Viešai prabilęs A. Paukštys pajudino verslo skaudulius
Aurimas Žlibinas, telekomunikacijų bendrovės „Telia“ verslo klientų vadovas teigia, kad tarp Energijos skirstymo operatoriaus ESO paskelbtų 165 projektų, kurių jiems nepavyksta suderinti su „Via Lietuva“, yra ir jau kelerius metus stringančios 10 mln. Eur vertės „Telia“ duomenų centro statybos Vilniuje.
„Telia“, kuri kasmet į savo infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ne mažiau kaip pusšimtį milijono eurų, turi daugybę pavyzdžių, kai dėl kelių zonos apsaugos reglamentų stoja duomenų centrų, šviesolaidinio ir 5G tinkle plėtra“, – bendrovės pranešime cituojamas A. Žlibinas.
Anot jo, Lietuva dėl stabdomų aukštųjų technologijų plėtros daug praranda, nes duomenų centrų pajėgumus dabar reikia didinti nedelsiant vykstant sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai.
„Tai stabdo ir Lietuvos įmones, kurios negali statyti naujų gamyklų, parduotuvių ar plėtoti vėjo jėgainių parkus. Bet kuri nauja degalinė prie autostrados reiškia, kad ryšys šią įmonę pasieks ne paprasčiausiu būdu palei kelius, o per derinimo procedūrą su trisdešimt skirtingų sklypų savininkais“, – aiškina „Telia“ verslo klientų vadovas.
Jis priduria, kad problemos žinomos tiek Ryšių reguliavimo tarnybai, tiek Susisiekimo ministerijai ar Seimo komitetams.
Apie Lietuvoje egzistuojančius biurokratijos brūzgynus galima skaityti VŽ redakcijos nuomonę.
Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius, reaguodamas į A. Paukščio pateiktą informaciją, akcentuoja, kad tai tik paviršiuje matomas sisteminių problemų atspindys.
„Teltonikos“ atvejis rodo sisteminius iššūkius, tačiau tai – tik viena istorija. Kiekvieną dieną dešimtys, jei ne šimtai verslų Lietuvoje susiduria su biurokratinėmis kliūtimis. Šie projektai nepasiekia viešumo, jų problemos lieka neišspręstos, o šalis praranda galimybes augti,“ – rašoma asociacijos pranešime.
Be to, ne tik biurokratija stabdo investicijas – vienas didžiausių pramonės plėtros kliuvinių yra reikalavimai ginklų gamybai.
„Kol reikalavimai lieka neatnaujinti, investicijos stringa, o Lietuvos pramonė praranda galimybę tapti svarbia šalies saugumo grandinės dalimi,“ – pažymi V. Sabaliauskas.
Jo nuomone, problemos turi būti sprendžiamos tik esant strateginei lyderystei ir dialogui su verslu.
Pažadas keisti teisės aktus
A. Paukštys valstybės institucijų sujudimą sukėlė, pasakodamas apie beviltišką padėtį, į kurią pakliuvo. Jo teigimu, prieš dvejus metus pasirašius 3 stambaus investicijų projekto sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, buvo žadėtas „žaliasis“ koridorius investicijoms. Energetikos ministras tikino, kad elektros tikrai bus.
„Kai kreipiausi į „Litgrid“, atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu“, – rašo A. Paukštys.
Bet ir tuomet verslininkas rankų dar nenuleido. Pasamdė projektuotojus, per metus paruošė projektą ir rugpjūtį turėjo gauti statybos leidimą.
Derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „VIA Lietuva“ esą užblokavo projektą pareikšdama, kad „ jie nuolat konfliktuoja su „Litgrid“, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje. Pasak jo, buvo pasiūlyta projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus.
„Tada prašiau ESO įrengti elektrinę gaminti elektrą iš gamtinių dujų vietoje. Bet nuo 2026 m. atsiranda aplinkosauginiai reikalavimai, kurie blokuoja ir tokią galimybę. Turėti elektrą iki 2027 m. nebeliko vilties“, – nusivylimo neslepia investuotojas.
A. Paukštys mini, kad problemą buvo galima nesunkiai išspręsti, jei būtų išduotas leidimas tiesti kabelį kelio apsaugos zonoje.
Susisiekimo ministerija žada keisti Kelių techninį reglamentą. Anot Mariaus Skuodžio, susisiekimo ministro, šis klausimas gali būti išspręstas per artimiausias kelias savaites.
„Kalba tikrai ne apie įstatymų lygmenį, o apie ministrų srities, gal net ne Vyriausybės srities, lygmens dokumentus ir tas klausimas gali būti uždarytas gal net per keletą savaičių“, – apie tai, kad reikalingi projektai parengti, kalba M. Skuodis, kurį cituoja BNS.
Bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas, sako, kad Kelių techninio reglamento pakeitimas leis tiesti tinklus kelio juostoje išilgai.
„Preliminariai mes matome, kad Kelių techninis reglamentas gali būti pakoreguotas ir tada jokių kliūčių nesusidarytų, galbūt specialiųjų žemės sąlygų. Bet šiai dienai matome, kad galbūt būtų galima visiškai paprastai pakeisti kelių techninį reglamentą“, – kalba M. Švaikauskas.
„Via Lietuvos“ generalinis direktorius pripažįsta, kad žinant „Teltonikos“ įmonių grupės projekto strateginę svarbą, jo vadovaujama institucija galėjo rasti sprendimų jį suderinti. Ir deda pastangas, jog jis būtų suderintas artimiausiu metu.
Bijo klysti
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, sako, kad didelių verslo projektų įgyvendinimas dažnai stringa dėl biurokratų baimės padaryti klaidų, skelbia BNS.
„Ministrams yra labai lengva pasakyti, kad važiuokime, darykime ir judame į priekį, bet dažnai tas vidurinysis sluoksnis yra sukaustytas daugelio baimių, tyrimų, komisijų, policijos, prokuratūros ir visų kitų. Tai galima juos suprasti, dėl to išsivystė toks nenoras kažką daryti, nes tada tavęs niekas nenubaus“, – penktadienį LRT radijui sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, baimės kultūra pasiekė kritinį lygį, todėl būtina tai keisti.
„Galbūt mums reikėtų daugiau aktyvumo, o gal ir kažką keisti, neteisti, nepersekioti tų pačių žmonių, kurie priima sprendimus, nes šiuo metu ta baimės funkcija ir kad verslas, jis visada kažką negerai daro, įsigaliojo pas mus per pastaruosius dešimtmečius, jis jau peraugo į, sakyčiau, kritinį lygį“, – aiškino LPK prezidentas.
„Turime suprasti, kad be pokyčio, skaudaus pokyčio, nieko nebus“, – pabrėžė V. Janulevičius.
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, jog šiuo metu sprendimai yra priimami kiek greičiau nei anksčiau, tačiau problema vis dar yra gaji.
„Tikrai savo pakankamai ilgame darbe su investuotojais esu susidūrusi su įvairių institucijų įvairiais trukdžiais iki tokių dalykų, kad kartais net investuotojai ir apsiverkdavo iš to negalėjimo įrodyti ar kažką pasiekti. Nebėra dabar jau šitaip, kaip buvo, sprendimai priimami greičiau, bet ta biurokratinė sistema, ji įtraukia žmones“, – LRT radijui penktadienį sakė R. Skyrienė.
„Tas toks vangumas atitikti žodžio raidę, tas ir duoda visą tą šleifą biurokratijai. Sprendimus priimti yra bijoma, gal jie per griežtai baudžiami, aš nežinau, bet kartais matom, kad biurokratas tiesiog bijo sprendimą priimti“, – teigė ji.
V. Janulevičius pridūrė, kad Lietuva dėl šių problemų negali konkuruoti su kitais tarptautiniais žaidėjais.
„Tikėtina, kad mes ir praradome daug investuotojų, kurie susidūrė čia su problemomis ir nuėjo į kitas šalis. Noriu dar pabrėžti, kad Lietuva neturi tiek lėšų skirti investicijoms, kurias turi kitos šalys. (...) Biurokratinėm kliūtim (jų eliminavimu – BNS) turėtume konkuruoti ir greičiu“, – sakė jis.
Prezidentas žada dėmesį
Prezidentas Gitanas Nausėda ketina aiškintis, kas atsakingas už stringančias aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ parko „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje statybas, pranešė Prezidentūra.
„Nė vienai institucijai ar valstybės įmonei, nė vienam nueinančios Vyriausybės politikui neprisiimant atsakomybės už susidariusią skandalingą situaciją arba verčiant atsakomybę už ją pačiai „Teltonikai“, Prezidentas renka informaciją, kad įvertintų atsakingus dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo“, – BNS perduotame kometnare teigė Prezidentūra.
Pasak jos, naujai Vyriausybei šalies vadovas taip pat ketina siūlyti įvesti „asmeninės politinės atsakomybės už infrastruktūrinių problemų sprendimą ir investicijų įgyvendinimą principą“.
