Augalų apsaugos produktų klastotės: mastas šokiruoja, išeitis – griežtinti atsakomybę

Nuo to, kokia eiga pakryps Administracinių nusižengimų kodekso  pakeitimo ir Augalų apsaugos įstatymo papildymo projektų svarstymas Seime, didele dalimi priklausys tolesnė situacija Lietuvos ūkiuose, kalbant apie augalų apsaugą, ir tolerancijos falsifikatams lygis Lietuvoje, pabrėžia Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė. 

„Tikimės, kad pagaliau bus duotas atkirtis šešėlinei prekybai falsifikatais, kadangi jų kiekiai rinkoje jau net ne stebina, o šokiruoja. Remiantis EUIPO (European Union Intellectual Property Office) duomenimis, Lietuvoje nelegali prekyba AAP vidutiniškai sudaro beveik 18%, tuo lenkiame ES, skaičiuojant kartu su Jungtine Karalyste, vidurkį (13,8 %). Pandemija ir jos nulemti ekonominiai sunkumai šį šešėlį gali dar padidinti, jei nebus imtasi reikiamų veiksmų“, – teigia Z. Varanavičienė.

nuotrauka::1 left

Pernai – rekordinis kiekis falsifikatų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) patvirtina, kad šešėlinė prekyba nelegaliais AAP Europos Sąjungoje kasmet vis auga. Praėjusiais metais ES teisėsaugos agentūra (EUROPOL) sulaikė ir iš rinkos pašalino rekordinį skaičių nelegalių augalų apsaugos produktų – net 1346 tonas. Tendencijos rodo, kad šešėlinės prekybos mastas ES bei trečiosiose šalyse nuolat didėja, ir Lietuva nėra išimtis.

„Suklastotų augalų apsaugos produktų gaminimu ir prekyba užsiima asmenys, turintys tam reikiamų žinių, padirbti produktai pardavinėjami pažįstamiems ar kitaip susijusiems asmenims, o tokios šešėlinės prekybos apyvarta siekia dešimtis milijonų eurų. Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už pastarąsias nusikalstamas veikas griežtai baudžiama, o prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais iki šiol nesulaukė deramo reglamentavimo“, – pažymi FNTT direktorius Antonis Mikulskis.

FNTT skaičiavimais, nelegalių AAP Lietuvoje per metus gali būti parduodama maždaug už 40 mln. Eur.

nuotrauka::2 right

„Prekybos mastai kelia susirūpinimą, todėl FNTT šiam sektoriui skiria nemažai dėmesio. Vien per praėjusius metus patikrinimus atliekantys pareigūnai aptiko tiek suklastotų AAP, kad jų vertė rinkoje gali siekti kelis milijonus eurų. Tarnyba ir toliau ketina imtis visų reikalingų veiksmų nelegaliai prekybai ir klastojimui užkardyti“, – teigia  A. Mikulskis.

„Toks šešėlio augimas iš tiesų baugina. Matydami tokias tendencijas turėtų sunerimti tiek politikai, tiek institucijos, tiek visuomenė“, –  pažymi LAAA direktorė Z. Varanavičienė.

Legalūs produktai – nuodugniai ištirti ir saugūs

LAAA vadovė paaiškina, kad legalių AAP patekimas į rinką yra griežtai reglamentuojamas – jų registracijos metu būtina įrodyti, kad produktai neturi kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, nedaro jokio nepriimtino poveikio aplinkai ir yra efektyvūs. Apskritai AAP  yra labiausiai reguliuojami ir geriausiai ištirti rinkoje esantys cheminiai mišiniai – prieš produktus pateikiant į rinką, atliekama virš 400 saugos tyrimų.

Tačiau klastotėms visa tai, suprantama, negalioja.  

„Falsifikatai – tai neaiškios cheminės sudėties mišiniai, galimai neišgrynintos medžiagos ir mišiniai, turintys toksiškų gamybos priemaišų ar kitų  ES naudoti neleistinų priedų. Naudojant tokius produktus, neįmanoma tiksliai apskaičiuoti jų naudojimo normos, nustatyti rizikos mažinimo priemonių, negalima tiksliai įvertinti skilimo ir sklaidos aplinkoje bei apskaičiuoti laikotarpio iki derliaus nuėmimo. Visa tai kelia grėsmę maisto saugai, taigi – visuomenei“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.

Jos teigimu, atsakomybės už falsifikatų platinimą griežtinimas ir baudų didinimas padėtų įveikti klastočių plitimą ūkiuose.   Šiuo metu, jei ūkyje nustatomas nelegalaus AAP naudojimo faktas, baudžiamas galutinis vartotojas – tai yra, žemdirbys. Bauda siekia 60 Eur ir dar mažinama perpus, jei pažeidimas – pirmas.

