Sėkmingai metus užbaigusi Valstybinių miškų urėdija toliau investuoja į tvarų ūkininkavimą

Reklama publikuota: 2022-05-16
Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
svg svg
Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinių miškų urėdija (VMU), praėjusiais metais fiksavusi rekordiškai gerus finansinius rezultatus, sėkmingą veiklos trajektoriją brėžia ir šiems metams. Pasak Valdo Kaubrės, VMU generalinio direktoriaus, tokio optimizmo pagrindas – tvirtas: ne tik palanki situacija rinkoje, bet ir laiku atliktos bei jau rezultatus nešančios reformos. „2022-aisiais vėl numatome gan įspūdingą pajamų augimą, manau, kad yra visos prielaidos šiai prognozei išsipildyti“, – sako V. Kaubrė.

Valstybinių miškų urėdija 2021 m. fiksavo didžiausias uždirbtas įmonės pajamas ir pelną nuo urėdijų reformos pradžios. Pajamos praėjusiais metais siekė 206 mln. eurų (39,1 proc. daugiau nei 2020 m.), o koreguoto pelno, atsižvelgiant į valstybės įmonės veiklos specifiką, rodiklis pernai augo iki 75,9 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2022 m. įmonė uždirbs dar daugiau pajamų – 238 mln. eurų, ikimokestinis pelnas turėtų siekti  46 mln. eurų, o koreguota EBITDA - 107 mln. eurų.

Įmonė teigia, kad 2021 m. rezultatus lėmė tiek palanki padėtis rinkoje, tiek nuoseklus darbas efektyvinant veiklos procesus bei racionaliai naudojant resursus. 

- Apžvelgiant metų rezultatus, kurie 2021 m. VMU buvo itin sėkmingi, šalia bendrų įmonės pastangų efektyvinti veiklą svarbi ir bendra rinkos situacija. Kaip ją dabar apibūdintumėte, kas ir kaip keičiasi medienos rinkoje?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

- Matosi esminiai pokyčiai – svyravimai medienos rinkoje dažnesni, ji tampa dinamiškesnė. Anksčiau didesni pokyčiai vykdavo maždaug kas dešimtmetį. 1999 m., 2009 m. stebėjome didžiulius kryčius, po to rinka lėtai kopdavo į kalną. Kalbant apie pastaruosius metus, 2018 m. matėme žaliavinės medienos paklausos piką, o 2019 m. pradžioje – didžiulį nuosmukį. Svyravimai itin greiti. Mums prisitaikyti net ir tuo laikotarpiu padėjo procesų optimizavimas, bet medienos kainos kritimas 2020 m. jau turėjo neigiamos įtakos įmonės rezultatams.

Praėjusių metų rezultatams įtakos turėjo keli aspektai. Tarp jų – minėtas procesų standartizavimas ir tobulinimas, tačiau daugiau nei 90 proc. įmonės pajamų sudaro pajamos už žaliavinę medieną. Taigi ženklus medienos kainos augimas turėjo reikšmingos įtakos bendriems rezultatams.

Džiaugiamės, kad Lietuva, nors ir nėra didelė žaidėja pasaulinėje medienos rinkoje, sugeba užtikrinti stabilius žaliavos kiekius,  taigi, ir galimybę sklandžiai veikti medienos žaliavą naudojančiai pramonei. Mūsų perdirbėjai, būdami konkurencingi, moka aukštas kainas už medieną, ir tai turi įtakos urėdijos rezultatams. Pasiekę rekordines pajamas, norime toliau kurti modernią įmonę, diegti naujausias technologijas ir būti keliais žingsniais priekyje, kadangi pažanga mūsų srityje yra itin sparti.

Įmonė atnaujino medienos ruošos techniką, turimą transportą, darbo priemones darbuotojams.
Įmonė atnaujino medienos ruošos techniką, turimą transportą, darbo priemones darbuotojams. 

- Dėmesį traukia pernai, palyginti su ankstesniais metais, triskart išaugęs koreguoto pelno rodiklis (75,9 mln. eurų). Į ką atsižvelgiama apskaičiuojant šį rodiklį?

- Iš tiesų, koreguoto pelno rodiklis geriausiai apibūdina galutinį įmonės rezultatą, o jį apskaičiuojant  įvertinamos  sąnaudos, kurių nepatiria privataus sektoriaus verslai: netipiniai mokesčiai, mokami nuo žaliavinės medienos pajamų ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto, bei specialiųjų įpareigojimų sąnaudos, kurias įmonė patiria atlikdama valstybės jai pavestą socialinę ir ekologinę veiklą.

