Ir iš šios krizės šalį traukia pramonė

Pavasarinės bangos metu skelbtuose bendrovių finansiniuose dokumentuose neretai buvo minima ir 60–70% galinti susitraukti gamyba, o kai kurios įmonės karantino išties neišgyveno, tačiau juodžiausias scenarijus nepasitvirtino – pasibaigus karantinui vartojimas ne tik atsigavo, bet ir smarkiai ūgtelėjo. Po 9 šių metų mėnesių apdirbamosios pramonės produktų (neskaičiuojant naftos) parduota 0,2% mažiau nei pernai, o šalies eksportas, kurio tris ketvirtadalius taip pat sudaro pramonės gaminiai, mažėjo 6%.

Titas Budreika, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistas-analitikas, atkreipia dėmesį, jog pirmą bangą atlaikiusi pramonė prisidėjo prie to, kad Lietuvos ekonomikai šiemet prognozuojamas 1,8% susitraukimas – vienas mažiausių euro zonoje, kuriai žadamas 8,3% krytis.

„Lietuvoje pramonės indėlis į ekonomiką yra didesnis nei vidutiniškai ES, o tai padidino Lietuvos ekonomikos atsparumą. Pramonė sudaro 21,1% Lietuvos ekonomikos, kai ES vidurkis – 19,3%“, – VŽ puslapiuose šiandien aiškina analitikas. Šalies pramonininkai teigia, kad rudeninė pandemijos banga gamintojams kiek lengvesnė. Pirmąjį pusmetį buvo sutrikusi tiekimo grandinė, antrąjį pusmetį įmonės sako jau turinčios pakankamai užsakymų – net ir kitiems metams.

LPK prognozuoja, kad 2021 m. pamatysime ir Lietuvos, ir visos Europos pramonės atsigavimą. Gerėjantys euro zonos pramonės rodikliai yra teigiamas ženklas mūsų šaliai, rodantis, kad ateinančiais metais toliau matysime Lietuvos pramonės ir eksporto rodiklių atsigavimą bei eksporto struktūros pokyčius, – tokia prognoze dalijasi T. Budreika. Prognozuojama, kad nauji viruso smūgiai gamintojams turėtų būti švelnesni, nors sutinkama, kad viena esminių dedamųjų, formuosiančių artimiausią verslo ateitį, išliks kovos su pandemija sėkmė.

Pramonės gamyba pasaulyje, nepaisant vis dar įtemptos situacijos dėl pandemijos, pradėjo augti. Analitikai prognozuoja, kad lengviau išlaviruoti turėtų apdirbamosios pramonės įmonės – jos yra santykinai mažos žaidėjos pasaulinėje tiekimo grandinėje, todėl yra labai lanksčios ir geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

Gamintojai stengiasi trumpinti tiekimo grandines, taip Lietuvai atsiveria galimybė tapti mažuoju Europos fabriku – mūsų šalies bendrovės sulaukia naujų užsakymų iš užsienio įmonių, siekiančių trumpinti ir diversifikuoti savo gamybos grandines. Tačiau, brangstant darbo jėgai, Lietuva praras šį konkurencinį pranašumą. Todėl bendrovės investuoja į automatizacijos sprendimus – ši tendencija kitąmet turėtų tik stiprėti.

Stebėdamas Klaipėdos LEZ įsikūrusių įmonių planus, Eimantas Kiudulas, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas, apdirbamosios gamybos sektoriui prognozuoja „stiprius metus“. Jo įsitikinimu, suvaldžius pandemiją vakcinomis ar kitomis priemonėmis, būtų galima tikėtis ir spartaus labiausiai nukentėjusių sektorių – aviacijos, turizmo ar svetingumo – atsitiesimo. Pasak jo, LEZ klientai atsigauna, planuoja investicijas, kai kurie jau pandemijos metu pradėjo naujus projektus.

VŽ nuomone, Lietuvos pramonės ateitį nemaža dalimi lems ir naujosios Vyriausybės veiksmai – formuojant palankią verslo aplinką, skatinant užsienio ir vietos investicijas etc. Štai Vokietijoje pandemijos metu ekonomika remiasi į apdirbamosios gamybos „petį“ – atrodo, kad Lietuvą iš krizės antrąkart irgi temps pramonė. Beje, valstybės paramos gamintojai žada neprašyti.