Jeigu estai sumažins miško kirtimo mastus, celiuliozės gamyklos nebus

Aplinkos ministras Madis Kallasas (Socialdemokratų partija) siūlo daugiau kaip 10% sumažinti valstybinių miškų kirtimą. Tačiau socialdemokratų partneriai vyriausybinėje koalicijoje kol kas tam nepritaria.

Ahti Asmanno, VKG vadovo, teigimu, per ateinančius 100 metų Estija galėtų iškirsti 10,9–11 mln. kub. m medienos per metus, o jei bus nuspręsta sumažinti šį kiekį, VKG atsisakys šalyje statyti celiuliozės gamyklą ir ieškos jai kitos vietos. Anksčiau buvo kalbėta, kad projektas gali būti perkeltas į Latviją.

Verslininkas nesutinka, kad už bioįvairovę būtų mokama ekonomikos ir socialinės ekonomikos sąskaita. Estijoje iš apvaliosios medienos, pasak jo, gamini puikūs gaminiai – pjautinė mediena, baldai, kiti patvarūs gaminiai.

„Iš popiermedžių gaminame granules ir paprasčiausiai eksportuojame. Naudodami granules padedame trečiosioms šalims siekti „žaliųjų“ tikslų, nedidindami šios medienos pridėtinės vertės, arba tiesiog siunčiame ją į Skandinaviją, kur tokių bioproduktų gamyklų yra visur, net miestų centre“, – A. Asmanną cituoja err.ee.

Jo nuomone, Estijoje yra pakankamai miškų, o VKG požiūriu, situacija atrodo paprastai.

„Mums ši situacija ir požiūris į ją buvo labai paprastas – 50% Estijos teritorijos užima miškai. Estijoje celiuliozė su didele pridėtine verte negaminama. Jei Estija tokiu būdu padidintų medienos pridėtinę vertę, kirtimų apimtis galėtų likti 10,9–11 mln. kub. m. Turime konkuruoti su granulių, kurioms subsidijas skiria Jungtinės Karalystės vyriausybė ir visi kiti, gamintojais. Taip pat su skandinavais, kurie jau pastatė tokias, kaip mes planuojame, gamyklas“, – aiškina VKG vadovas.

2021 m. liepą VKG paskelbė apie pramoninio komplekso Ida Viruma apskrityje projektą. Komplekse būtų gaminami įvairūs medienos perdirbimo produktai, įskaitant celiuliozę ir žaliavas sintetinių audinių gamybai.

Investicijos į projektą vertinamos beveik 800 mln. Eur. Sprendimą dėl biologinių produktų gamyklos tikslingumo tikimasi priimti iki 2024 m., o pati gamykla galėtų atsirasti 2027 m.

Kompanijos teigimu, gamykla kasmet valstybės iždą papildytų 250 mln. Eur mokesčių ir sukurtų 1.200 gerai apmokamų darbo vietų.

Anksčiau aplinkos ministras ragino diskutuoti, ar ši investicija, celiuliozės gamykla, galėtų būti įgyvendinta mažesniu masteliu, kad būtų ir investuojama, ir neprireiktų papildomų kirtimų. Anot jo, investicija būtų labai vertinga, o naujos darbo vietos labai reikalingos. Tačiau, jeigu projekto neįmanoma įgyvendinti su mažesniu medienos kiekiu, tai tokia gamykla vargiai gali tilpti Estijoje.

Projektinis komplekso pajėgumas – 330.000–500.000 tonų produkcijos per metus, panaudojant iki 2,3 mln. kubinių metrų medienos. Be to, planuojama gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir ją nukreipti į laisvąją rinką – 730 GWh per metus.

VKG – didelė Estijos pramonės įmonė, viena stambiausių degiųjų skalūnų alyvos gamintojų Europoje ir pasaulyje. Koncernas valdo skalūnų kasyklas, skalūnų perdirbimo, statybinių medžiagų gamybos aktyvus, turi elektrinių.