Kone griežčiausiai už  falsifikatų tiekimą rinkai baudžiama Prancūzijoje – iki septynerių metų laisvės atėmimo ir bauda iki 750 tūkst. Eur. Pernai priimtos pataisos kaimyninėje Lenkijoje taip pat numatė griežtesnes baudas – iki trejų metų laisvės atėmimo.

[infogram id="3400859d-c731-4d95-84ea-cb3a1d7bee8b" prefix="jyS" format="interactive" title="TR:Augalai"]

Muitinė: naudojamos šešėlinės schemos

LR Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pateiktoje informacijoje nurodoma, kad pesticidų kontrabanda ar jų falsifikatai į Lietuvą paprastai įvežami iš trečiųjų (ne ES) valstybių, dažniausiai – Kinijos, pastaruoju metu – ir Didžiosios Britanijos. Taip pat iš gretimų valstybių, pvz., Latvijos.

MKT pareigūnų vertinimu, šitaip įvežama maždaug kelios dešimtys tonų didelės koncentracijos pesticidų per metus.

Paprastai tam naudojamos įvairios šešėlinės schemos, nurodo MKT. Viena jų – kai krovinys įvežamas netiesiogiai, kelis kartus perparduodant iš vienos įmonės kitai – priedangos – įmonei, neretai net esančiai kitoje valstybėje. Tokios perpardavimų grandinės tikslas – nuslėpti pirminius gaminio dokumentus ir jų kilmę: galutinis pirkėjas teturi prekių įsigijimo, o ne kilmės dokumentus. Be to, pirkėjui neprivalu tikrinti pardavėjo.

Panašios priedangos įmonės naudojamos ir kitai schemai – prekių neišvežimui, kai legaliai į Lietuvą įvežti pesticidai vežami tranzitu arba eksportuojami į užsienio valstybę – pvz., Rusijos Kaliningrado sritį. Tačiau realiai šios prekės neišvežamos – sieną kerta tušti vilkikai, o pesticidai lieka Lietuvoje ir patenka į juodąją rinką.

Taip pat neretai pesticidai įvežami ir kontrabandos būdu, deklaruojant juos kaip kitas prekes: kačių kraiką, statybines medžiagas ir pan.

Muitinės pareigūnų vertinimu,   falsifikuotų pesticidų įvežimo atvejų daugėja – vien šiemet pareigūnai ėmėsi tirti tris atvejus, kurių metu sulaikytos 16 tonų, įtariama, falsifikuotų neaiškios kilmės įvairių rūšių pesticidų. Jų vertė – apie 200 tūkst. JAV dolerių, kai kurie iš pesticidų neregistruoti Lietuvoje arba uždrausti naudoti ES.

[infogram id="6cb4dcfe-bbd6-4203-9996-f25b5635d742" prefix="IVZ" format="interactive" title="TR:Augalai2"]

Bendros valstybių pastangos

Kad neteisėta prekyba įvairiomis klastotėmis, įskaitant AAP falsifikatus, užima dominuojančią vietą visoje nelegalios prekybos nišoje, patvirtina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. EBPO teigimu, milijardai dolerių, cirkuliuojantys nelegalioje prekyboje, kenkia valstybių ekonomikai, legaliam verslui, bendruomenėms ir socialinei gerovei, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Pagrindinėmis neteisėtos prekybos varomosiomis jėgomis įvardijama menka intelektinės nuosavybės apsauga ir korupcija valdžios institucijose, pigi darbo jėga ir menka darbo sąlygų kontrolė, prekių atsekamumo nebuvimas logistikos grandinėse ir neskaidri prekyba.

Kovai su nelegalia prekyba EBPO narės subūrė specialią grupę (OECD Task Force on Countering Illicit Trade TF-CIT).  

EUROPOL savo ruožtu dar 2015 m. surengė bandomąją Sidabrinio kirvio (Silver Axe) akciją, kurios metu buvo organizuoti reidai visoje ES teritorijoje. Per 2017 m.  „Silver Axe II“ dešimt dienų trukusią akciją prie ES sienų buvo sulaikytos 122 tonos, o per 2019 m. „Silver Axe IV“ akciją – jau 550 tonų nelegalių produktų. 2020 m. pasiektas savotiškas antirekordas – net 1346 tonos. Per penkerius akcijos metus iš viso sulaikytos 2568 tonos nelegalių produktų.