Kaip veiks ES pasienio anglies dioksido mechanizmas?

Reklama publikuota: 2021-06-10
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės pranešėja Karin Karlsbro.
svg svg
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės pranešėja Karin Karlsbro.

Kad prie kovos su klimato kaita labiau prisidėtų taršios pramonės šalys ir regionai, Europos Sąjunga pasitelks naują priemonę – pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmą. Kai kuriems pramonės sektoriams jis pradės galioti jau 2023 metais.

Europos Parlamentas kovą priėmė rezoliuciją, kurioje reikalauja apmokestinti iš trečiųjų šalių importuojamas prekes anglies dioksido mokesčiu, siekiant apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos ir paskatinti pasaulio valstybes aktyviau kovoti su klimato kaita. Europarlamentarai pabrėžia siekį kovoti su „anglies dioksido nutekėjimu“, kai ES įmonės perkelia veiklą į šalis, kuriose taršos reglamentavimas ne toks griežtas.

„Turime siekti visuomenės, kuri iš tikrųjų moka už planetos taršą, kad ir kur toji tarša vyktų“ – pabrėžia Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės pranešėja Karin Karlsbro.

nuotrauka::1 right

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebi, kad perkėlusios gamybą į Aziją ir į kitus pasaulio regionus, Europos įmonės apsigavo ten perkeldamos didžiausią taršą. Jo teigimu, dabartinis Žaliasis kursas „neturi virsti dar vienos Europos deindustrializacijos strategija“.

Europos Komisija pasiūlymą dėl ES pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmo turėtų pristatyti liepos 14 dieną. Planuojama, kad apmokestinant importuojamas prekes, bus remiamasi išmetamo anglies dioksido kiekio pavyzdiniais standartais. Jei neįmanoma tiksliai jų nustatyti, kiekvienas produktas bus įkainotas atsižvelgiant į vidutinį ES teršalų išmetimą gaminant konkrečią prekę.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams Raimundo Karoblio, planuojama, kad pirmiausiai mechanizmas pradės galioti tiems sektoriams, kur jo taikymas paprastesnis, anglies dioksido išlakos aiškiai suskaičiuojamos, o konkurencija vidaus rinkoje su importuojamais gaminiais didžiausia.

„Lietuvos pozicija – mechanizmas kuo greičiau turėtų pradėti veikti mums aktualioms prekėms, visų pirma trąšoms, cementui, elektros energijai. Tačiau kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikoje, tai gali būti gana sudėtinga, todėl ketinama pradėti nuo tų sričių, kuriose galima aiškiai apskaičiuoti anglies dioksido išlakas. Pavyzdžiui, plieno sektorius – jam reikalinga geležies rūda ir anglis, tad suskaičiuoti nėra sunku, tas pats ir trąšų gamyboje. Mechanizmą planuojama taikyti konkrečiai prekei, atsekant konkretų jos gamintoją ir jo taikomas gamybos technologijas“, – aiškina R. Karoblis.

Europos Parlamentas siekia, kad nuo 2023 m. mokestis būtų taikomas ir energetikos sektoriui, taip pat ir daug energijos vartojančiai pramonei – cemento, plieno, aliuminio, naftos perdirbimo, popieriaus, stiklo, cheminių medžiagų ir trąšų. Šie sektoriai išskiria 94 proc. ES pramonės išmetamųjų teršalų ir jiems skiriama daugiausiai nemokamų taršos leidimų.

nuotrauka::2 right

Kai kurios Pasaulio prekybos organizacijos narės naująjį mokestį vadina diskriminaciniu ir kategoriškai jo nepalaiko. Tačiau ES tokius kaltinimus neigia ir tikisi parengti mechanizmą, kuris išlygins konkurencines sąlygas, o ne diskriminuos tam tikrus gamintojus. Europarlamentarė K. Karlsbro tvirtina, kad mechanizmas kuriamas ne siekiant ką nors nubausti ar apsaugoti ES pramonę, o visų pirma kaip priemonė bendradarbiauti klimato srityje.

„Mechanizmas turi atitikti tarptautinės prekybos taisykles, o kad tai įvyktų, dabartinės ES priemonės – nemokamų apyvartinių taršos leidimų – nebegali likti. Mums reikia vienodų sąlygų, kai kalbame apie anglies dioksido kainodarą“, – neabejoja frakcijos „Atnaujinkime Europą“ atstovė.

Naujasis mechanizmas kompensuos nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemą. ATL nebus naikinami iškart, o naujasis mokestis bus didinamas palaipsniui, suteikiant pramonei laiko persitvarkyti. Jeigu gaminant tam tikrą prekę ES dar bus naudojami neapmokestinami ATL, analogiška dalimi bus mažinamas mokestis šios prekės importui. „Jei vienas sektorius gauna 30% nemokamų taršos leidimų pagaminti produkcijos vienetui, tai automatiškai turės būti taikomas 30% mažesnis mokestis ir importuojamoms prekėms. Diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo negali būti“, – pavyzdį pateikia R. Karoblis.

Pasienio anglies dioksido mokestis šiek tiek primins pridėtinės vertės mokestį ar akcizą. Bus sukurta matematinė formulė, į kurią muitininkas ar kitas pareigūnas įves atitinkamos prekės duomenis ir gaus apskaičiuotą vertę. Gamintojui turėtų būti palikta galimybė pateikti įrodymus apie naudojamas kitokias gamybos technologijas, jei jis nesutinka su gautu vertinimu. Gamintojams iš tų šalių, kuriose jau taikoma panaši apmokestinimo sistema, šis mokestis bus mažinamas ar išvis netaikomas.

Planuojama, kad mechanizmas gali atnešti nuo 5 iki 14 mlrd. eurų pajamų per metus. Tai taps tiesioginiu ES biudžeto pajamų šaltiniu, o surinktos lėšos turėtų būti skirtos Žaliojo kurso įgyvendinimui, taršą mažinančioms technologijoms, taip pat reformoms skurdžiausiose ir labiausiai klimato kaitos paveiktose ES valstybėse.

Europarlamentarė K. Karlsbro įsitikinusi, kad  naujasis mechanizmas skatins ir inovacijas: „Novatoriškos įmonės, kurios ieško sprendimų sumažinti savo anglies dioksido išmetimą, turės pranašumą Europos rinkoje, nepaisant to, kur prekės buvo pagamintos. Taigi mes tuo pačiu metu mažiname išmetamų teršalų kiekį ir skatiname naujoves bei našumą.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Pramonė“

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Trąšos šiemet brango 15-70%, kainų augimo pabaigos nematyti

Nuo pat metų pradžios pradėjusios kilti trąšų kainos artimiausiu metu sustoti nežada, prognozuoja...

Pramonė
2021.06.10
Baltarusija pradėjo Astravo AE pramoninį naudojimą

Baltarusijos vyriausybinė komisijai pasirašė Astravo atominės elektrinės pirmojo energijos bloko tinkamumo...

Pramonė
2021.06.10
Seimas leido perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis

Lietuvoje bus galima gaminti produktus ne tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų augalo...

Pramonė
2021.06.10
„Ignitis grupė“ pritarė atsinaujinančios energetikos įmonių konsolidacijai 

AB „Ignitis grupė“ valdyba pritarė grupės atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių konsolidacijos...

Rinkos
2021.06.10
Mėsos perdirbimo milžinė JBS programišiams sumokėjo 11 mln. USD išpirką

Didžiausia pasaulyje mėsos perdirbimo įmonė JBS programišiams sumokėjo 11 mln. USD vertės išpirką, siekdama...

Inovacijos
2021.06.10
 „Yukon Advanced Optics Worldwide“ apyvarta viršijo 112 mln. Eur

Naktinio matymo prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ pernai gavo 112,08 mln. Eur pajamų –...

Pramonė
2021.06.10
Koronaviruso protrūkiai Kinijos uostuose sutrikdė pasaulines tiekimo grandines  Premium

Pasaulinėms logistikos linijoms – naujas išbandymas, kurį sukėlė COVID-19 atvejų protrūkiai jau trijuose...

Logistika
2021.06.10
Nuteistųjų integracija: net siūlant 800 eurų „į rankas“ norinčių dirbti – trūkumas Verslo tribūna 7

Rasti darbą pradėjus naują gyvenimą – vienas didžiausių iššūkių į laisvę grįžusiems nuteistiesiems.

Pramonė
2021.06.10
Nauja technologija užtikrins nepertraukiamą teritorijos stebėseną Verslo tribūna

Valstybės sienų ar oro uostų apsauga – vos kelios sritys, kuriose perimetro stebėjimo technologijos gali...

Inovacijos
2021.06.10
Kaip veiks ES pasienio anglies dioksido mechanizmas? Verslo tribūna

Kad prie kovos su klimato kaita labiau prisidėtų taršios pramonės šalys ir regionai, Europos Sąjunga...

Pramonė
2021.06.10
Pramogai virtus transporto priemone, jai prognozuojama daugiamilijardinė rinka Premium

Praėjus porai metų nuo impulsyvios plėtros pradžios, elektriniams paspirtukams ir dviračiams žadama...

Logistika
2021.06.10
Prancūzijos „Dominique Dutscher“ įsigijo „Labochemą“  

Privataus kapitalo fondų valdytojo Baltijos šalyse „BaltCap“ valdomas fondas „Lithuania SME Fund“ ir dar du...

Pramonė
2021.06.09
Baltarusija stabdo naftos tranzitą Lenkijos kryptimi 7

Baltarusija keturioms paroms stabdo rusiškos naftos tranzitą „Družba“ vamzdynu Lenkijos kryptimi.

Pramonė
2021.06.09
Pramonės produkcijos kainos augo 11,9%

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šiemet gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai,...

Pramonė
2021.06.09
Interviu su J. Garbaravičiumi: apie kosmines NT kainas ir šeimos biurą Nyderlanduose Premium 19

Verslininkas Jonas Garbaravičius interviu VŽ pasakoja apie investicijas iš Londono susigrąžinti paskatinusią...

Rinkos
2021.06.09
„Hollister“ pirmaisiais metais Lietuvoje dirbo pelningai

Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja JAV „Hollister“ pirmais ištisais veiklos metais...

Pramonė
2021.06.09
Didžiausias Latvijos aludaris „Cesu alus“ prisijungė konkurentę „Piebalgas alus“

Didžiausia alaus darykla Latvijoje „Cesu alus“ tapo vienintele mažesnės konkurentės „Piebalgas alus“...

Pramonė
2021.06.09
Klaipėdos LEZ: per metus sumokėti mokesčiai atsvėrė visą gautą paramą

Nauji ir esami Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) investuotojai per 2020 m. atliko 25,4 mln. Eur...

Pramonė
2021.06.09
Panevėžio LEZ investuotojas: 4 keleivių 50 vietų autobusu vežioti nereikėtų Premium

Augti – įprasta verslo būsena, o jeigu numatysi tik išlaikyti esamą lygį, toks kelias, tikėtina, ves žemyn.

Gazelė
2021.06.09
Kinijos gamintojų kainos sparčiai auga dėl brangstančių žaliavų

Kinijos gamintojų kainų indeksas gegužę padidėjo 9%. Tai didžiausias metinis šio rodiklio augimas nuo 2008 m.

Pramonė
2021.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku