Žemės ūkio prognozė: laukia ryškūs pokyčiai, ūkių veikla taps skaidresnė

Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorė pabrėžia, kad pokyčiai turėtų vykti keliomis kryptimis. Viena – Europos Sąjungos žaliasis kursas, skatinantis pereiti prie mažiau taršios veiklos. 

Vis tik, anot jos, kadangi Lietuvos, žemės ūkyje vis dar vyrauja maži ūkiai, paprastai valdomi ir prižiūrimi vyresnio amžiaus žmonių, tikėtina, kad naujovės gali susidurti su pasipriešinimu. O kadangi mažesniems ūkiams kur kas sudėtingiau pritraukti investicijų tvariai veiklai – artimiausiais metais Lietuvos žemės ūkyje turėtų vykti konsolidacija.

„Ją iš dalies skatins ir kartų kaita: paveldėtojai dažnai nutaria nesekti tėvų pėdomis ir trauktis iš žemės ūkio veiklos, ūkius parduoti, o tai taip pat sudarys prielaidas didesnėms žemės ūkio bendrovėms telkti dirbamos žemės plotus“, – pranešime cituojama E. Dovbyšienė.

Bendrovių stambėjimas keis ir žemės ūkio gamybos struktūrą. Jeigu šiuo metu javai sudaro apie 49% Lietuvos žemės ūkio produkcijos, šis rodiklis gerokai pranoksta Europos Sąjungos vidurkį – 16%. O javų auginimas paprastai sukuria mažesnę pridėtinę vertę negu kitos žemės ūkio šakos, pavyzdžiui, gyvulininkystė.

SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė prognozuoja, kad pasinaudodami Europos Sąjungos parama, dalis ūkių pereis prie pelningesnės veiklos, galbūt, net ir naujoviškų, alternatyvių maisto šaltinių. Juolab kad gyvulininkystei būdingos itin didelės šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisijos.

„Greičiausiai stebėsime ir tolesnę kooperatyvų plėtrą bei žemės ūkio bendrovių, norinčių gaminti maisto produktus, skirtus galutiniams vartotojams, integraciją. Taip žalieji Europos pokyčiai ir kartų kaita sudarys prielaidas konkurencingesniam, didesnę pridėtinę vertę kuriančiam žemės ūkiui Lietuvoje formuotis“, – įžvelgia E.Dovbyšienė.

Ji priduria, kad kuomet smulkiuosius ūkius ir ūkininkus pakeis didesnės bendrovės, sektoriuje atsiras daugiau skaidrumo. Šiuo metu, kol žemės ūkyje dominuoja privatūs asmenys, iš kurių nereikalaujama skelbti finansinės veiklos ataskaitų, todėl sudėtinga įvertinti finansinę sektoriaus raidą.

 Be to, daugeliui sektoriaus dalyvių šiuo metu nėra privalomas išorės auditas. Kadangi trūksta objektyvių duomenų apie ūkininkų ir ūkių veiklos finansinius rezultatus, tai lemia didesnę skolinimo riziką.

„Prognozuojame, kad tvarios plėtros paskatinti pokyčiai žemės ūkyje didins jame veikiančių įmonių atskaitomybę, o tai padės į sektorių pritraukti ne tik Europos Sąjungos, bet ir privataus kapitalo lėšų ir investicijų. Pastarosios padės toliau modernizuoti žemės ūkį, didinti jo efektyvumą ir konkurencingumą“, – pabrėžia SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.