Plastiko ploninimas – viena efektyviausių pakuotės tvarumo krypčių

Reklama publikuota: 2021-04-20
Virginijus Gumbaragis, Baltijos šalyse pirmaujančios produktų etikečių spausdinimo, inžinerinių pakavimo-pilstymo įrengimų gamybos bendrovės „PakMarkas“ vadovas.
svg svg
Virginijus Gumbaragis, Baltijos šalyse pirmaujančios produktų etikečių spausdinimo, inžinerinių pakavimo-pilstymo įrengimų gamybos bendrovės „PakMarkas“ vadovas.

Tiek ES žalioji politika, tiek pirkėjų lūkesčiai verslą užtikrintai kreipia tvarumo linkme. Ar įmanoma  neaukoti itin funkcionalios plastikinės pakuotės, kuri maisto ar gėrimų pramonėje beveik nepakeičiama, bet tuo pat metu mažinti į naudojamo plastiko kiekį? Pakuočių ekspertai sako, kad sprendimų yra ir jie veiksmingi.

Jau senokai prasidėjusi tvarumo banga neabejotinai tik stiprės. Lygiai prieš metus Europos Komisija pristatė žiedinės ekonomikos veiksmų planą – vieną pagrindinių Žaliojo kurso priemonių. Žiedinės ekonomikos tikslas aiškus – mažinti atliekų ir sunaudojamų išteklių kiekį.

Su naujais aplinkosauginiais reikalavimais įmonės susidurs jau šįmet. O viena iš svarbesnių naujovių pakuočių sektoriuje laukia 2022 m., kai bus pradėti taikyti skirtingi mokesčio tarifai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei. Anot ekspertų, tam verslas turėtų pradėti ruoštis jau dabar ir pagalvoti, kokios sudėties pakuotę labiau apsimoka naudoti. Nutarus sukti tvarumo keliu, reikės ieškoti aplinkai draugiškesnių sprendimų, kartu nepamirštant išlaikyti pakuotės funkcionalumą, be kurio ir pati pakuotė netektų prasmės.

„Akivaizdu, kad pakuotėse turėtų būti mažiau naudojama plastiko. Visgi norintieji „pabėgti“ nuo šios medžiagos turėtų labai apgalvotai rinktis alternatyvas – reta kuri jų užtikrins tokią pat aukštą produkto higieninę ir fizinę apsaugą visoje produkto tiekimo grandinėje, kaip plastikas. Šiandien kur kas racionalesnė išeitis, atitinkanti ir įstatyminio reguliavimo, ir vartotojų lūkesčius – paversti pakuotes lengviau perdirbamomis. Jau yra pažangių ir prieinamų sprendimų, kuriuos galima pritaikyti įvairių produktų gamintojams. Vienas jų – plastiko ploninimas“, – įsitikinęs Virginijus Gumbaragis, Baltijos šalyse pirmaujančios produktų etikečių spausdinimo, inžinerinių pakavimo-pilstymo įrengimų gamybos bendrovės „PakMarkas“ vadovas.

„PakMarkas“ jau ne pirmi metai gilinasi į pakuočių tvarumo klausimus ir bendradarbiaudamas su gamintojais, ieško inovatyvių tvarios pakuotės sprendimų.

Vartotojams rūpi, bet informacijos dar trūksta

Pasak V. Gumbaragio, ir pakuočių gamintojai, ir verslas tvaresnių sprendimų ieško ne tik paklusdami Europos Žaliajai politikai, bet ir dėl pastebimai didėjančio socialinių grupių spaudimo. Jam pritaria ir Edvardas Kavarskas, pakuotės dizaino agentūros „Étiquette“ partneris. Jo teigimu, Lietuvoje pirkėjų dėmesys pakuočių medžiagoms ir tvarumui pastaruoju laiku smarkiai augo – kad tuo įsitikintum, užtenka pasižvalgyti po viešąją erdvę. Pavyzdžiui, prie socialinio tinklo „Facebook“ bendraminčių grupės „Zero Waste Lietuva“ per trejus metus prisijungė beveik trisdešimt tūkstančių narių.

„Vis dėlto edukacijos dar labai trūksta. Pavyzdžiui, žmonės dalijasi „popierinės“ ledų pakuotės vaizdu, bet nesupranta, kad tai ne popierinė, o kombinuotų medžiagų pakuotė. Ją sudaro popieriaus ir plastiko sluoksniai. Tokį „sumuštinį“ perdirbti daug sudėtingiau nei pakuotę iš monomedžiagos (tarkime, PET ar PP). Dar trūksta supratimo, kad nors bioskaidūs plastikai arba EN13432 standartu žymimos ir popieriui būdingą išvaizdą turinčios pakuotės skamba labai draugiškai, tačiau jos skirtos industriniam kompostavimui, kurio infrastruktūra Lietuvoje neišvystyta. Tokie gaminiai tik klaidina pirkėjus“, – pastebi dizaino ekspertas.