VMU priskiriama pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių sąrašui, taip pat yra ir daugiausiai dotacijomis nedengiamų specialiųjų valstybės įpareigojimų turinti įmonė. Pernai vien specialiųjų įpareigojimų vykdymui tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – priešgaisrinei miško apsaugai užtikrinti, miško kelių priežiūrai, miškų sanitarinei apsaugai ir kitiems darbams įmonė skyrė 10,6 mln. eurų.

Norėčiau paminėti ir tai, kad pernai atlikome didelį darbą pereidami prie TFAS – tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų. Tam reikėjo atlikti net net 14 tūkst. nekilnojamojo turto vienetų pervertinimą, perklasifikavimą ir perregistravimą. Tai itin svarbus žingsnis, kadangi po reformos įmonė perėmė 43 skirtingas įmones, kuriose veikė skirtingos apskaitos programos, nebuvo vieningos dokumentų sistemos, aprašų ir tvarkų. Perėjimas prie TFAS užtikrins įmonės patikimumą ir aukštesnius reitingus finansinėse institucijose.

 - Dar geresni įmonės rezultatai prognozuojami 2022-iesiems. Kokius medienos rinkos pokyčius numatote šiemet, kaip rinką veikia geopolitinė situacija?

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio miško sodmenų išauginimo kompleksas kai kuriais technologiniais sprendimais lenkia net aplinkinių šalių medelynus.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio miško sodmenų išauginimo kompleksas kai kuriais technologiniais sprendimais lenkia net aplinkinių šalių medelynus.

- Iki karo Ukrainoje dalis medienos į Lietuvą buvo importuojama iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, Dabartiniame kontekste pjautinės medienos ir medienos gaminių importas į Lietuvą yra sustojęs. Jaučiame pramonės norą investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą, bet tuomet kyla klausimas dėl žaliavos kiekio padidinimo. Šioje vietoje norėčiau pabrėžti, kad sprendimas dėl miško kirtimo normų didinimo – ne urėdijos, o mūsų įmonės steigėjo, Aplinkos ministerijos ir vyriausybės prerogatyva. Vyriausybė kas penkerius metus patvirtina normą, kiek bus nukirsta miškų ir pagaminta medienos, vėliau kasmet ministro nutarimu tvirtinama kirtimų norma, mes ja ir remiamės. Per daugelį metų įsigalėjo balansas, kad kiek įmonei reikia medienos, tiek urėdija nukerta.

Galiu vienareikšmiškai patvirtinti, kad medienos paklausa šiuo metu itin didelė. Bendraudami su verslo partneriais girdime, kad jų gaminių paklausa rinkoje auga, tai lemia žaliavinės medienos paklausą ir geresnius VMU veiklos rezultatus.

- Koks būtų jūsų atsakymas į kartais viešumoje skambančius nuogąstavimus, kad vardan pramonės gerovės ir ekonominių motyvų gali būti iškirsta per daug miškų?

- Pateiksiu istorinį pavyzdį – po II Pasaulinio karo Lietuvos miškingumas siekė 20 proc., dabar – 33,7 proc. Stengiamės, kad šis rodiklis toliau didėtų, to miškininkai siekia savo kasdieniu sunkiu darbu. Per metus Lietuvoje nukertama tik 70 proc. miškų prieaugio, o 30 proc. paliekama.  Visi iškirsti plotai privalo būti atkurti, tuo rūpinasi tiek Valstybinių miškų urėdija, tiek privatūs miško savininkai. Laisvuose, netinkamuose žemės ūkiui plotuose įveisiami nauji miškai, šiuo metu įveista apie 750 ha naujų miškų.

Medienos ruošos ir miškų kirtimo procesas yra kruopščiai analizuojamas ir planuojamas – atsižvelgiama, kuriuos medynus kada galima kirsti, kad būtų išlaikomas balansas tarp jaunų, pribręstančių ir brandžių medynų. Taigi, tvarus ūkininkavimas atsispindi ne tik Lietuvos teisės aktuose, bet ir kasdienėje mūsų veikloje, ir tikrai nėra pagrindo nuogąstauti, kad Lietuvoje mažėja miškų.

Žinoma, žmonės kartais sureaguoja pamatę iškirstus plotus, bet kartais kaip kirtavietė atrodo jau atkurti plotai – juk juose sodiname nedidelius, apie 25 cm aukščio medelius. Jų dar nesimato, bet toje vietoje jau formuojasi miško ekosistema. 

