Iš baldžių stovyklos – atsargus optimizmas

Apie kitokį antrojo karantino poveikį VŽ pasakoja šalies baldininkai — kiek saugiau jaučiasi tie, kurie dirba koncernui IKEA. Antanas Ėmužis, AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas akcininkų, sako, kad tarp šio ir pirmojo karantino yra keli esminiai skirtumai. Vienas jų – karantinas, draudžiantis baldų parduotuvių darbą, įvestas tik kai kuriose šalyse ir ne vienu metu.

Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje draudimai įsigaliojo tuomet, kai karantinas buvo atšauktas Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Antra, pagrindinis baldų pirkėjas — IKEA — išplėtė internetinės prekybos galimybes — nuo šio pavasario tokia prekyba startavo ir Lietuvoje.

Per pirmąjį karantiną „Freda“ ir tų pačių akcininkų kontroliuojama UAB „Geras baldų fabrikas“ stabdė gamybą. Vėliau tai buvo pripažinta klaida. Dabar tuo keliu eiti nebesiruošiama, todėl ir subsidijų prastovoms iš valstybės prašyti neteks. Svarbiausia, anot A. Ėmužio, apsaugoti nuo susirgimo darbuotojus.

Apie neslūgstančią prieš šventes prekybą pasakoja Egidijus Valentinavičius, SBA viceprezidentas. Tačiau tai vyksta ne visur: poveikis pardavimams jaučiamas dėl karantino suvaržymų, pavyzdžiui, Vokietijoje. Antroji pandemijos banga smogia ir kitu galu: pradeda trūkinėti gamybai reikalingų komponentų tiekimo grandinės. Todėl ieškoma alternatyvių tiekėjų, kad nereikėtų stabdyti gamybos. Produkcijos paklausa nemažėja, tad SBA valdomos baldų įmonės kol kas neplanuoja nei mažinti gamybos apsukų, nei pradėti gaminti į sandėlius. Todėl nėra ir planų išleisti darbuotojus į prastovas. SBA viceprezidentas teigia, kad visos įmonės dar nuo pavasario laikosi griežčiausių rekomendacijų, prevencijos priemonių.

Kokie bus ateinantys metai, dabar prognozuoti sunkoka, tačiau, pasak E. Valentinavičiaus, aišku tik, kad pirmoji kitų metų pusė nebus lengva. Verslo padėtis priklausys nuo to, kiek tęsis Lietuvoje ir eksporto rinkose įvesti karantinai bei parduotuvių uždarymas, kaip su koronaviruso šuoliu susitvarkys Lietuva, kada bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų.

„Jei susitelkusi visuomenė laikysis nustatytų apribojimų ir saugosis, tikėkimės, kad su koronavirusu susijusios įtampos baigsis iki kitų metų vidurio“, – prognozuoja jis.

Koncernui IKEA dirbanti AB „Vilniaus baldai“, pasak bendrovės vadovo Jono Krutinio, į sandėlius galėtų dirbti iki 20-os kitų metų savaitės. Jis teigia, kad ilgalaikiai pagrindinio kliento poreikiai stabilūs, todėl veikla tęsiama pagal planą, reikalinga produkcija gaminama toliau, planuojama sukaupti ir daugiau reikalingų atsargų.

Plėtros planus puoselėja ir kiti šalies baldžiai. Biuro baldų UAB „Narbutas International“ 2021 m. planuoja 15% augimą ir yra įsitikinusi, kad pagalbos priemonių jai daugiau neprireiks. O darbo iš namų tendencija reiškia, kad baldų darbui reikės ir namuose, tad darbdavys privalės jų pirkti.

„Darbas iš namų reiškia mažėjančias darbo vietas biure ir mažiau biuro baldų. Tačiau baldų darbui prireiks namuose. Manau, įmonės norės ir net privalės savo lėšomis pirkti darbuotojų namams biuro baldų. Mes jau siūlome ir siūlysime baldų, tinkančių tiek biurui, tiek namams. Juk biuruose jau anksčiau buvo siekiama sukurti namų jaukumą – pokyčiai sutampa su tuo, ką mes ir taip darėme“, – atkreipia dėmesį Petras Narbutas, „Narbutas Marketing“ savininkas.

Per pavasarinį karantiną, kai užsakymai buvo kritę tris kartus ir dalį darbuotojų teko išleisti į prastovas, Ukmergės baldų gamykla pasinaudojo valstybės teikta parama prastovų subsidijoms. Tačiau pardavimams atsigavus verslininkas tikisi, kad įmonei daugiau pagalbos priemonių neprireiks ir jomis daugiau neteks naudotis.

Nuo platesnių kitų metų prognozių verslininkas susilaiko – pernelyg daug nežinomųjų. Nežinia, kokia bus pandemijos eiga pasaulyje, nežinoma, kokia padėtis susiklostys atskirose šalyse, nežinia, kaip vystysis konkretūs ekonomikos segmentai, kaip jausis rinkos ir kaip jose seksis žaidėjams.

„Jau esu sakęs, kad kai pasibaigė prieš dešimtmetį buvusi krizė, pradėjome ruoštis kitai. Ir šį nuosmukį sutikome labai jai pasiruošę. Vaizdžiai tariant, kai užsidedi šalmą, kai tai neprivaloma, ir gauni per galvą, labai džiaugiesi, kad iš anksto pasiruošei“, – sako VŽ pašnekovas.

VŽ nuomone, šalies baldžių nusiteikimas ir artimiausios ateities planai grindžiami patirtimi – išmoktos praėjusių krizių pamokos leidžia jiems kiek drąsiau žvelgti į vis dar nežinios kupinus 2021-uosius. Baldų gamintojai, kaip ir didžiosios kitų pramonės šakų įmonės, neplanuoja prašyti subsidijų – verslininkai patys ieško būdų ir kaip išgyventi, ir kaip padidinti gamybos apsukas. Neatsižada ir investicijų.