinimą suteikti valstybės pagalbą pranešti Europos Komisijai, todėl ji yra neteisėta.

Konstitucinis Teismas (KT) 2015 metų spalį nutarė, kad Vyriausybės patvirtinta tvarka, jog VIAP mokestį turi mokėti įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms, neprieštarauja Konstitucijai.

VIAP lėšas administruojančios „Baltpool“ duomenimis, kovo pabaigoje „Achemos“ skola VIAP biudžetui siekė 11,608 mln. Eur, „Orlen Lietuvos“ – 11,956 mln. Eur, „Lifosos“ – 9,869 mln. Eur.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Žiniasklaida: Latvijos „Spectrum Baltic“ planai Lietuvoje užminė mįslių 4

Teisę importuoti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos į Lietuvą gavusi Latvijos įmonė „Spectrum Baltic“...

Pramonė
2019.08.21
Klaipėdoje – naujas didelis SkGD krovinys „Achemai“ 1

Į Klaipėdą antradienio vakarą atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš...

Pramonė
2019.08.21
Lietuvoje verslų pirkėjai recesijų nebijo – rinka auga 50% greičiu Premium 1

Pasaulinėje sandorių rinkoje nuotaikoms jau apniukus, Lietuvoje verslų pirkėjai ir pardavėjai nemažina rankų...

Rinkos
2019.08.21
 G. Nausėda siūlo ES koordinatorių Baltijos šalių sinchronizacijai

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį per vizitą Estijoje pasiūlė steigti specialų Europos Sąjungos...

Pramonė
2019.08.20
S. Skvernelis su Latvijos premjeru aptars šios šalies poziciją dėl Astravo AE

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad penktadienį su Latvijos ministru pirmininku Krišjanu Kariniu aptars...

Verslo aplinka
2019.08.20
Baltijos šalių solidarumo išbandymas – Astravo elektra 8

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus...

Pramonė
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 3

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
V. Pranckietis sulaukė Latvijos premjero patikinimo, kad Astravo AE elektros nepirks 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį paskelbė sulaukęs Latvijos premjero Krišjanio Karinio...

Pramonė
2019.08.19
Energetikai planuoja saulės gamintojų proveržį 4

Kitų metų pabaigoje Lietuvoje bus mažiausiai 10.000 elektros energiją gaminančių vartotojų, prognozuoja...

Pramonė
2019.08.19
Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas Verslo tribūna

Lietuviškų plastikų eksportas auga, o kartu – ir juos gaminančių įmonių energijos vartojimas. Vis dėlto...

Verslo aplinka
2019.08.19
Latvijos ministras: lietuvių rūpestį suprantame, bet Latvijos interesai – svarbiausi 59

Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Astravo atominės...

Pramonė
2019.08.16
„New energy group“ Telšių rajone planuoja 148 MW vėjo parką 4

Vėjo bei saulės jėgainių parkų vystytojos „New energy group“ valdoma bendrovė Telšių vėjo parkas planuoja...

Pramonė
2019.08.16
Prancūzijos energetikos grupė „Idex“ perka „Danpower Baltic“ 8

Vienos didžiausių Europos investicinių kompanijų „Antin“ valdoma Prancūzijos atsinaujinančios energetikos...

Pramonė
2019.08.16
„Lietuvos energija“ kūrybos partneriui skirs 1,2 mln. Eur 8

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, ruošdamasi esminių savo strategijos LE 2030 projektų...

Rinkodara
2019.08.16
Estija neatmeta, kad naudos Baltarusijos AE pagamintą elektrą 16

Estija tiesiogiai neperka baltarusiškos elektros energijos, bet jei tokia energija, taip pat ir pagaminta...

Pramonė
2019.08.16
Gibraltaras paleido sulaikytą Irano tanklaivį

Gibraltaras ketvirtadienį nusprendė paleisti anksčiau sulaikytą Irano tanklaivį „Grace 1“.

Pramonė
2019.08.15
Norvegai pasienyje užfiksavo nedidelį kiekį radiacijos 2

Norvegijos branduolinės saugos tarnybos tiria nedidelį kiekį radiacijos, aptiktą ore Šiaurės Norvegijoje,...

Pramonė
2019.08.15
Latviai po Astravo AE paleidimo importuos rusišką elektrą 56

Po Astravo AE paleidimo Latvija ketina perimti rusiškos elektros importuotojo į Baltijos šalis vaidmenį iš...

Pramonė
2019.08.14
EPSO-G pelnas šiemet mažėjo beveik 27% iki 6,3 mln. Eur 2

Valstybės valdoma elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ per šešis šių metų mėnesius uždirbo 6,3 mln. Eur...

Pramonė
2019.08.14
„Lietuvos energijos“ fondas investavo į lietuvių startuolį „Inion“ 6

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau