„Moody's“ atskleidžia, kiek įmonių su rusišku kapitalu veikia ES šalyse
Kaip praneša reitingų agentūra „Moody's“, daugiausia jų registruota Čekijoje (12.400), Bulgarijoje (9.500), Vokietijoje (4.200), Latvijoje (3.300) ir Italijoje (2.500).
[infogram id="60c988ed-88cc-425e-82ae-c1bf36fb571f" prefix="08j" format="interactive" title="asfas"]
Agentūra pažymi, kad šių šalių bankai ir finansų įstaigos turėtų skirti „ypatingą dėmesį“ operacijoms, susijusioms su tokiomis įmonėmis, ir apie jas pranešti.
Europos Komisijos sprendimu nuo 2024 m. liepos mėnesio ES kredito ir finansų įstaigoms privalu laikytis naujų reikalavimų, susijusių su ataskaitų apie rusų finansinius sandorius teikimu. Jos turi kompetentingas institucijas informuoti apie didesnius nei 100.000 Eur pervedimus iš ES į trečiąsias šalis, jei juos atlieka bendrovės, kuriose rusiško kapitalo dalis viršija 40%.
Lėšos apima finansinį turtą, įskaitant grynuosius pinigus, čekius, pretenzijas į pinigus, vekselius, pinigų perlaidas ir kitas mokėjimo priemones, indėlius finansų įstaigose ar kituose subjektuose, sąskaitų likučius ir skolas.
Šis reikalavimas įteisintas 12-ame ES sankcijų Rusijai dėl karinių veiksmų Ukrainoje pakete. O ES valstybės narės įpareigotos tikrinti informaciją, „kad nustatytų galimus sankcijų pažeidimus arba jų apėjimą“.
Europos Komisija naujų priemonių veikimą peržiūrės 2024 m. gruodžio mėnesį.
2022 m. taip pat buvo paskelbtos konkrečios gairės, susijusios su draudimu priimti indėlius iš Rusijos piliečių ar Rusijoje gyvenančių fizinių asmenų, kurie viršija 100.000 Eur.
„Moody's“ pabrėžia, kad pagrindinis iššūkis kredito ir finansų įstaigoms – atsekti netiesioginių finansinių pervedimų srautus ir nustatyti Rusijos nuosavybės, susijusios su įmonės sandoriais, mastą.
Anot pranešimo, dažnai įstaigos prižiūri tiesioginius pervedimus, tačiau nustatyti netiesioginius pervedimus ir Rusijos nuosavybės lygį istoriškai buvo sudėtinga.
„Ateityje šių reikalavimų laikymasis bus labai svarbus įstaigoms visoje ES, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reguliavimo standartų, ir sumažinti riziką, susijusią su finansiniais pervedimais, kuriuose dalyvauja savininkai iš Rusijos“, – pažymi agentūra.
Liepos mėnesį patarėjų tarptautinių santykių klausimais darbo grupė (ES Tarybai pavaldi įstaiga) patikslino kriterijus, pagal kuriuos nustatoma įmonės nuosavybė ir kontrolė. Anksčiau buvo laikoma, kad asmuo, kuriam taikomos antrinės sankcijos, kontroliuoja bendrovę, jei jam priklauso daugiau kaip 50% kapitalo. Dabar pakanka, kad jam priklausytų 50% bendrovės kapitalo. Ši norma yra panaši į JAV Finansų ministerijos Užsienio turto kontrolės biuro taikomą principą. Ekspertai mano, kad paaiškinimai nukreipti prieš organizacijas, kurių savininkai sąmoningai siekė apeiti apribojimus.
Lietuvoje, kaip rašyta, veikia 129 rusiško kapitalo įmonės, kurių apyvarta, palyginti su prieškario metais, smigo žemyn beveik 40%. Tačiau sąrašuose nėra pačių stambiausių – jos dangstosi Kipro, Šveicarijos ar kitų šalių vėliavomis.
„Verslo žinių“ prašymu „Creditinfo“ pateikti duomenys rodo, kad 100% rusiško kapitalo įmonių Lietuvoje mažėja. Maždaug 100 jų pernai bankrutavo, buvo išregistruotos ar likviduotos.