Esama mitų, esą Skandinavijoje miškai nekertami, o žaliava įsivežama iš kaimyninių šalių. Tačiau realybė tokia, kad Skandinavijoje kertama virš 80 proc. miškų prieaugio. Tose šalyse labai išvystyta medienos apdirbimo, celiuliozės pramonė, medienos poreikis didžiulis, todėl dalis žaliavos ir importuojama. Taigi miškų naudojimo intensyvumas Skandinavijoje yra didesnis nei Lietuvoje.

- Šiais metais Panevėžyje atidarytas modernus miško sodmenų išauginimo kompleksas, kuriame auginant sodmenis naudojamos pažangiausios išteklius tausojančios technologijos. Kokius projektus, susijusius su medelynų plėtra, ketinate įgyvendinti netolimoje ateityje?

- Panevėžyje veikia moderniausias miško sodmenų išauginimo kompleksas, modernus yra ir Dubravos medelynas, o netrukus tokius medelynus planuojame įkurti ir Kretingoje bei Nemenčinėje, projektavimo darbai jau vyksta. Šiuose medelynuose vystomos pažangiausios technologijos: iš genetiškai stipriausių sėklų auginami itin kokybiški miško sodmenys. Tai užtikrina geresnės kokybės miškus – o natūrali miškininko pareiga ir yra pasirūpinti tuo, kad ateities kartoms augtų našiausi miškai.

VĮ VMU pernai pagamino apie pusę viso šalyje pagaminamo medienos kiekio.
VĮ VMU pernai pagamino apie pusę viso šalyje pagaminamo medienos kiekio. Juditos Grigelytės, VŽ nuotr. 

Investicijos į medelynus leidžia sumažinti miško sodmenų išauginimo kaštus, taupyti sėklas, pagerinti sodmenų kokybę ir, itin svarbus aspektas – efektyvinti veiklą robotizuojant dalį procesų. Tai ypač aktualu šiuo metu, kuomet stinga darbo jėgos.

- Dar vienas didelis urėdijos projektas – naujo VMU biuro statybos Vievyje. Kodėl biurui buvo pasirinkta ši vieta?

- Šiek tiek priešistorės – prieš urėdijų reformą Lietuvoje veikė 42 atskiros miškų įmonės, turėjusios biurus regionuose. Įsteigus vieną VMU, buvo sustiprintas centrinės administracijos personalas, suburti savo sričių profesionalai, tačiau tebedirbame nuomojamose patalpose. Sutarus su steigėju, biurui buvo pasirinkta vieta miškų apsuptyje Vievyje – tai valstybės turimas ir nenaudojamas sklypas.

Vievyje bus pastatytas ne tik biuras, bet ir įrengta infrastruktūra, kuri leis supažindinti verslo partnerius, jaunuosius miško bičiulius ir bendruomenes su miškininkų veikla bei atspindės miškininkų darbo pobūdį. Kolegų turime iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Ukmergės, Panevėžio, taigi, Vievis kaip lokacija turėtų atitikti visų jų poreikius – urėdija yra viena regioniškiausių valstybės valdomų įdomių. Svarbu pažymėti, kad centralizuojant darbuotojų funkcijas,  darbo vietos išsaugomos ir regionuose.

Įmonė nuolat stengiasi gerinti specialistų darbo sąlygas – prie to prisideda investicijos į modernias darbo priemones ir reguliariai pagal rinkos sąlygas peržiūrimi atlyginimai. Nuo šių metų balandžio 1 d. įmonė bazinį darbo užmokestį didino 5-20 proc.

- Valstybinių miškų urėdija jau kelerius metus, nuo reformos pradžios, investavo į naują techniką ir technologijas. Kaip šiuo metu atrodo urėdijos technikos parkas?

- Nuo 2018-2019 m. vykdydami pirkimus atnaujinome medienos ruošos techniką, miško kirtimo, medienos išvežimo mašinas, jas dabar turime moderniausias rinkoje. Toliau investuojame į mūsų specialistų darbo sąlygų gerinimą.

Diegiame IT sistemas, kurios ir patogios darbui, ir užtikrina visų teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei vidaus kontrolę. Dirbame su vienu iš brangiausių valstybės turtu, todėl itin daug dėmesio skiriame medienos apskaitai. Medienos matavimui testuojame ir veikloje diegiame  fotogrametrinį žaliavinės medienos matavimo metodą, kurį, sutvarkius teisinius formalumus, galėsime naudoti ir Lietuvoje. Šis metodas padeda efektyvinti medienos apskaitą ir pardavimą, o mes ir siekiame, kad parduodant valstybės turtą liktų kuo mažiau žmogiškųjų veiksnių bei veiktų kuo daugiau technologijomis paremtų sprendimų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Rašyti komentarą 0
ES ministrams nepavyko susitarti dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo 4

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį nepavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, per spaudos...

