Ar optimizmas neužsibus starte?

Kadangi Lietuvos gamintojai, eksportuojantys didžiąją dalį savo produkcijos, labai priklauso nuo situacijos pasaulio bei Europos Sąjungos (ES) rinkų, dėmesys ir toliau bus skiriamas joms. Ypač ES šalims, nes ten keliauja du trečdaliai apdirbamosios pramonės produkcijos eksporto.

Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai.

„Didžiausioje mūsų eksporto rinkoje – Vokietijoje – „Ifo“ instituto skelbiamas verslo klimato indeksas gruodį stiebėsi aukštyn. Kinijai išsilaižius pandemijos padarinius, šios šalies ekonomika jau pernai grįžo į spartaus augimo vėžes ir įkvėpė Vokietijos pramonės dalyviams optimizmo“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.

Gruodį esamą situaciją Vokietijos gamintojai vertino aukščiausiais balais nuo pat 2020-ųjų sausio, ypač teigiamais lūkesčiais pasižymėjo chemijos bei inžinerinės mašinų ir įrangos pramonės šakų atstovai.

Išankstinės „IHS Markit“ sausio pirkimų vadybininkų apklausos rodo, kad nors atnaujinti karantino ribojimai ir apkarpė Vokietijos verslo optimizmą, šalies pramonė išlieka atspari ir ateitį vertina optimistiškai. Pagrindinės to priežastys: eksporto augimas, užsakymų gausa ir numatoma tolesnė plėtra dėl atsigavusios paklausos Kinijoje ir JAV. Tai Lietuvos eksportuotojams yra geros žinios, kurios žada nemažėjančius gamybos užsakymus ateityje.

Pramonės lūkesčiai gerėja beveik visose Lietuvai svarbiose prekių eksporto rinkose, ne tik Vokietijoje. Švedijos ir Danijos pramonės nuotaikos gruodį taip pat jau viršijo 2020 m. pradžios lygį, situacija sparčiai gerėja ir kitose Lietuvai svarbiose kontraktinės gamybos rinkose: Austrijoje, Suomijoje, Belgijoje, Nyderlanduose.

Tai rodo augantį pramonės sektoriaus aktyvumą, kartu ir didesnį užsakymų srautą gamintojams Lietuvoje. Gamintojai tikina, kad dabartinis užsakymų lygis visose pramonės šakose, išskyrus drabužių, yra pakankamas. Drabužių sektorius yra labiausiai pandemijos paliestas pramonės sektorius, nes, įsivyravus nuotoliniam darbui, drabužių paklausa stipriai sumažėjo.

„ES pramonės aktyvumo atsigavimą į viršų tempia gerėjanti vidaus paklausos situacija rinkose už ES ribų, pirmiausia Kinijoje, kuri iki 2021 m. sausio iš esmės išvengė antros viruso bangos“, – komentuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos pramonė plaukia ant ES pramonės lūkesčių atsigavimo bangos, o tai atitinkamai tempia į viršų ir Lietuvos gamybos rodiklius.

VŽ nuomone, tokiu sudėtingu laikotarpiu bet kokios prognozės ir liks tik prognozėmis. Dėl nestabilios, pandemijos iššauktos, situacijos negalima atmesti ir galimų rizikų. Štai Azijoje sparčiai auga sergamumas COVID-19 virusu, neskuba gerėti epidemiologinė situacija ir Europoje. O pernelyg lėtas vakcinavimas Senajame žemyne gali neigiamai paveikti ES situaciją pirmąjį šių metų ketvirtį, nes dauguma Bendrijos valstybių toliau nusiteikusios taikyti ekonomikos aktyvumo ribojimo priemones. Tad ES vartojimo atsigavimas gali kiek užsibūti starte – kaip ir vartotojų lūkesčiai.