E. Kavarsko teigimu, kalbant apie pakuotes norėtųsi atsakingesnio verslo požiūrio, domėjimosi medžiagų sudėtimis. Jis siūlo pakuočių konstrukcijas bei medžiagas rinktis remiantis produkto gyvavimo ciklo vertinimu (angl. LCA, Life-Cycle Assessment). Šis metodas atsižvelgia ne vien į žaliavų, iš kurių pagaminta pakuotė, rūšį, bet apima kur kas daugiau dedamųjų, svarbių norint įvardyti pakuotę „tvaria“.

„Įvertinus žaliavos išgavimo, gamybos, logistikos ir kitus aspektus, gali nutikti taip, kad ir bambukinė (taigi, labai aplinkai draugiška) pakuotė, atgabenta per pusę pasaulio, pasirodys mažiau tvari nei plastikinė, bet pagaminta vietoje“, – aiškina E. Kavarskas.

nuotrauka::2 left

Plastikas – plonesnis, patvarumas – toks pats

Ekspertai pažymi, kad anksčiau rinkdamasis prekę vartotojas ieškodavo standžios, tvirtos pakuotės – toks pojūtis jam siejosi su produkto kokybe. „PakMarko“ Produkto vystymo specialisto I. Švickio teigimu, norėdami, kad pakuotė atitiktų prekių ženklo įvaizdį, gamintojai pageidaudavo storesnės plėvelės.

Tačiau dabar vartotojų prioritetais vis dažniau tampa ne pakuotės standumas, o jos tinkamumas perdirbimui, faktas, kad ją gaminant buvo naudojamas perdirbtas plastikas ar tai, kad šio produkto pakavimui buvo sunaudota kur kas mažiau plastiko. Keičiasi ir atsakingų gamintojų požiūris – verslo lyderių strategijose aiškią vietą užima tvarumas.

„Kalbant apie pakuočių tvarumą, glaudžiai bendradarbiaujame su gamintojais ir matome, kaip verslo lyderiai optimizuoja sunaudojamų medžiagų kiekį, kombinuotų medžiagų pakuotes keičia pagamintomis iš monomedžiagų bei plonina plėvelę. Mano nuomone, proveržis įvyktų, jei ne tik mokslininkai, bet ir kiekvienas verslas pakuočių konstrukcijas ir medžiagas rinktųsi pagal gyvavimo ciklo vertinimą, o pirkėjams apie tai būtų komunikuojama daugiau“, – pastebi E. Kavarskas.

Į ES politiką ir viešąją nuomonę, skatinančią mažinti plastiko kiekius, gamintojai gali reaguoti dvejopai: atsisakyti plastikinės pakuotės arba gaminti ją naudojant mažiau plastiko. Tai įmanoma pasitelkus technologiją, leidžiančią suploninti plastiką nepakenkiant pakuotės funkcionalumui. Viena iš krypčių – laminuotos plėvelės eliminavimas iš pakuotės. Šią technologiją sėkmingai taiko „PakMarko“ specialistai.

„Visiškai atsisakius plastiko, pakuotei iškyla daugybė iššūkių, kuriuos ne visada įmanoma išspręsti. Todėl siūlome ne vengti plastiko, o jį suploninti. Atsisakius laminato, atliekame paviršinę spaudą ant vienalytės plėvelės. Mūsų naudojamos technologijos ledžia pagaminti nelaminuotą pakuotę, išlaikant paviršinės spaudos kokybę pakavimo metu“, – pažymi I. Švickis.

Plastiko pakuotės ploninimas atsisakant laminato:

nuotrauka::1 nocrop

Nebenaudojant laminato, vienu metu išsprendžiamos dvi aktualios problemos: pakuotė tampa perdirbama ir sumažėja jos svoris. Taigi ji ne tik draugiškesnė aplinkai, bet ir mažesni už pakuotę mokami mokesčiai, o ji pati tinkama antriniam panaudojimui.

„Dažnai tenka girdėti, kad neperdirbti plastiko kiekiai pasaulyje auga. Iš kitos pusės, plastikinė pakuotė vaidina kritinį vaidmenį produkto tiekimo grandinėje ir padeda mažinti išmetamų maisto produktų kiekį. Tad kyla klausimas, kaip neaukojant vienkartinės produkto pakuotės į rinką išleisti mažiau plastiko? Pakuotės ploninimas – vienas iš geriausių atsakymų šioje situacijoje“, – tikina I. Švickis.

Žinoma, kiekvienas sprendimas yra individualus, todėl tinkamiausią pakuotę geriausia kurti bendradarbiaujant, kai įsitraukia ir gamintojai, ir pakuočių ekspertai, ir dizaineriai. Šiandien, kai žaliavų gamintojai jau smarkiai pažengę į priekį, „PakMarkas“ su nestandartiniais technologiniais sprendimais gali labai pasitarnauti klientams, norintiems mažinti sunaudojamo plastiko kiekį ir kombinuotas pakuotes keisti perdirbamomis. „Labai kviečiame gamintojus kartu kurti tvaresnę aplinką, įsitraukti. Rašykite, klauskite, dalinkimės įžvalgomis, patirtimi ir kartu ieškokime geriausių sprendimų jūsų produktui“, – ragina „PakMarko“ ekspertas.

nuotrauka::4

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iš namų dirbantys gyventojai šokdina „Nestle“ rezultatus

Pirmojo ketvirčio rezultatus pristačiusi „Nestle“ analitikus nustebino daugiau nei du kartus spartesniu...

