„IKEA Industry Lietuva“: tikslas iki 2030 m. atsisakyti kirstinės medienos

IKEA Industry Lietuva iki 2030 m. siekia gaminti medienos drožlių plokštes vien iš perdirbamų medžiagų, o iki 2025 metų 80% sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Taip pat, artimiausiu metu jau 50% produkcijos bus gaminama naudojant biologinės kilmės klijus, taip dar labiau mažinant anglies dioksido (CO2) pėdsaką.
Tvariosios plėtros planas pradėtas įgyvendinti dar 2018 metais ir jau esame jį įpusėję. Nerimą išties kelia spartus biologinės įvairovės nykimas mūsų planetoje, todėl esame pasirengę įgyvendinti ilgalaikį planą, kuriuo siekiame apsaugoti gamtą ir prisidėti stabdant ekosistemų nykimą. Planas pagal esamą situaciją koreguojamas drauge su visa IKEA Industry komanda ir Lietuva yra dalis viso to. Tvari plėtra tapo mūsų kasdienybės dalimi, pranešime cituojama Inga Urbonavičiūtė, IKEA Industry Lietuva generalinė direktorė.
Anot jos, jau dabar plokštės gamyboje visos medžio atliekos panaudojamos pakartotinai. Be papildomų investicijų 12% gamybai jau yra naudojama perdirbta mediena.
Turime griežtus reikalavimus ir jų laikomės naudojamos žaliavos be plastiko ir metalo priemaišų. Per ateinančius metus pasieksime 17% su nedidelėmis investicijomis. Atlikdami šiuos darbus prisidedame prie žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje, teigia įmonės generalinė direktorė.
.jpg)
Kaip ji pasakoja, viena iš tvariosios plėtros plano krypčių yra medienos medžiagų kryptis.
Turime aiškius tikslus globaliu mastu ir Kazlų Rūdoje esančios įmonės indėlis yra labai svarbus. Turime užsibrėžtą tikslą 2030 metais 100% produkcijos gaminti iš perdirbtų ir atsinaujinančių medžiagų, todėl svarstome medienos atliekų perdirbimo linijos galimybę. Ji leistų paruošti medienos atliekas kaip žaliavą tai reiškia, kad visiškai nebebūtų naudojama kirsta mediena. Naudojant perdirbtą medieną saugosime miškus, taupysime energetinius resursus, nes smarkiai sumažinsime dujų suvartojimą tokiu atveju sumažinamas šilumos poreikis šviežiai medienai džiovinti, aiškina I. Urbonavičiūtė.
Anot jos, kalbant apie ekologiją, užsibrėžtas tikslas yra kitais metais pusę produkcijos gaminti jau naudojant biologinės kilmės klijus.
Tai turės svarios įtakos mažinant CO2 pėdsaką, nes tradicinėje dervoje sudedamoji dalis yra melaninas, kuris išgaunamas iš gamtinių dujų. Mūsų tikslas pereiti prie tokių klijų, kurie būtų augaliniu pagrindu iš krakmolo arba sojos, be formaldehido. Žinoma, plokštės savybės išlieka tokios pat, tačiau ekologiniu atžvilgiu žingsnis pirmyn bus didžiulis, neabejoja vadovė.
Kaip teigia įmonės vadovė, projektas buvo vystomas dvejus metus sėkmingai industrializuotas, todėl toliau vykdomas, su numatytais konkrečiais efektyvumo tikslais artimiausiu metu.
Šiuo metu apie 70% naudojamos energijos yra iš atsinaujinančių energetinių šaltinių. Rekonstruota biokuro katilinė, teikianti šilumą pastatų šildymui. Iki 2025 metų anglies dioksido emisijas tikimasi sumažinti iki 80%, o ateityje visiškai atsisakyti gamtinių dujų.
Be abejo, naujų technologijų kūrimas ir diegimas kainuoja, tačiau tai padarius jos mažina verslo rizikas, o atsipirkimo laikas gana greitas. Mūsų atveju, galimybė naudoti ir biologinės kilmės klijus, leidžia turėti daugiau žaliavos tiekėjų, o perdirbtos medienos panaudojimas yra viena iš patrauklių verslo galimybių, sako IKEA Industry Lietuva vadovė.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Pramonė
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti