EŽTT: Lietuvos teismas galėjo būti šališkas ginče dėl „Achemos grupės“ akcijų

Papildyta LAT komentaru

Anot Strasbūro teismo, pagrįstų abejonių dėl nešališkumo sukėlė tai, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo, nors buvo pažįstami su tuometiniu „Achemos grupės“ vadovu ir akcininku Romualdu Žadeika bei advokatu Gintaru Balčiūnu. Jie viešame teismo sprendime įvardijami inicialais R. Ž. ir G. B.

M. Kaminskienei Europos Žmogaus Teisių Teismo trijų teisėjų kolegija priteisė 4.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo sprendime rašoma, kad M. Kaminskienė 2016 m. kreipėsi į arbitražą, siekdama prisiteisti 12 mln. Eur neišmokėtų dividendų. Jos skundą arbitražas po metų atmetė. Arbitražo sprendimą M. Kaminskienė nesėkmingai bandė ginčyti Lietuvos Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose.

Bylos duomenimis, svarstant kai kuriuos jos prašymus dalyvavo teisėjai E. L. ir D. Š. – tokiais inicialais teisme tuo metu dirbo teisėjai Egidijus Laužikas ir Donatas Šernas. E. Laužikas 2019 m. buvo atleistas, kai sulaukė įtarimų korupcija. 

Strasbūro teismas pabrėžė, kad šie teisėjai patys buvo deklaravę asmeninius ryšius su R. Žadeika ir G. Balčiūnu ir net nusišalinę nuo kitų su jais susijusių bylų. 

„(Europos Žmogaus Teisių) Teismas nebuvo įtikintas, kad minimos bylos taip smarkiai skyrėsi, kad pareiškėjų abejonės dėl teisėjų nešališkumo nebūtų pagrįstos. Jis atkreipia dėmesį, kad atsakovai šioje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo pateiktą ieškinį, buvo bendrovė A. G. („Achemos grupė“ – BNS), kurioje R. Ž. ir keli jo šeimos nariai valdė reikšmingą dalį akcijų“, – rašoma teismo sprendime.

„Atsižvelgiant į pareiškėjos siektą priteisti didelę sumą, galima pagrįstai manyti, kad patenkinus šį ieškinį bendrovė ir jos stambieji akcininkai būtų patyrę reikšmingų finansinių nuostolių“- skelbia Strasbūro teismas.

Atsižvelgdamas į šiuos du asmenis ir teisėjus siejančius asmeninius ryšius, EŽŽT pripažįsta, kad galima suabejoti abiejų teisėjų nešališkumu.

„Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos abejonės dėl teisėjų E. L. ir D. Š. nešališkumo galėtų būti vertinamos kaip objektyviai pagrįstos ir kad šalies teisė ir praktika nesuteikia pakankamų procedūrinių saugiklių šioms abejonėms išsklaidyti“, – rašoma sprendime.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo rašęs, kad šioje byloje M. Kaminskienė nesėkmingai bandė susigrąžinti 1994 m. mirusio velionio vyro turėtas dvi akcijas, ginčydama jų perleidimo faktą.

Registrų centro duomenimis, 2020-ųjų pabaigoje M. Kaminskienei priklausė 156 „Achemos grupės“ akcijos. Jos sudarė 6,98% koncerno įstatinio kapitalo. R. Žadeika turi 0,49% kapitalo, tačiau tiek pat dar turi ir Adomas Žadeika, o Jūratė Žadeikienė – 11,94%.

LAT: EŽTT sprendimas skatins teisėjus atidžiau vertinti interesus

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl galimo teisėjų šališkumo nagrinėjant ginčą, susijusį su „Achemos grupės“ akcijomis, rodo, kad teisėjai turi dar atidžiau vertinti galimas interesų sankirtas, teigia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

„Dėl šio EŽTT sprendimo visiems Lietuvos teisėjams kyla poreikis dar atidžiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinti galimas interesų sankirtas ir vengti bet kokių abejonių jų nešališkumu“, – tokį LAT komentarą BNS perdavė atstovė spaudai.

Teismas pabrėžė, kad 2019-aisiais – jau vėliau, nei spręsta dėl M. Kaminskienės skundo – buvo patvirtinta atrankos kolegijose dalyvaujančių teisėjų išankstinė galimo interesų konflikto patikros sistema.

Anot teismo, sistema taip pat sudaro pagrindą kilus abejonėms Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams spręsti dėl atrankos kolegijos sudėties konkrečiam skundui pakeitimo.

Rašyti komentarą 0