Pramonė
2021.04.25
Indijos eksperimentas: skiepys visus, vakcinas laisvoje rinkoje pirkti galės privačios bendrovės Premium

Prastėjant sergamumo situacijai ir nepavykstant įsukti spartaus visuomenės skiepijimo, Indija imasi...

Pramonė
2021.04.25
Lustų krizė: „Volkswagen“ ruošiasi labai sudėtingam ketvirčiui

Dėl pasaulį krečiančios puslaidininkių krizės antras didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas...

Pramonė
2021.04.24
Nauja iniciatyva skatins gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Gamtos ateitis“ pradėjo naują iniciatyvą, kuri skatins Lietuvos...

Pramonė
2021.04.24
Konkurentams augant, „Renault“ toliau krenta: viskas dėl Kinijos Premium

Prancūzijos automobilių gamintojo „Renault“ pajamos traukėsi jau penktą ketvirtį iš eilės, kai kiti didieji...

Automobiliai
2021.04.24
Latvija didelius investicinius projektus planuoja paremti 200 mln. Eur

Latvijos vyriausybė svarsto skirti 200 mln. Eur dideliems investiciniams projektams, kurie skatintų eksporto...

Verslo aplinka
2021.04.24
Žalioji taksonomija: nustatyti kriterijai, kaip atskirti žaliąsias investicijas nuo tik padažytų   Premium

Europos Komisija (EK) pristatė naują tvarių finansų ir žaliosios taksonomijos paketą, kuris investuotojams...

Pramonė
2021.04.23
Pramonė Lietuvoje šiemet padidėjo 12% iki 6 mlrd. Eur 1

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų...

Pramonė
2021.04.23
LVAT: ŽŪM negali skelbti „Pieno žvaigždžių“ pieno supirkimo kainų

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi pašalinti jos interneto svetainėje skelbtą informaciją apie bendrovės...

Rinkos
2021.04.23
JAV: „Nord Stream 2“ kelia pavojų Europos energetiniam saugumui 1

JAV administracija mano, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų Europos energetiniam saugumui,...

Pramonė
2021.04.23
„Achemos“ skundo dėl VIAP nagrinėjimas lieka sustabdytas

Teismas kol kas neatnaujins didžiausios dujų vartotojos, Jonavos trąšų gamybos įmonės „Achema“ skundo dėl...

Pramonė
2021.04.23
„Audimas“ pernai didino pelną 58%

Laisvalaikio ir sporto aprangos gamybos įmonė „Audimas“ pernai uždirbo 2,046 mln. Eur grynojo pelno – 57,8%...

Pramonė
2021.04.23
„Grigeo“ akcijas perkantis A. Variakojis: visą įmonę parduočiau 2–3 kartus didesne kaina Premium 28

Nepriklausomas „Grigeo“ valdybos narys Algimantas Variakojis pastaruoju metu aktyviai ir gausiai įsigyja...

Rinkos
2021.04.23
LAT panaikino R. Vaitkui skirtą baudą ir bylą dėl piktnaudžiavimo grąžino nagrinėti naujai 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį panaikino buvusiam atominės jėgainės statybai sukurtos...

Pramonė
2021.04.22
J. Bidenas padvigubino JAV taršos mažinimo tikslą 2

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį prieš viršūnių susitikimą klimato klausimais padvigubino šalies...

Verslo aplinka
2021.04.22
Po STT išvadų stabdoma 20 mln. Eur paramos verslui priemonė „Smart FDI“ 5

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, sulaukus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadų, stabdoma...

Pramonė
2021.04.22
J. Jagminas perduoda vairą: traukiasi iš „Agroaves group“ vadovo pareigų

Nuo balandžio 21 d. paukštininkystės kooperatyvas „Agroaves group“ turi naują vadovą. Generalinio...

Pramonė
2021.04.22
Kiek iš vakcinų uždirbs jų gamintojai Premium 10

Auganti vakcinų gamybos apimtis pasauliui žada išsivadavimą nuo pandemijos, o vakcinų gamintojams – galimybę...

Pramonė
2021.04.22
Cemento kainas Lietuvoje diktuoja baltarusiška produkcija Premium 4

Iš Baltarusijos importuojamos statybinės medžiagos daliai padeda sutaupyti, tačiau vietos gamintojus verčia...

Statyba ir NT
2021.04.22
Kaip nesusipykti ir neišsidraskyti kuriant verslą su šeima ar draugais Premium

Su artimu žmogumi verslą kurti drąsiau ir lengviau, tačiau ilgainiui tai, kas iš pradžių buvo pranašumas,...

Gazelė
2021.04.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku