Buvę darbuotojai: G. Pangonis nurodė nevalytas nuotekas leisti į Kuršių marias

Papildyta G. Pangonio komentaru 

Apie pokalbius su G. Pangoniu pareigūnams liudijo Jonas Garalis, „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovu dirbęs 2014–2019 metais, ir Vidas Beržonskis, „Grigeo Klaipėda“ vadovavęs 2013–2019 metais. Abu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už pagalbą atskleidžiant nusikaltimus, rašoma kaltinamajame akte, kurį matė „15min“. 

Pasak V. Beržonskio, nurodymą leisti nevalytas nuotekas jis išgirdęs prieš pusketvirtų metų komandiruotėje Italijoje. V. Beržonskis taip pat teigė, kad G. Pangonis ne kartą yra atmetęs siūlymų investuoti į nuotekų valymą dėl didelių išlaidų. Esą dėl tos pačios priežasties nesutiko atiduoti nuotekas valyti ir savivaldybės įmonei „Klaipėdos vanduo“. Panašius parodymus teisėsaugai davė ir J. Garalis. 

„Grigeo“ prezidentas G. Pangonis teisėsaugai kalbėjo, kad apie netinkamai valomas nuotekas sužinojęs tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Pasak G. Pangonio, „Grigeo Klaipėdos“ valdyba nesvarstė nuotekų klausimų, jis, kaip valdybos pirmininkas, nesprendė ir neorganizavimo valymo procesų. G. Pangonis teigia nebuvęs faktiniu „Grigeo Klaipėdos“ vadovu. Jis mano, kad dėl pažeidimų kalti J. Garalis ir V. Beržonskis. 

„Savo moralinę atsakomybę – kaip pagrindinis įmonių grupės akcininkas – pilnai prisiimu, tačiau kategoriškai atmetu kaltinimus, kuriuos skleidžia savo atsakomybės vengiantys tuometiniai įmonės vadovai“, ­– rašoma VŽ atsiųstame G. Pangonio komentare.

„Tačiau tikiu, kad visas abejones išsklaidys ir konkrečių asmenų atsakomybes vis dėlto objektyviai įvertins prasidedantis teismo procesas. Jo metu bus nustatytas žalos gamtai faktas ir dydis, o įmonė pagaliau galės teisingai ir pagal tarptautinius standartus atkurti visą gamtai padarytą poveikį“, – teigia jis.

Pasak pagrindinio „Grigeo“ grupės akcininko, po incidento įmonėje atlikti vidiniai ir tarptautinių ekspertų tyrimai, investuojama į aplinkosauginius projektus, bendradarbiaujama su institucijomis ir daroma viskas, kad tokios situacijos nebepasikartotų.

„Viliuosi, kad tai nepasikartos ne tik pas mus, bet ir visoje šalies ūkinėje veikloje. Tam būtinos sisteminės išvados, kurių siekti turime visi kartu – aplinkosaugininkai, politikai ir verslas“, – teigia G. Pangonis. 

V. Beržonskis ir J. Garalis iš įmonės buvo atleisti 2019 m. gegužę. „Grigeo Klaipėda“ netrukus juos apkalinto turto iššvaistymu. Reikalaudama daugiau kaip milijono eurų žalos atlyginimo už netinkamą krakmolo pirkimą, įmonės jiems iškėlė civilinę bylą. Teismas šį ieškinį atmetė, o J. Garalį nurodė grąžinti į darbą, nenustačius, kad jis tyčia būtų padaręs įmonei žalos.

Kuršių marių taršos byla Šiaulių apygardos teismą pasiekė praėjusį mėnesį. Kaltinimai byloje pareikšti dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų. G. Pangonis, „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.

Kratos įmonėje atliktos 2020 m. sausio 7 d.