Energetikos sektorius – transformacijos sūkuryje svarbu žvelgti plačiau

Reklama publikuota: 2020-12-17
Rolandas Zukas, energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ generalinis direktorius.
svg svg
Rolandas Zukas, energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ generalinis direktorius.

„Energetikos sektoriaus įmonių vadovų diena šiandien dažniausiai prasideda nuo trijų žodžių: saugumas, integracija ir transformacija. Tai svarbiausios temos apibrėžiančios energetikos įmonės vadovo darbotvarkę sparčiau nei bet kada besikeičiančiame energetikos sektoriuje“ , – teigia Rolandas Zukas, energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ generalinis direktorius, skaitęs pranešimą gruodžio 10 d. vykusiame Baltijos energetikos forume.

Nuotolinėje konferencijoje, kurią kartu su partneriais „EPSO-G“, „Ignitis grupė“ ir „Idex“ organizavo „Verslo žinios“, daugiausia dėmesio skirta elektros rinkos liberalizacijai, dujų rinkos integracijai Baltijos regione bei atsinaujinančių išteklių plėtrai. Pasak R. Zuko, šiandien įgyvendinant bet kurį projektą ar priimant sprendimus svarbiausia neapsiriboti lokalia vizija, nes energetikos klausimai jau peržengė valstybių sienas ir tapo tarptautiniais.

Infrastruktūriniai pokyčiai atveria kelią saugumui

Pasak R. Zuko, itin svarbų vaidmenį regiono saugumo bei energetinės nepriklausomybės kontekste vaidina šalies infrastruktūros jungtys su kaimyninėmis šalimis kuriančiomis pagrindą ir rinkų integracijai.

„Prisiminkime, kokia situacija buvo prieš 5-6 metus, kai Klaipėdos uoste dar neturėjome SGD terminalo. Priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo ir aukščiausios dujų kainos regione. Visa tai pasikeitė atsiradus naujai infrastruktūrai – dujos atkeliauja iš JAV, jos tiekiamos ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai, Suomijai. Sukurti dujų rinkos pagrindai“, – apie strateginę energetikos infrastruktūros reikšmę kalba „EPSO-G“ vadovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ne mažesnę reikšmę turėjo ir „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija, visiškai pakeitusi prekybą elektra regione. Sujungus elektros rinkas, buvo užtikrintas didesnis elektros tiekimo saugumas. Laimėjo ir vartotojai, kuriems elektra atpigo.

„Visi šie projektai atveria rinkos dalyviams duris ir leidžia naudotis bendros rinkos privalumais bei didina regiono saugumą. Reikia pabrėžti, kad vystant tokius projektus be galo reikšmingas vaidmuo tenka tiek Europos Komisijai, tiek ir mūsų šalies kaimynams. Esame labai dėkingi jiems už paramą ir bendrą darbą vykdant sinchronizaciją ir galutinai sujungiant visą Baltijos regioną su kontinentine Europa“, – tarptautinės partnerystės vaidmenį akcentuoja R. Zukas.

Infrastruktūros ir rinkų Integracijos linkme dirbama ir dujų sektoriuje. Plėtojamas dar vienas itin šalies energetikai reikšmingas projektas – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis (GIPL). Bendras dujotiekis sujungs Lietuvą, Estiją, Latviją ir Suomiją su Vakarų Europa ir tai bus esminis įvykis viso Baltijos regiono energetikos istorijoje.

Transformacija – neišvengiama

Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama iki 2050 m. visiškai neutralizuoti žemyno poveikį klimatui, veda ir į neišvengiamą energetikos sektoriaus transformaciją. Esminis vaidmuo čia tenka atsinaujinantiems ištekliams, o taip pat jų integracijai į jau veikiančią energetikos sistemą.

Lietuvai kryptingai siekiant mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir aktyviai skatinant gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, EPSO-G grupė inicijavo ilgalaikių šalies energetikos raidos scenarijų studiją siekiant suprasti, kaip šalies energetikos sektorius turėtų pasirengti vykstantiems pokyčiams. Konsultuojantis su rinkos dalyviais jau  atliktas šalies elektros energetikos sistemos adekvatumo, t.y generuojančių galių, elektros energijos rinkos, elektros perdavimo tinklo įvertinimas, numatytos  galimos techninės, ekonominės ir teisinės priemonės efektyviam veikimui pagal numatomus  scenarijus.

Pasak R. Zuko, studijos rezultatai rodo, kad reikšmingiausias proveržis numatomas jūros vėjo srityje: Baltijos jūroje atsirasiantys jėgainių parkai 2050 m. turėtų generuoti 7,4 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos kasmet. Keliskart išaugs ir sausumos vėjo jėgainių bei saulės elektrinių gaminamos elektros energijos kiekiai.

Lietuva šiuo metu dirba ties dideliu jūros vėjo jėgainių projektu – Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW galios vėjo parką. Vien šie pajėgumai per metus pagamintų apie 2,5–3 TWh elektros energijos, užtikrintų beveik ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio, o taip pat padėtų sumažinti priklausomybę nuo energijos importo. „Tai išties bus milžiniškas pasiekimas mūsų šaliai, leisiantis sustiprinti atsinaujinančios elektros gamybos pozicijas, užtikrinti patikimesnį tiekimą ir dar didesnę energetinę nepriklausomybę“, – tikina R. Zukas, raginantis investuotojus nepraleisti galimybės prisidėti prie šio projekto plėtros. 

Pasak „EPSO-G“ vadovo, tam, kad būtų pasiekti ambicingi atskirų šalių bei visos Europos klimato tikslai, keistis turi ne tik energetikos sektorius, bet ir mūsų visų mąstymas bei požiūris. Šiuo metu energetikos sistemoje vyksta paradigminiai pokyčiai, kuriems pasibaigus, linijinę ir daug energijos bei finansinių resursų iššvaistančią sistemą pakeis naujoji, kurios centre – vartotojas ir nepertraukiamai vykstantys energijos mainai.

„Per ateinančius 10-20 metų, stebėsime įspūdingą atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir būsime tikrai didelės energetikos sektoriaus transformacijos dalyviai. Ši slinktis neabejotinai atneš teigiamų pokyčių aplinkai, o kartu ir verslui, privatiems vartotojams ir visam sektoriui. Tam turime būti pasiruošę ir nusiteikę visi – nuo pavienių žmonių iki politikų ir tarptautinių struktūrų. Privalome nepamiršti, kad kalbant apie energetikos klausimus, turime mąstyti globaliai“, – įsitikinęs „EPSO-G“ generalinis direktorius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
05:45
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 7

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 1

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31
EIB skolina 43 mln. Eur Vilniaus šilumos tinklų modernizavimui

Europos investicijų bankas (EIB) bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skolina iki 43 mln. Eur. Bankas ir...

Pramonė
2022.03.31
Vyriausybė balandį planuoja siūlymus dėl vėjo ir saulės parkų sausumoje plėtros 2

Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė, teigia, jog atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra yra vienas...

Pramonė
2022.03.31
G. Nausėda: elektros tinklus nuo Rusijos turime atjungti nelaukiant 2025 m. 1

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas...

Pramonė
2022.03.31
„Gazprom“ įmonių biuruose Vokietijoje atliktos kratos

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“...

Rinkos
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku