Trumposios grandinės žemės ūkyje leis rinkos duris atverti naujiems žaidėjams

Reklama publikuota: 2021-09-23
svg svg

Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetai pasiekė susitarimą dėl itin didelio susidomėjimo sulaukusios strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuriai iš viso buvo pateiktos net 2356 pataisos. Strategija, kuri yra svarbi ES Žaliojo kurso dalis, siekiama, kad europiečius pasiekiantis maistas būtų šviežias, sveikas, prieinamas ir pagamintas tvariai.

„Visi nori naudoti mažiau chemijos, visi nori būti tvarūs, ūkiai spaudžiami būti labiau draugiški aplinkai. Klausimas, kaip ūkininkai gali pasiekti šiuos tikslus nemažindami gamybos ir neprarasdami darbo?”, – klausia EP Tarptautinės prekybos komiteto pranešėjas Paolo de Castro (Italija, Europos liaudies partija). 

nuotrauka::1 right

Anot jo, vienintelis atsakymas – inovacijos. Kitaip ūkininkai nebus pajėgūs pasiekti išsikeltą tikslą – iki 2030 metų perpus sumažinti pesticidų naudojimą.

„Ūkininkai naudoja pesticidus ne todėl, kad jiems tai patinka – reikia kovoti su augalų ligomis. Alternatyva pesticidams yra genų redakcija. Tai neturi nieko bendra su genetiškai modifikuotais organizmais, tai labai įdomios inovacijos, kurios leidžia be chemijos išgauti naujas, ligoms atsparias rūšis. Pavyzdžiui, mes jau turime vynuoges, atsparias dviem pagrindinėms ligoms, dėl kurių įprastai reikėdavo 15-20 kartų per metus purkšti vynuoges. Šios naujos rūšys atsparios genetiškai, be jokios chemijos”, – pavyzdį pateikė europarlamentaras iš Italijos.

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų, 20 proc. – trąšų vartojimą ES. To bus siekiama ir didinant ekologiškų ūkių skaičių.

„Kadangi ekologiški ūkiai visai nenaudoja šių produktų, siekiama jų skaičių didinti, susiderėtas tikslas, kad 25 proc. ūkių ES būtų ekologiški”, – sako Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete dirbantis EP narys Bronis Ropė.

nuotrauka::2 right

Anot jo, iki šiol ekologiški ūkiai vystėsi gana vangiai, nes kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, jiems keliami itin dideli reikalavimai, tad šiuo metu tokių ūkių yra iki 5 proc.

Aplinkos komitete dirbantis Liudas Mažylis mano, kad nuo pat savo pradžios Europos Sąjunga bandė siekti nesuderinamų tikslų, kad ūkininkų pajamos būtų pakankamos ir orios, o maistas nebrangtų. Dabar, anot EP nario, prie šių dviejų nesuderinamų tikslų prisidėjo dar ir tvarus ūkininkavimas, todėl itin svarbu bandyti suderinti ūkininkų ir aplinkos interesus per paskatas, o ne per bausmes.

„Kaip smulkius ūkius modernizuoti? Čia revoliucija – iki 2025 metų kompiuterizacija kaimuose nuo 28 proc. turi pašokti iki 100 proc.. Turi būti plačiajuostis internetas, spartus ir patikimas. Ką tai duoda – kuriamos darbo vietos, investicijos, tampa įmanomas tikslusis ūkininkavimas, iš palydovo galima pamatyti, kad tau visai nereikia tręšti, tavo dirva ir taip naši”, – aiškina europarlamentaras.

Jo teigimu, reikia ieškoti būdų, kaip panaudoti mokslą ir finansinius resursus bei laipsniškai siekti šių tikslų. Pasak EP nario, tam būtų galima naudoti lėšas iš programų „Horizontas 2020“ ir „Invest EU“, taip pat Regioninės plėtros fondo.

Vienas svarbiausių strategijos tikslų – kad maistas kuo greičiau ir kuo trumpesne grandine patektų nuo ant vartotojų stalo. Siekiama kuo trumpesnio sandėliavimo, konservavimo ar šaldymo.

nuotrauka::3 right

„Sviesto galima ir Lietuvoje puikaus pagaminti, jo nereikia tąsyti per visą Europą. Čia lyg iš naujo atrandi tai, kas visada buvo. Jei Italijoje alyvuogės tradiciškai visada buvo, kam jiems vežioti iš Afrikos. Kai yra tradicinis produktų auginimas, jis grąžina prie pirmykščio supratimo, kaip sveika maitintis, o kartu ir sutrumpina tiekimo grandinę. Nereikia gabenti ir teršti oro”, – pritaria L. Mažylis.

Savo ruožtu trumposios grandinės viešuosiuose pirkimuose atvertų kelius mažiems ūkiams ir naujiems rinkos žaidėjams, pabrėžia B. Ropė. Jo teigimu, jeigu trumposios grandinės veiks, pirmenybę turės geografiškai artimiausi gamintojai.

Jo teigimu, kita didelė problema žemės ūkyje, apie kurią kalbama tik puse lūpų yra pašarai, nes 90 proc. jų Europoje – atvežti, modifikuoti, užauginti su pesticidais ir glifosatais. Todėl kiaušiniuose, pieno produktuose, mėsoje atrandama jų likučių. Pasak B. Ropės, vienintelė Austrija pasigamina apie pusę reikalingų pašarų, kiti pašarai į Europą atkeliauja iš Kanados ir JAV, nes vietoje juos gaminti kainuoja 10-15 proc. brangiau.

„Buvo noras, kad strategija „Nuo ūkio iki stalo“ išspręstų visus šiuos klausimus, bet tai nepavyko. Balsuojant dėl Bendrosios žemės ūkio politikos buvo įregistruota per 7 tūkstančius suinteresuotų pusių pataisų, čia dar beveik 2,4 tūkst.”, – apgailestauja europarlamentaras.

Tačiau jis džiaugiasi, kad pirmą kartą bendrojoje žemės ūkio politikoje numatyta lėšų iš Europos Horizonto programos, kad moksliniai tyrimai padėtų šiam sektoriui. Pavyzdžiui, siūlomi įvairūs konkretaus augalo, o ne viso lauko tręšimo sprendimai pasitelkiant dronus arba lustai karvėms, teikiantys duomenis, kada reikia vitaminų ar antibiotikų, atsisakant praktikos visiems gyvuliams su pašarais duoti antibiotikų.

Kita vertus, anot B. Ropės, atskiro finansavimo strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimui nėra numatyta, bus mėginama verstis su kitais šaltiniais. Kol kas strategija dar yra pasiūlymų rinkinys, o jau vėliau jie bus įtraukiami į ES teisės aktus, kad taptų privalomi ir būtų finansuojami.

„ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje iki 2022 m. Žaliojo kurso nėra, nes liko senos taisyklės, o kuriant taisykles iki 2027-ųjų, strategija taip pat nebuvo įtraukta, nes Komisija dar nebuvo pateikusi savo pasiūlymo“, – pasakoja B. Ropė.

Dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ visas Europos Parlamentas balsuoti turėtų spalio mėnesį.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Pramonė“

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Suomijoje – 220 mln. Eur investicija į tekstilės perdirbimo fabriką  Premium

Žinomi prekės ženklai prisidėjo prie 220 mln. Eur vertės investicijos Suomijoje į tekstilės atliekų...

Pramonė
05:45
VERT patvirtino ESO bei „Litgrid“ kainų metodiką   1

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį vienbalsiai patvirtino atnaujintą „Energijos...

Rinkos
2021.09.30
D. Kreivys: ESO turės įsisavinti daugiau nei 200 mln. Eur laiku neinvestuotų lėšų  3

ESO ankstesniu reguliuojamu laikotarpiu nepakankamai investavusi į senus tinklus, tam numatytas lėšas...

