Rinka, kurios galimybėmis Lietuvos verslas nepasinaudoja

Reklama publikuota: 2020-11-09
“Elenger” įrengta SGD stotis Latvijos įmonėje “Unda”.
svg svg
“Elenger” įrengta SGD stotis Latvijos įmonėje “Unda”.

Lietuvos dujų rinkos evoliucijoje yra vienas žymuo, kuris laiko juostą dalija į dvi eras – iki ir po suskystintų dujų terminalo (SGD).  Pirmaisiais SGD eros metais (2014-ieji) pagaliau atsirado reali alternatyva „Gazprom“ dujoms ir Lietuva, teoriškai, tapo įdomi nepriklausomiems dujų tiekėjams, galintiems konkuruoti ir siūlyti geresnes sąlygas vartotojams.

Tačiau realybėje dujų rinkos liberalizavimas nutiko tik užpernai, kai Seimas panaikino įpareigojimą reguliuojamoms bendrovėms pirkti dujas tik iš valstybės kontroliuojamo tiekėjo „Litgas“.  Estijos energetikos bendrovė „Elenger“ yra viena iš tų pagaliau liberalizuotos rinkos naujokių, kuri savo veiklą Lietuvoje pradėjo šių metų pradžioje.

nuotrauka::1 right

Kaip pažymi „Elenger“ Lietuvos padalinio verslo plėtros vadovas Marius Kairys, ilgus metus trukęs teorijos ir praktikos disonansas dujų vartotojams tapo tokiu įprastu, kad daugelis vidutinių ir smulkių dujų pirkėjų laisvės rinktis tiesiog nepastebėjo iki šiol.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Iš šalies atrodo, kad Lietuva susikūrė laisvą dujų rinką, tačiau didelė dalis verslo tiesiog nesinaudoja jos privalumais. Sakau tai, galėdamas palyginti Lietuvą su Latvija, Estija ir Suomija, kuriose veikia „Elenger“, — sako M.Kairys.

Tačiau elektros rinkos liberalizavimas ir nuo kitų metų nepriklausomiems tiekėjams atsiverianti prieiga prie mažmeninių klientų sukėlė tikrą tiekėjų pasiūlymų karą. Kodėl dujų rinkoje  nieko panašaus nevyko pernai?

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad de jure dujų rinka visiškai liberalizuota buvo anksčiau nei elektros ir techniškai mums niekas netruko tiekti dujas tiek verslo, tiek mažmeniniams vartotojams.  Tačiau, de facto, nepriklausomi tiekėjai šiandien dirba tik su įmonėmis. Manyčiau, kad tai lemia kitokia rinkos struktūra, vis dar neoptimizuota konkursų ir pirkimų tvarka. Inercija ir tradicijos taip pat turi įtakos.

Vartotojai taip pat gana inertiški ir daugelis mano, kad nauji žaidėjai negali pasiūlyti geresnių sąlygų nei rinkos senbuviai.

Taigi, norint veikti Lietuvoje, reikia kantrybės ir galimybių pasiūlyti iš tiesų geresnes sąlygas nei kiti. 

O kokias galimybes suteikia esama tiekimo rinkos struktūra?

Pavyzdžiui, „Elenger“ turi tiesioginę prieigą prie dujotiekio dujų ir SGD šaltinių, todėl mes turime palyginti didelę manevro laisvę ir galimybes pateikti dujas geromis sąlygomis. Mes galime derėtis dėl palankių dujotiekio dujų kainų ir pirkti didelius kiekius dujų saugojimui Inčukalnio saugykloje, tuomet tiksliai reaguoti į pokyčius suskystintų dujų rinkoje.

Maža to, šiuo metu „Elenger“ užsakymu baigiamas statyti nuosavas SGD transportavimo laivas, kuriuo dujas bus galima lanksčiai tiekti visame Baltijos jūros regione. Šis laivas į Baltijos jūrą atplauks 2021 metų pirmajame ketvirtyje. Tuomet turėsime vieną papildomą opciją optimizuoti SGD tiekimą Baltijos šalims.

