„Grigeo Klaipėda“ atsakingoms institucijoms pateikė tarptautinių ekspertų išvadas dėl žalos nustatymo

Reklama publikuota: 2020-12-17
svg svg

Kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ praneša perdavusi Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Aplinkos apsaugos departamentui bei Aplinkos apsaugos agentūrai užsienio ekspertų išvadas dėl galimai aplinkai padarytos žalos, kai į „Klaipėdos vandens“ kolektorių buvo leidžiamos nepilnai valytos nuotekos. Tyrimą dėl žalos atlyginimo parengė aplinkosaugos srityje veikianti tarptautinė bendrovė „TIG Environmental“. Remiantis jos išvadomis, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

„Bendrovė prisiima ir prisiims atsakomybę už savo veiklą, todėl siekdami nustatyti žalos aplinkai faktą ir mastą, savo iniciatyva konkurso tvarka atrinkome ir pasitelkėme tarptautinius ekspertus, kurie atliko ne vieną mėnesį trukusį ekspertinį tyrimą ir pateikė savo išvadas. Vos tik gavę medžiagą iš ekspertų, ją nedelsiant perdavėme atsakingoms institucijoms, kurios, tikime, toliau galės tęsti tyrimo eigai būtinus veiksmus“, – sako „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.

Jis pabrėžė, kad „Grigeo Klaipėda“ neturi reikalingų kompetencijų komentuoti ekspertų išvadų, todėl jų vertinimas ir buvo perduotas aplinkosaugos srityje dirbantiems profesionalams: „Mes tik užsakėme, teikėme duomenis ir dokumentus ekspertams, persiuntėme ekspertų tyrimo ataskaitą ir jos pagrindu padarytas išvadas. Esame pasirengę kartu su „TIG Environmental“ ekspertais atsakingoms institucijoms tiesiogiai jas pristatyti bei atsakyti į kylančius klausimus“.

Balandžio-spalio mėnesiais Kuršių marių vandens būklei galimos žalos „Grigeo Klaipėdos“ iš dalies apvalytomis nuotekomis vertinimo tyrimui vadovavo skirtingose ES ir kitose pasaulio valstybėse aplinkosaugos srityje poveikio aplinkai tyrimus atlikęs italų mokslininkas, „TIG Environmental“ teismo ekspertizės vykdomasis direktorius dr. Carlo Monti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Beveik 12500 puslapių užimančioje ataskaitoje analizuojama bendrų „Grigeo Klaipėdos“ ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų, nes jos susimaišo prieš patekdamos į marias, sudėtis, nuotekų poveikis vietos aplinkai ir biologinei įvairovei, ekologinei Kuršių marių ir kraštovaizdžio būklei. Nustatyta, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

„TIG Environmental“ taip pat akcentuoja, kad, nustatant žalos gamtai atlyginimą turi būti remiamasi ES direktyva Nr. 2004/35/EB apibrėžtais žalos gamtai atlyginimo principais ir būdais, suteikiant prioritetą nepiniginiam žalos aplinkai kompensavimo metodui.

Atliekamo tyrimo metu buvo pasitelkti Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatai bei nepriklausomose laboratorijose atliktų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų tyrimų duomenys. Dėl bendrovės veikloje susidarančių nuotekų teršalų rūšies kaip rodiklio pasirinkta naudoti BDS7 medžiagų, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo srautus, nes būtent jų valymui yra naudojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai.

Ekspertų ataskaitoje teigiama, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose buvusio azoto ir fosforo poveikis Klaipėdos sąsiaurio (ir Kuršių marių) vandens kokybei buvo tikėtinai žemas arba visai nereikšmingas. Ataskaitos išvados taip pat patvirtino, kad dėl didelių kiekių skirtumų, lyginant išleidžiamas nuotekas iš „Klaipėdos vandens“ nuotekų išleistuvo su Klaipėdos sąsiaurio (ir Kuršių marių) vandens kiekiu, ir dėl BDS7 sumažėjimo vykstant organinių medžiagų oksidacijai, tikėtina, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų BDS7 koncentracijos paveiktas Kuršių mariose plotas turėjo būti ribotas. Modeliavimo rezultatai patvirtino, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis net blogiausio scenarijaus atveju, modeliuojant, kad 85 proc. bendrovės nuotekų galėjo būti leidžiamos biologiškai nevalytos, pasireiškia tik zonoje, esančioje šalia išleistuvo vietos. Išvadą sustiprina faktas, kad duomenų apie leistinos deguonies koncentracijos sumažėjimą Klaipėdos sąsiauryje oficialiuose monitoringuose nustatyta nebuvo.