Verslo aplinka
2022.05.16
M. Bartuška pradeda dirbti Nyderlandų „Gasunie“: padės statyti du SkGD terminalus 4

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ ir naftos ir SkGD terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mantas...

Vadyba
2022.05.16
ES dėl rusiškos naftos embargo pasirengusi nutiesti naftotiekį į Vengriją

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti...

Verslo aplinka
2022.05.16
Saudo Arabija iki 2027-ųjų žada išgauti 13 mln. barelių naftos per dieną

Saudo Arabija tikisi iki 2027 metų pradžios padidinti savo naftos gavybos pajėgumus daugiau kaip 1 mln.

Rinkos
2022.05.16
Kviečių kaina Europos rinkoje pašoko į naujas aukštumas 2

Indijai dėl derliui pakenkusios karščio bangos nusprendus uždrausti kviečių eksportą, šių grūdų kainos...

Pramonė
2022.05.16
JAV ir ES ketina glaudžiau koordinuoti puslaidininkių tiekimą bei kovą su Rusijos dezinformacija

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pirmadienį planuoja paskelbti apie bendras pastangas laiku nustatyti...

Verslo aplinka
2022.05.16
G. Landsbergis: Vengrijai blokuojant naftos embargą, situaciją galėtų išspręsti pagalba Ukrainos energetinei nepriklausomybei

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl naujo sankcijų paketo...

Verslo aplinka
2022.05.16
„Saudi Aramco“ uždirbo 80% daugiau

„Saudi Aramco“, Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė, pranešė pirmąjį ketvirtį gavusi 80% daugiau pelno...

Rinkos
2022.05.16
Maskva perima „Renault Russia“ fabriką – gamins „Moskvich“ 14

Rusijos sostinė perima „Renault Russia“ fabriką ir jame gamins automobilius su „Moskvich“ prekės ženklu.

Pramonė
2022.05.16
Didžiausi Lietuvos saulės ir vėjo parkai vienoje vietoje: VŽ žemėlapis Premium

Lietuvoje artimiausiais metais planuojama įgyvendinti daugiau nei 50 saulės ir vėjo jėgainių projektų, iš...

Pramonė
2022.05.16
„Lifosos“ administratore gali tapti skolų valdymo įmonė 2

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore...

Pramonė
2022.05.16
Ištirti Baltijos jūros dugną vėjo parkui atsieis 3,4 mln. Eur

Vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje reikalingi jūros dugno tyrimai kainuos beveik 3,4 mln. Eur – tokios...

Pramonė
2022.05.16
Plieną naudojanti pramonė šiemet augs perpus lėčiau Premium

Europos plieno asociacija („Eurofer“) prognozuoja, kad plieną naudojančios pramonės sektoriai Europos...

Pramonė
2022.05.16
Sėkmingai metus užbaigusi Valstybinių miškų urėdija toliau investuoja į tvarų ūkininkavimą Verslo tribūna

Valstybinių miškų urėdija (VMU), praėjusiais metais fiksavusi rekordiškai gerus finansinius rezultatus,...

Pramonė
2022.05.16
Nepaisydama draudimo, Indija galės eksportuoti kviečių į šalis, kuriose trūksta maisto 2

Indija sekmadienį pareiškė, kad nepaisydama apribojimų, apie kuriuos paskelbė prieš dvi dienas, vyriausybės...

Pramonė
2022.05.15
Latvijos miško pramonės eksportas augo daugiau nei trečdaliu

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje,...

Pramonė
2022.05.15
„Audėjas“ didina pardavimus ir ieško sprendimų pelno augimui Premium

Baldinių audinių UAB „Audėjas“ dėl itin išaugusių energetikos kainų nesitiki padidinti grynojo pelno, tačiau...

Pramonė
2022.05.15
Į Klaipėdą atvyko didelis dujų krovinys iš JAV

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV. Tai jau antras...

Pramonė
2022.05.15
Kinijos lustų gamintoja: išmaniųjų telefonų paklausa „krito kaip akmuo“

Didžiausia Kinijos lustų gamintoja „Semiconductor Manufacturing International Corp“ (SMIC) teigia, kad dėl...

Inovacijos
2022.05.15
Pigesnei elektrai trukdo prekybos taisyklės Premium 3

Vakarų ir Lietuvos ekspertai laužo galvas ieškodami idėjų, kaip pasiekti, kad mažėjanti žaliosios energijos...

Pramonė
2022.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku