Įsigaliojo pirmieji D. Trumpo įvesti muitai
Po vidurnakčio įsigaliojo 10% „bazinis“ muitas, kuris taikomas daugumai JAV importuojamų prekių, išskyrus prekes iš Meksikos ir Kanados, D. Trumpui naudojantis „nacionaline nepaprastąja padėtimi“, kad išspręstų su šalies prekybos deficitu susijusias problemas.
Baltųjų rūmų teigimu, prekybos atotrūkį lėmė „abipusiškumo nebuvimas“ santykiuose ir kita politika, pavyzdžiui, „pernelyg dideli pridėtinės vertės mokesčiai“.
Balandžio 9-ąją maždaug 60 prekybos partnerių, įskaitant Europos Sąjungą (ES), Japoniją ir Kiniją, susidurs su dar didesniais muitais, pritaikytais kiekvienai ekonomikai.
Jau dabar D. Trumpo 34% muitas Kinijos prekėms, kuris bus pradėtas taikyti kitą savaitę, paskatino Pekiną nuo balandžio 10-osios paskelbti savo 34% muitą JAV produktams.
Pekinas taip pat pareiškė, kad paduos Jungtines Valstijas į teismą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir apribos retųjų metalų, naudojamų aukščiausios klasės medicinos ir elektronikos technologijose, eksportą.
Tačiau kiti svarbūs prekybos partneriai dar neskelbia savo priemonių, kol vertina besitęsiančią tarptautinę priešpriešą ir nuogąstavimus dėl recesijos.
D. Trumpas penktadienį socialiniuose tinkluose perspėjo, kad „Kinija sužaidė neteisingai, ji supanikavo – vienintelis dalykas, kurio ji negali sau leisti“.
Penktadienį Volstrito akcijų indeksai smarkiai krito, panašus akcijų rinkų nuosmukis – ir Azijoje bei Europoje.
Tačiau D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ tvirtino, kad „mano politika niekada nepasikeis“.
Visgi naujausi D. Trumpo muitai turi svarbių išimčių, pavyzdžiui, jie nėra susiję su neseniai įvestais 25% muitais, taikomais plieno, aliuminio ir automobilių importui.
Marošas Šefčovičius, Europos Komisijos (EK) prekybos komisaras, teigė, kad ES, kuriai nustatytas 20% muitas, elgsis „ramiai, kruopščiai suskirstytais etapais ir vieningai. Tačiau neliksime pasyvūs, jei mums nepavyktų pasiekti sąžiningo susitarimo.“