Rinkos
2021.09.30
Naujuoju Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų prezidentu paskirtas R. Schneideris

Naujuoju Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) prezidentu išrinktas Reinholdas Schneideris,...

Vadyba
2021.09.30
Įdirbis atsipirko: vienus prisiminė visi, kam davė vizitines, kiti darbo būtų davę miestams Premium

Verslai, kurie augo pandemijos metais, dar iki COVID-19 pradžios buvo surizikavę imtis naujų, sudėtingesnių...

Gazelė
2021.09.30
Pramonė užčiuopia paklausos mažėjimą 

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės...

Pramonė
2021.09.30
„Ignitis grupės“ veiklos rezultatas rugpjūtį traukėsi 7,9%   3

„Ignitis grupės“ rugpjūtį užrirbo 7,9 mln. Eur mažiau koreguoto EBITDA, nei tuo pačiu metu pernai. Mažėjimą...

Rinkos
2021.09.30
„Narbutas“ JAV atidaro antrąjį baldų saloną 

Praėjusiais metais atidariusi 230 kv. m. biuro baldų saloną garsiajame Manhatano rajone Niujorke, įmonių...

Pramonė
2021.09.30
Ant stalo - „Ignitis grupės“ vertę lemsiantis reguliuotojo sprendimas Premium 14

Lietuvos energetikos reguliuotojas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), ketvirtadienį renkasi į...

Rinkos
2021.09.30
Išvarginti logistikos chaoso, atidaro savas transporto linijas  Premium

Ieškodamos būdų ištrūkti iš užburto rato, logistikos, prekybos ir gamybos įmonės rizikuoja, pačios...

Logistika
2021.09.30
Baigta byla dėl SkGD terminalo infrastruktūros išlaikymo 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje 2012...

Pramonė
2021.09.29
Vyriausybė pritarė sandorių, susijusių su Astravo AE, patikros griežtinimui

Valdantiesiems siekiant dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir...

Pramonė
2021.09.29
Vyriausybė siūlo pusmečiui pratęsti terminą pasirinkti elektros tiekėją 7

Sparčiai augant elektros kainoms Vyriausybė siūlys antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo...

Pramonė
2021.09.29
Centralizuota šiluma šalyje brangs 30% 2

Centralizuotai tiekiama šiluma artėjantį šildymo sezoną visoje Lietuvoje brangs vidutiniškai apie 30%, sako...

Pramonė
2021.09.29
„Auga Group“ sukūrė biometanu ir elektra varomą traktorių   8

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio...

Rinkos
2021.09.29
Vyriausybė į Seimą ridena karčiausią akcizų ir taršos mokesčių bulvę Premium 14

Lietuvos politikai ir visuomenė šią savaitę gavo progą pirmąkart pasitikrinti, kiek toli esame nuėję...

Finansai
2021.09.29
„Lavango“ nusipirko pramoninės robotikos įmonę Islandijoje

Maisto pramonės įrangos projektavimo ir gamybos įmonių grupė „Lavango“ užbaigė investicinį sandorį...

Pramonė
2021.09.29
„Homanit Lietuva“ gamyklos statybai „Swedbank“ skolina 85 mln. Eur

„Swedbank“ pasirašė sutartį su „Homanit Lietuva“ dėl 85 mln. Eur finansavimo, kuris bus skirtas naujos medžio...

Pramonė
2021.09.29
Prie SBA valdybos prisijungė „Boston Consulting Group“ partneris M. Kotlarekas

Kaip nepriklausomas narys prie „SBA Grupės“ valdybos jungiasi pasaulinės konsultacijų bendrovės „Boston...

Vadyba
2021.09.29
Siūloma griežtinti sandorių, galbūt susijusių su Astravo AE, patikrą

Valdantiesiems siekiant dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir...

Pramonė
2021.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku