Atsisveikinimo antirekordai

Priemonės „COVID-19 produktai LT“ kvietimas paskelbtas spalio 28 d. ir sustabdytas spalio 29 d. – į numatytus 31 mln. Eur pretenduoja projektų už 38 mln. Eur.

Nors verslininkai mėgina reikšti nepasitenkinimą LVPA adresu, jos vadovas Aurimas Želvys aiškina, kad ministerija agentūrą apie būsimus kvietimus informuoja vos ne tą pačią dieną.

„Komunikacija pakrikus. Pavyzdžiui, kad bus „Smart FDI“ kvietimas, sužinojau tik ketvirtadienio vakarą. Kol ministras priemonės aprašo nepasirašo, negalime skelbti kvietimo, o tam pasiruošti reikia bent poros dienų. Nepamenu per savo darbo metus tokių rekordų ir kad taip būtų sutrikusi ministerijos komunikacija. Gal todėl, kad ministerijos vadovybė keičiasi, gal todėl, kad dirbame nuotoliniu būdu“, – svarsto LVPA direktorius.

Kvietimai baigiasi ir puslapyje „Esinvesticijos.lt“ turėtų atsirasti paraiškos su trumpais aprašais. Bet jų reikia laukti vos ne parą. Įmonės, mokėjusios pinigus konsultantams, kurie laukė kvietimo, kad galėtų priduoti paraišką, liko išleidusios pinigus ir negalinčios pretenduoti į ES investicijas, nes per 80 minučių nesuspėjo. Tokių, švelniai tariant, keistų rekordų Lietuvoje dar nebuvo.

Suprantama, kad nesuvokiamai trumpai vykstantys ES priemonių kvietimai erzina verslą: juk už borto lieka parengti projektai, o į finansavimą gali pretenduoti mažiau vertos paraiškos. Pati LVPA akcentuoja susirūpinimą dėl paraiškų kokybės problemų ir rizikų.

Jei yra didelė paklausa ir paraiškų srautas, galbūt kaip tik reikėtų pailginti terminą, kad galima būtų tinkamiau įvertinti projektų kokybę ir pinigus atseikėti geriausiems, o ne greičiausiems?

Tokia skuba, pagimdžiusi absurdišką rekordą, kvepia neskaidrumu ir neefektyviu lėšų panaudojimu. Kaip rašo VŽ skaitytojas, ką ir kalbėti „apie įvaizdį rimtų investuotojų akyse, kai sistema vairuojama vietinių „paraiškų gudručių“. Jau nekalbant ir apie tai, kad vietą po saule randa ir abejotinų „kosminių“ projektų autoriai.

ES investicijų prasmingumu ir efektyvumu galima suabejoti ir stebint kai kurias paraiškas pagal priemonę „COVID-19 produktai LT“: štai 72 bendrovės prašo 38 mln. Eur europinių lėšų – dalis jų nusiteikusios pirkti įrangą ir pradėti dezinfekantų gamybą arba plėsti turimus pajėgumus. Prašomos investicijos svyruoja nuo 100.000 iki 700.000 Eur ir daugiau.

Spirito tiekėjai įspėja: dėl susidariusios perprodukcijos poreikis yra smarkiai kritęs, investicijos nepasiteisins, o ES lėšos bus neprotingai panaudotos.

„Burbulas buvo susidaręs kovo pradžioje, kelias savaites, kai kilo deficitas ir žmonės stovėjo eilėse. Dabar rinka persotinta, ir kai kurie gamintojai priversti dezinfekcinį skystį parduoti žemiau nei savikaina, o kai kas yra net paprašę iš mūsų pirktą spiritą perpirkti atgal“, – VŽ aiškino Rokas Mituzas, AB „Vilniaus degtinė“ (VD) generalinis direktorius.

Šiuo metu VD dezinfekcinio skysčio gamybai, palyginti su kovu, parduoda labai mažą dalį gaminamo spirito. Pasak įmonės vadovo, poreikis yra sumažėjęs ne dešimtimis, o šimtais kartų. Dezinfekcinio skysčio kaina yra kritusi. Ir ne tik Lietuvoje. Jo žiniomis, buvo pirkėjų, kurie matė poreikį Afrikoje ir didelius kiekius išsiuntė ten. Tačiau dabar ir eksportas sustojo.

„Mes puikiai matome, kas vyksta rinkoje, nes mūsų spiritą pirko bene 90% dezinfekcinio skysčio gamintojų“, – teigia R. Mituzas. Jo nuomone, europinius pinigus reikėtų investuoti ten, kur jie duotų ilgalaikę grąžą, kad šalis taptų labiau konkurencinga.

„Panaudoti juos dezinfekcinio skysčio gamybai būtų labai neprotinga“, – mano vadovas.

LVPA jau pradėjo pateiktas paraiškas vertinti.

VŽ nuomone, atsakomybę už tokius EIM vykstančius fokusus turėtų prisiimti vis dar ministro kėdėje sėdintis ir atitinkamą algą gaunantis vadinamųjų „senųjų bebrų“ klano pasiuntinys, buvusių valdančių valstiečių „dovanėlė“ Rimantas Sinkevičius. Tokio aplaidaus ministerijos požiūrio ir (ne)veiklos, regis, dar nebuvo. Ilgą laiką šioje ministerijoje vyravęs vadovavimo vakuumas, regis, persikėlė ir į ribotą valdymo mąstymą.