GIPL sumontuotos detalės pagamintos ES

Tyrimas pradėtas prieš keletą savaičių, „Amber Grid“ gavus informacijos apie esą netinkamus detalių sertifikatus.

Tyrimo metu nustatyta, kad tiesiant dujotiekį panaudotos jungiamosios vamzdynų detalės atitinka projektą, teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamos, teigia įmonė.

Tyrimą atlikusi komisija tikrino, ar detalių sertifikatus išdavė ES įmonės – jos patvirtino, kad yra dujotiekyje naudotų detalių gamintojos, o jų sertifikatai yra autentiški. Atlikus papildomus tyrimus ekspertai taip pat nustatė, kad detalių cheminė sudėtis atitinka sertifikatus ir konkurso sąlygose nustatytus techninius reikalavimus. 

Pirmadienį su tyrimo išvadomis buvo supažindinta „Amber Grid“ valdyba. 

GIPL už maždaug 80 mln. Eur pastatė Lietuvos bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“. 

Pasak „Amber Grid“, jai buvo žinoma, jog baigiant įgyvendinti projektą, tarp jo rangovių kilo ginčas, sprendžiant abiejų įmonių sutartinius finansinius santykius. „Amber Grid“ teigimu, šio ginčo metu skleidžiama informacija apie projekto įgyvendinimą bei naudotas medžiagas ir keliamos abejonės dėl dujotiekio patikimumo. 

Informacija apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai žiniasklaidoje pasirodė 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.

Nemunas Biknius, „Amber Grid“ vadovas, tuomet BNS teigė nežinojęs apie „Alvoros“ pasirašytą sutartį ir tikino, kad rangovė buvo įpareigota rasti kitą tiekėją, atitinkantį nacionalinio saugumo kriterijus.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradės veikti gegužės 1 dieną.

Dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.

Bendra GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. Eur. Daugiau kaip 60% lėšų projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.