Proveržio gali tekti palaukti

Nors produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai kurianti Vilniaus įmonė to nei patvirtina, nei paneigia, šaltinių duomenimis, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ baigtas statyti fabrikas gamins reagentus minėtoms kompanijoms. Prasidėjus vakcinos gamybai, reagentų poreikis smarkiai išaugs. Vakciną kuriančios bendrovės teigia, kad gavus leidimus dar iki šių metų pabaigos galėtų būti pagaminta 50 mln. dozių, o kitąmet iš viso jų patiekti būtų galima 1,3 mlrd.

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, prognozuoja, kad mūsų šalį vakcina galėtų pasiekti kitų metų pradžioje.

Yra ir dar viena džiugi žinia: Lietuva prisideda ir kuriant koronavirusui gydyti skirtus antikūnus. Rugpjūčio viduryje paskelbta, kad „Biotechpharma“ su Šveicarijos kompanija „Memo Therapeutics AG“ kurs technologijas, skirtas SARS-CoV-2 neutralizuojančių antikūnų gamybai. Profesorius Vladas Bumelis VŽ patikino, kad viskas vyksta pagal planą – rugsėjį pradėta antikūnų gamyba, spalio viduryje planuota juos perduoti klinikiniams bandymams. Esant teigiamiems rezultatams, „Biotechpharmos“ pagaminti antikūnai rinką pasiektų 2021 m.

Tačiau daugiau tokių džiuginančių žinių iš šio sektoriaus gali tekti palaukti, nors ir tvirtinamos vis naujos gyvybės mokslų strategijos bei steigiama vis daugiau startuolių. Pagal 2016 m. tuometės Ūkio ministerijos priimtą rezoliuciją, Lietuva 2020 m. turėjo tapti Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų centru. Netapo. 2018 m. užsibrėžtas naujas tikslas: Lietuva – patraukliausia Europos šalis gyvybės mokslų industrijos plėtrai 2030 m. Jam pasiekti laiko dar yra, tačiau kai kurios priemonės dar neįgyvendintos, vėluoja.

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas, mano, kad, norint pasiekti išsikeltą tikslą, reikėtų realių veiksmų, pirmiausia – didelių kompanijų indėlio pritraukiant jų iš užsienio, „Investuok Lietuva“ tam parengs studiją. O štai smulkioms vietos gyvybės mokslų įmonėms būtina akceleravimo programa.

Startuolių daugėja, daugelis naudojasi ES investicijomis, bet kai tik bendrovės pasiekia tam tikrą technologinį lygį, jų kompetencija baigiasi. Baigiasi ir ES pinigai. Reikia infrastruktūros – laboratorijų, kitų priemonių, žinių. Nors bendradarbiavimą su Mokslo ir inovacijų agentūra asociacijos vadovas giria, anot jo, skiriamas finansavimas yra ganėtinai menkas.

„Jei norime proveržio, reikia sisteminio požiūrio ir lėšų“, – akcentuoja T. Andre­jauskas. Jei norima pritraukti investuotojų, vien planų jiems neparodysi – reikia pademonstruoti prototipą arba daiktą su realiais pardavimais. Biotechnologai norėtų, kad valstybės požiūris į jų sektorių būtų strateginis, o ne fragmentiškas.

Preliminariu asociacijos vertinimu, smulkių ir vidutinių biotechnologijų įmonių, įskaitant startuolius, poreikis investicijoms sudaro maždaug 200 mln. Eur. Ateities ekonomikos DNR plane joms skirta 12 mln. Eur.

VŽ nuomone, reikia tikėtis, nauja valdžia įsiklausys į šio perspektyvaus sektoriaus atstovų problemas, skirs jam daugiau dėmesio ir, žinoma, lėšų. Pasaulinę paklausą mūsų šalies biotechnologijų sektorius turės tik tuomet, kai fundamentines žinias, kurios Lietuvoje yra stiprios, gebės paversti produktais.