Metinis pramonės augimas – 9,4%

Papildyta Indrės Genytės-Pikčienės, UAB „INVL Asset Management“ vyriausios ekonomistės komentaru.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2022 m. gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4%.

Palyginti su 2021 m. gruodžiu visa pramonės produkcija sumažėjo 8,2%, apdirbamosios gamybos apimtis smuktelėjo 10,3%, neskaičiuojant rafinuotų naftos produktų susitraukė 9,1%.

[infogram id="b9232a04-61b2-4393-96df-ef5e7bb0002e" prefix="Nvz" format="interactive" title="Pramonės produkcijos pokyčiai 2022 12"]

Per gruodžio mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4%, chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3%, guminių ir plastikinių gaminių gamybos – 8,4%, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 6,6%, maisto produktų gamybos – 4,7%, rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 4,5%.

„Pastarųjų metų distancija pramonei buvo be galo sėkminga. Gamintojams pavyko pasinaudoti dėl pandemijos atsivėrusiomis nišomis, sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, perimti dalį Tolimiesiems Rytams skirtų užsakymų. Vėliau, kertinėms eksporto rinkoms įveikus pandemiją, sekė staigus gamybos ir vartojimo atsigavimas, sulaistytas beprecedenčiais vyriausybių skatinimo planais. Tai suteikė papildomos energijos Lietuvos gamybos dviženklei plėtrai. Gamybos ir eksporto vystymasis išliko santykinai atsparus net ir pernai, nepaisant karo Ukrainoje, energetikos šoko, užsivėrusių patogių pigios žaliavos kanalų iš agresorių ir kitų sunkiai prognozuojamų iššūkių“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.

Vis dėlto, anot jos, 2022-ųjų pabaigoje apdirbamosios gamybos produkcijos augimas išsikvėpė, o šiuos metus sektorius pasitinka nuosmukiu. Aukštos palyginamosios bazės efektas veikia neigiamai – kardinaliai pasikeitus išorinėms aplinkybėms, neprarasti augimo pagreičio ir pranokti tokius puikius pastarųjų metų rezultatus sunkiai įmanoma.

I. Genytė-Pikčienė primena, kad karas pašonėje bei recesinės nuotaikos Europoje – svarbus dirgiklis Lietuvos pramonei, kurios du trečdaliai produkcijos keliauja į ES šalis. 

„Nedrąsaus optimizmo vieniša kregžde“ ekonomistė vadina išankstinius „S&P Global“ sausio mėnesio pirkimų vadybininkų (PVI) apklausos duomenis. Bendras euro zonos pirkimo vadybininkų lūkesčių rodiklis didėjo trečią mėnesį iš eilės ir sausį nežymiai viršijo 50 punktų ribą. Tai rodo, kad pirkimo vadybininkų lūkesčiai pirmą kartą nuo praėjusių metų birželio grįžo į augimo teritoriją ir ateities perspektyvos vertinamos šviesiau. 

„Nors toliaregiškas išvadas daryti dar anksti, tačiau suvaldytos energetikos kainos, išnykę tiekimo grandinių įtampos ir pasikeitusi Kinijos pozicija COVID-19 valdymo priemonių atžvilgiu įlieja optimizmo ir leidžia nedrąsiai tikėtis, kad euro zona gali išvengti recesijos“, – reziumuoja UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė