Vilniaus šilumos tinklai 2021 m. patyrė 19 mln. Eur nuostolių

Praėjusių metų pabaigoje kilusi energijos išteklių kainų krizė ir radikaliems pokyčiams nepritaikyta reguliavimo tvarka lėmė, kad 2021 metais AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) veikė nuostolingai. Nors bendrovės pajamos, palyginti su 2020 metais, augo 47%, nuo 110,1 mln. iki 162,1 mln. Eur, įmonė sukaupė 19 mln. Eur nuostolį.
Vilniaus miesto šilumos ir elektros energijos gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą vykdančios VŠT normalizuotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (normalizuota EBITDA) siekė -14,5 mln. Eur, t. y. sumažėjo 30,3 mln. Eur arba 192%, lyginant su 2020 m. normalizuotos EBITDA rezultatu (15,7 mln. Eur).
Koreliacija tarp augančių pajamų ir didėjančio nuostolio yra aiškus ženklas, kad kažkas negerai kainodaros sistemoje. Turint galvoje, kad VŠT veikia griežtai reguliuojamoje rinkoje, akivaizdu, kad problema platesnė ir apima visą reguliavimo mechanizmą. Žinoma, kad tokius rezultatus didele dalimi lėmė beprecedentis gamtinių dujų kainos augimas metų pabaigoje, tačiau to trumpo laikotarpio problemos parodė, kad rinkoje nebuvo jokios staigių pokyčių amortizavimo sistemos, o reguliavimo bazė neleido lanksčiai keisti dujų pirkimo sąlygų ir būdų, pranešime cituojamas Adomas Bužinskas, VŠT valdybos pirmininkas.
Bendrovės finansiniai įsipareigojimai per metus padidėjo 588,6% ir metų pabaigoje sudarė 42,6 mln. Eur.
Finansinių įsipareigojimų šuolį lėmė apyvartinių lėšų stygiaus krizė, kurią VŠT išgyveno metų pabaigoje. Galiojantis reguliavimo mechanizmas lemia, kad kuro, naudojamo šilumos gamybai, kainų pokyčiai ne iš karto įskaičiuojami į klientams parduodamos šilumos energijos kainą remiantis Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis, bendrovė už kurą tiekėjams sumoka iš karto, patirtas sąnaudas į šilumos kainą įtraukia tik po dviejų mėnesių, o mokėjimus iš klientų gauna dar beveik po mėnesio, aiškina Gerimantas Bakanas, VŠT generalinis direktorius.
2021 m. pabaigoje staigiai šokus dujų kainoms, bendrovei teko skubiai skolintis, norint padengti atsivėrusią apyvartinių lėšų duobę. Nustatytas reguliavimas lėmė, kad 20212022 m. šildymo sezono pradžioje bendrovės patiriamos sąnaudos ženkliai viršijo pajamas, todėl paskutiniais praėjusių metų mėnesiais buvo sugeneruotas nuostolis, priduria G. Bakanas.
2021 m. VŠT sąnaudos gamybai sudarė 149,1 mln. Eur, t. y. 80,7 mln. Eur arba 118% daugiau nei 2020 m. (68,4 mln. Eur). Labiausiai sąnaudų augimą lėmė didesnės gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos. Yra kelios tai lėmusios priežastys: išaugusios gamtinių dujų kainos, dėl šaltesnio oro atsiradusi didesnė šilumos energijos paklausa šildymo sezono metu, nepakankama šilumos energijos pasiūla šilumos aukcionuose bei padidėjusi gamtinių dujų dalis šilumos gamyboje.
Tai 35% padidino apyvartinių taršos leidimų (ATL), naudojamų atsiskaitymui už CO2 emisiją, poreikį. Parduodamų ATL kaina, palyginti su 2020 m., buvo net 2,5 karto didesnė.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Pramonė
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti