Taivano rinka atverta lietuviškiems grūdams

Papildyta skirsniu „Laukiama ir daugiau leidimų“

Taivano Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos ir karantino biuras praėjusią savaitę pranešė, jog į šalį galima eksportuoti lietuviškos kilmės paprastuosius kviečius ir miežius, sėjamąsias avižas ir žirnius, skirtus vartojimui, bet ne sėjai, BNS informavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Norintieji eksportuoti privalės turėti fitosanitarinį sertifikatą – jame turės būti nurodytas grūdų mokslinis pavadinimas, jų kiekis bei kilmės šalis.

Pasak pranešimo, norint atverti rinką lietuviškos kilmės kvietrugiams, sėjamiesiems rugiams, rapsams bei pupoms, turi būti pateikti papildomi duomenys kenkėjų rizikai nustatyti.

Laukiama ir daugiau leidimų

Antanas Venckus, ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas, sako, kad netrukus tikimasi leidimų ir kitų maisto produktų eksportui. Jo teigimu, pirmo tokio leidimo derinimas užtruko porą mėnesių.

Pasak A. Venckaus, maisto produktus eksportuojančios Lietuvos įmonės iki šiol labiau domėjosi Kinija, tačiau pasikeitus politinei situacijai pasimatė ir rizikų, o Taivanas dar vasarą pasiūlė Lietuvai atverti savo rinką.

Įprastai eksporto leidimų derinimas užtrunka apie vienus metus, o kai kada ir ilgiau. Anot A. Venckaus, Taivanas pasiūlė greičiau atverti savo rinką, kuri lietuviškus produktus vertina labai teigiamai.

„Mūsų įmonės jau gerą pusmetį žinojo tą riziką ir patys supratome, iki ko galima prieiti, kad Kinija gali kenkti mums ekonomiškai užverdama rinką. Įmonės mato tuos galimus nuostolius, tai liečia tiek mėsos, tiek pieno, gėrimų, konditerijos pramonę, kur buvo matomas įsitvirtinimas ir augimas“, – aiškino ministerijos atstovas.

Pasak jo, šiuo metu dar derinami leidimai paukštienai, kiaulienos, jautienos bei pieno produktams. Juos tikimasi gauti kitų metų pradžioje.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė teigė, jog naujos rinkos atvėrimas ir galimybė eksportuoti į bet kurią rinką, kuri gali būti įdomi Lietuvos eksportuotojams, visada yra naudinga.

„Mes matome potencialą šioje rinkoje, kalbamės su galimais importuotojais. Tačiau tai kol kas pirmieji žingsniai. Reikia suderinti kokybinius klausimus ir kitas procedūras. Kiek tai pasitarnaus Lietuvos grūdų eksportuotojams, galėsim įvertinti tik pakrovę bent vieną grūdų krovinį“, – teigė ji.

A. Venckaus teigimu, tiek ministerija, tiek įmonės per penkerius metus daug investavo, kad ateitų į Kinijos rinką, todėl eksportas augo. Kinija suteikė leidimus eksportuoti šaldytą jautieną, kviečius, žuvų ir žuvininkystės, pieno produktus, šienainį, tikėtasi leidimo ir jautienos subproduktams. 

„Tačiau Kinija pradėjo bausti Lietuvą už principinę vertybinę užsienio politiką“, – pridūrė jis. 

ŽŪM atstovas taip pat pabrėžė, jog Lietuvos įmonės į Taivaną gali vežti neaugalinės ir negyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, gėrimus, kuriems nereikia atskirų leidimų.

A. Venckus sako, kad eksportas į Taivaną gali amortizuoti Kinijos rinkos praradimus, o ateityje jo apimtys galėtų būti net didesnės nei į Kiniją. Tačiau tendencijas bus galima pamatyti kitų metų pirmąjį pusmetį.

„Tie kiekiai, kuriuos norėtų Taivanas importuoti, yra pakankami ir mūsų eksporto apimtys į Kiniją nebuvo tokios didelės“, – kalbėjo jis. 

ŽŪM atstovas pažymėjo, jog esant įtemptai situacijai su Kinija Lietuvos eksportui savo rinką labiau atveria ir Jungtinės Amerikos Valstijos – spalio pabaigoje jos leido eksportuoti daugiau mėsos gaminių, be to, laukiama kiaušinių produktų eksporto leidimo.

ŽŪM duomenimis, šiuo metu Lietuvos metinis eksportas į Taivaną siekia apie 5 mln. Eur, iš jų 3 mln. eurų – mediena, 2 mln. Eur – maisto produktai. Ateityje tikimasi pasiekti bent 20 mln. Eur vertės apimtį.

2020 metais žemės ūkio ir maisto produktų į Kiniją išvežta už 93,4 mln. Eur, Kinija buvo 21-a tarp 154 Lietuvos eksporto partnerių. Pernai Lietuva į Kiniją eksportavo 472 tonas jautienos, 7.700 tonų pieno produktų, 625 tonas žuvininkystės produktų.