Vykdant skaičiavimus „TIG Environmental“ ekspertai atsižvelgė į tai, kad suapvalinta vidutinė Klaipėdos sąsiaurio vandenyje esančio deguonies koncentracija buvo 8 mg/l. Jų skaičiavimais, į Klaipėdos sąsiaurį atiteka vidutiniškai 840 m3/s vandens srautas[1]. Atsižvelgiant į šį vandens kiekį ir vandenyje esančią 8 mg/l deguonies koncentraciją, apskaičiuotas bendras deguonies srautas sąsiauryje yra 6720 g/s, o didžiausia galima BDS7 medžiagų apkrova, kurią galėjo sukurti „Grigeo Klaipėdos“ nuotekos, susimaišiusios su „Klaipėdos vandens“ nuotekomis, buvo maždaug 62,5 g/s.

Taigi didžiausias BDS7 medžiagų lemiamas deguonies suvartojimas, kurį galėjo sukelti „Grigeo Klaipėdos“ nepilnai išvalytų nuotekų ir „Klaipėdos vandens“ valytų nuotekų kiekis, atitinka apytiksliai 1 proc. Klaipėdos sąsiaurio deguonies srautų. Tai reiškia, kad cheminis sistemos atsistatymas, sustabdžius BDS7 medžiagų su nuotekomis srautus, įvyksta akimirksniu.

Išvadose taip pat minima, kad bendrojo azoto srautui nebuvo viršyta 10 mg/l, o bendrojo fosforo srautui –  0,5 mg/l ribinė vertė. Taip pat ataskaitoje, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros metinių Kuršių marių vandens būklės tyrimo ataskaitų duomenimis, nurodoma, kad nuo 2012 iki 2016 metų į Kuršių marias iš gretimų ūkių ir miestų Nemunas atplukdė nuo 1 236 iki 1 795 t/metus fosforo ir nuo 31 752 iki 62 680 t/metus azoto. Mariose pasireiškia kaupiamasis šių maistingųjų medžiagų poveikis ekologinėms sąlygoms, tačiau papildomas „Grigeo Klaipėdos“ leistų maistingųjų medžiagų kiekis galėjo sudaryti itin mažą maistingųjų medžiagų prietakos į Kuršių marias dalį: nuo 0,009 proc. iki 0,046 proc. azoto ir nuo 0,02 proc. iki 0,13 proc. fosforo.

Buvo vertintas BDS7 medžiagų srauto poveikis Klaipėdos sąsiaurio paviršiniams vandens sluoksniams šalia išleistuvo ir Klaipėdos uosto (toliau – uostas) zonos. Tačiau vidutinis koncentracijos sumažėjimas lyginant geriausią ir blogiausią scenarijų yra mažas. Žemiausia vidutinė deguonies koncentracija, blogiausio scenarijaus atveju, paviršiniuose vandens sluoksniuose, uosto zonoje siekia 8,8 mg/l. Taip pat modeliavimas patvirtino, kad nuotekos nepadarė poveikio bentoso (kuršių marių dugno) sluoksniams, todėl poveikio nepatyrė ir bentoso bendrijos.

Ekspertų išvadose nurodoma, kad bendrovės iš dalies nevalytose nuotekose esančios BDS7 medžiagos, bendrasis azotas ir bendrasis fosforas neturėjo poveikio žuvų bendrijai, įskaitant demersines (dideliame gylyje ir prie pat dugno gyvenančias) ir migruojančias žuvis. Tikėtina, kad zooplanktonui poveikio taip pat nebuvo, nes ribinė deguonies koncentracija, kuri galėtų padaryti poveikį šiai bendrijai, yra lygi 4,5 mg O2/l.

Atsižvelgiant į tai, kad su „Grigeo Klaipėdos“ leistomis nepilnai valytomis nuotekomis siejamas azotas ir fosforas sudaro itin mažą visos prietakos dalį, daroma išvada, kad minėtos maistinės medžiagos neturi išmatuojamo poveikio Kuršių marioms, taip pat nėra numatomo ekologinių funkcijų pokyčio, sietino su bendrovės nepilnai valytų nuotekų leidimu.

[1] Pastaba: šaltinis: Gasiūnaitė, Z.R., D. Daunys, S. Olenin, and A. Razinkovas. 2008. "The Curonian Lagoon." In Ecology of Baltic Coastal Waters, edited by U. Schiewer. Berlin: Springer.

[infogram id="7c5caeab-c548-461b-a60a-a0aaf5232742" prefix="pfx" format="interactive" title="Copy: TR: Rontgen"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Italija ir Ispanija planuoja naują dujų jungtį priklausomybei nuo Rusijos mažinti

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pareiškė, kad su Ispanijos kolega aptarė idėją nutiesti dujotiekį...

Pramonė
2022.04.01
G. Nausėda: Europai grįžti prie rusiškų dujų po karo būtų didžiausia klaida

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą...

Verslo aplinka
2022.04.01
V. Dombrovskis: ES aiškiai apsisprendė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo...

Verslo aplinka
2022.04.01
„Vilniaus baldų“ šešių mėnesių grynasis pelnas siekė 6,808 mln. Eur

Baldų AB „Vilniaus baldai“, kurios finansiniai metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.,...

Pramonė
2022.04.01
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium 2

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
2022.04.01
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 7

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 2

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku