Europa nesusitarė: Bendrosios žemės ūkio politikos gairės EP nepatvirtintos
Pasak Lietuvos ministro Kęstučio Navicko, susitarti vėl bus bandoma birželio pabaigoje Liuksemburge.
Dėl Bendrosios žemės ūkio politikos gairių diskutuojama jau 3 metus. Buvo tikimasi, kad galutinis susitarimas dėl BŽŪP programos, kuriai 2021-2027 m. bus skiriama trečdalis ES biudžeto – 387 mlrd. Eur, galėtų būti pasiektas šią savaitę, EP vykstant sesijai su šalių žemės ūkio ministrais. Vis dėlto, šalių nuomonės išsiskyrė.
Nesutarė dėl žalinimo
Ministro teigimu, ES žemės ūkio ministrų taryba sutiko po 5% (nuo 20 iki 25%) padidinti tiesioginių išmokų vokus žaliajai architektūrai ir kaimo plėtrai (nuo 30 iki 35%), tačiau trišalėse derybose su Europos Komisija ir Parlamentu šis pasiūlymas buvo atmestas.
„Daugumai šalių tai buvo kompromisas. Taip pat ieškota kompromiso įtraukiant socialinę dimensiją į BŽŪP. Tačiau šalims po derybų grįžus atgal į Tarybą buvo ne tik kad atmestas Tarybos pasiūlymas, bet jis palydėtas epitetais, kad tai blogesnis pasiūlymas nei buvęs prieš tai“, – „Facebook“ penktadienį rašė ministras.
„Be to, atsirado naujas, iki šiol Parlamento neteiktas pasiūlymas kaimo plėtros voką didinti dar 2% iki 37%, o socialinės dimensijos klausimas apskritai neaptartas, tai buvo paskutinis lašas perpildęs ministrų kantrybės taurę. Kaip sakė Prancūzijos ministras, tai jau ne derybos (angl. negotiations), o turgaus derybos (angl. bargaining)“, – teigė jis.
K. Navickas taip pat teigė, kad EK aiškiai pademonstravo palaikymą EP pozicijai – aukštesniems žalinimo tikslams, kai kurių priemonių įtraukimui į ES įstatymų bazę, tačiau sulaukė Tarybos priekaištų.
Pasak K. Navicko, nuomonės labiausiai išsiskiria dėl žalinimui skirtos dalies nuo tiesioginių išmokų ribos, kur siūlymai svyruoja nuo 20 iki 30%, be to, nesutariama, ar galima kaip žalinimo priemonę užskaityti ūkininkavimą nenašiose žemėse.
Taip pat svarstyta, nuo kokios ribos – 5 ar 10 ha – būtų privalomos sėjomainos ir negamybinių plotų rezervavimas bei kiek laisvės palikti valstybėms narėms įgyvendinant nacionalinius BŽŪP.
Naująja BŽŪP siekiama Europos agroverslą ir jo reguliavimą susieti su žaliuoju kursu. Planuojama, kad 20-30% programos lėšų turėtų bus nukreipta į mokėjimus ūkininkams, kurie imasi priemonių taršos sektoriuje mažinimui. Aplinkosaugininkai teigia, kad ES turėtų būti ambicingesnė ir nustatyti konkrečius reikalavimus ūkininkams rūpintis aplinkosauga, tuo tarpu kai kurių šalių žemės ūkio ministrai baiminasi, kad dėl griežtesnių reikalavimų ūkininkai praras konkurencingumą. Plačiau pagrindines naujosios BŽŪP gaires VŽ jau aprašė.
„Buvome labai arti to, kad šią savaitę būtų pasiektas susitarimas“, — žinute pasidalino už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Januszas Wojciechowskis. Jis pridėjo, kad EK yra užtikrinta, kad susitarimas bus priimtas iki Portugalijos pirmininkavimo pabaigos, kuris numatomas birželį.
