Reformuota ES žemės ūkio politika bus lankstesnė, teigia europarlamentarai
2021–2027 metų ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyta 387 mlrd. Eur – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. Eur numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.
Apie tokį ES šalių ir Europos Parlamento susitarimą praėjusį penktadienį pranešė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
ES ministrai susitarė
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryba pirmadienį susitarė dėl būsimos žemės ūkio finansinės perspektyvos, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pasak jo, esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms.
„Žalinimas tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas. Taigi, prioritetas bus teikiamas ne maisto gamybai bet kokia kaina, o tam, kaip tvariai, saugiai, palankiai aplinkai ūkininkaujame ir kokį ūkį paliksime ateities kartoms“, – feisbuke rašė ministras.
Ministrai patvirtino tai, ką ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija penktadienį sutarė su Europos Parlamentu.
Žalesnis ir lankstesnis
Europarlamentarai iš LIetuvos pabrėžia, jog žemės ūkis taps žalesnis, o šalys turės daug lankstumo ambicijoms pasiekti.
EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Juozo Oleko teigimu, po susitarimo žemės ūkis galės tvirčiau stovėti ant kojų, tačiau nepakankamai.
„Daug kalbama apie teisingas pajamas, bet jame neužfiksuota galutinė konvergencija, kuri buvo pažadėta, kad bus įvykdyta, ir Lietuva gaus vidutines išmokas. To neįvyko, įvyko žingsnis, bet mažesnis nei galėjom ir norėjom“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė J. Olekas.
„Kita vertus, pats žemės ūkis bus žalesnis, gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai valgysime ir sveikesnį maistą ir būsime patys sveikesni“, – pridūrė jis.
Europarlamentaras Bronis Ropė sako, jog tiesioginės išmokos Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje didės apie 30% iki maždaug 4 mlrd. Eur, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Anot jo, 2027 m. Lietuva pasieks 82% ES tiesioginių išmokų vidurkio. Šiuo metu jis siekia 68%.
„Labai svarbu sukurti taisykles tiems pinigams panaudoti“, – sakė B. Ropė.
Anot jo, ES valstybių vadovams vėlavus susitarti dėl Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriamų lėšų, dabar numatyta, jog 2021-2022 metais dar galios praėjusios finansinės perspektyvos taisyklės, o naujos, jeigu ES ministrai pirmadienį jas pasirašys, EP patvirtinus įsigalios nuo 2023 metų.
Susitarime numatyta vidutiniškai 25% tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms, nors EP siūlė tam numatyti 30%, o ES ministrai – 20%. Pasak B. Ropės, šis reikalavimas bus privalomas nuo 2025 metų, o iki tol šalys narės galės tai daryti pasirinktinai.
„Kiekviena valstybė narė turės skirti bent 25 proc. pinigų tiesioginių išmokų ekoschemoms. Turės susiderinti su Europos Komisija, kokias ekoschemas naudos, pavyzdžiui, daugiametės pievos, ekologinis ūkininkavimas ir tiems dalykams skirti tuos pinigus. Bet jos bus neprivalomos žemdirbiui, jis galės dalyvauti, galės nedalyvauti“, – sakė B. Ropė.
Pasak jo, nuo privalomos sėjomainos bus atleisti iki 10 ha turintys žemdirbiai. B. Ropės duomenimis, ES tokių yra apie 70%, o Lietuvoje – apie 10%.
Derybose anksčiau svarstyta numatyti tiesioginių išmokų lubas, tačiau B. Ropė teigia, jog sutarta nauja tvarka – valstybė narė ne mažiau kaip 10% jų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams. Tai reiškia, jog Lietuva turės apsispręsti, kokiems poreikiams skirti maždaug 400 mln. Eur iš visų 4 mlrd. Eur tiesioginių išmokų.
„Ir šitas dalykas, ir kiti straipsniai yra labai lankstūs ir labai daug teisių ir galių suteikia valstybėms narėms. Prašyčiau ministro ir ministerijos labai stipriai padirbėti su žemdirbių organizacijomis, surasti ekologines schemas ir kitus efektyviausius, pigiausius ir didžiausią naudą duodančius dalykus aplinkai, klimatui ir ūkininkams“, – ragino B. Ropė.
Europarlamentarai ir valstybių narių derybininkai taip pat susitarė dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių, – pažeidimų atveju išmokos jiems galėtų būti sumažintos.
Anot J. Oleko, darbo inspektoriai informaciją apie galimus darbo santykių pažeidimus teiks mokėjimo agentūroms, jos galės taikyti sankcijas.