Apskritai, šiuo metu dujų vartotojams padėtis itin palanki – šiemet dujų kaina buvo mažiausia per 10 metų ir, tikėtina, 2021-aisiais ji smarkiai nesikeis.

Ar vartotojai šia situacija naudojasi? Ir ar skiriasi vartotojų elgesys Baltijos šalyse?

Labai ryškiai skiriasi, todėl drįsčiau sakyti, kad Lietuvos verslas situacija galėtų pasinaudoti kur kas efektyviau.

Pavyzdžiui, Latvijoje dauguma verslo vartotojų renkasi fiksuoti dujų kainą sutarties laikotarpiui, tuo tarpu Lietuvoje 99 procentai kainą palieka biržai. Latvijos verslininkai savo pasirinkimą aiškina paprastai – fiksuota kaina leidžia paprasčiau planuoti biudžetą. Lietuvos verslininkai savo pasirinkimą irgi aiškina paprastai – mes taip įpratę.

Estijoje dar kitaip – įmonės, kurių sąnaudose dujos sudaro labai mažą dalį, paprastai renkasi biržos kainą,  o suvartojančios didelius kiekius – fiksuotą.

Be to, reta įmonė Lietuvoje žino, kad dujų tiekimo sutartį galima sudaryti ne metams, o pusmečiui, ketvirčiui ar net vienam mėnesiui, o jam baigiantis skelbti naują pirkimo konkursą ir pasirinkti kitą tiekėją, jei šis pasiūlo geresnę kainą. Suprantu, kad pirkimas reikalauja laiko ir resursų, tačiau tokia schema suteikia dar daugiau lankstumo ir didina spaudimą tiekėjams. Išsiugdžius tokius įpročius, galima sutaupyti dar daugiau.

Kitaip tariant, Lietuvos vartotojai turi kur kas daugiau galimybių, nei šiandien naudojasi. O kai kurie turi daugiau galimybių, nei žino, todėl rinkai reikėtų daugiau informacijos.  

O kokios nepriklausomų dujų tiekėjų perspektyvos Lietuvos šilumos ūkyje? Viešojoje erdvėje vyrauja nuomonė, kad biokuras yra ateitis, o dujos – atgyvena.

Geros ir gerėjančios. 2015-2016 metais šilumos ūkyje įsigalėjo biokuras. Iš dalies, dėl nuostatos, kad toks kuras yra atsinaujinantis resursas, tačiau pasirinkimą didesne dalimi lėmė palankesnė biokuro kaina. Šiuo metu dujų kaina yra mažesnė, o biokuro rinką jaukia ir ketinimai drausti baltarusiško kuro importą. Jei taip ir nutiks, biokurui bus sunku konkuruoti su dujomis.

O kalbant apie aplinkosauginius faktorius, svarbu nepamiršti, kad dujų deginimas iš esmės yra švarus procesas, tuo tarpu deginant biokurą lieka pelenų ir oro taršos problema.

Tačiau nepaneigsite, kad dujos yra iškastinis, neatsinaujinantis resursas.

Taip, šiuo požiūriu dujų industrija nėra tvari, tačiau ji negali ir neturi būti nurašyta, nes dujos yra švarus, patogus naudoti ir prieinamas kuras. Be to, vis daugiau perspektyvų atsiveria biometanui, atsinaujinančiam ištekliui, kuris yra išgaunamas iš žemės ūkyje susidarančių augalinių bei gyvulinių atliekų, o pagal savo cheminę sudėtį ir savybes tai yra tos pačios dujos.  „Elenger“ intensyviai plėtoja biometano gamybą, Estijoje jau veikia dvi didelės biometano gamyklos. Taip siekiame „įžalinti“ mūsų tiekiamas dujas.

„Elenger“ priklauso ambicingai Estijos investicinei grupei „Infortar“. Kokias užduotis akcininkas kelia „Elenger“ Lietuvoje? Estija yra mūsų namų rinka, ten esame lyderiai. Latvijoje ir Suomijoje esame antri. Lietuvoje sieksime įsitvirtinti tarp trijų didžiausių tiekėjų.

Be to, mes tikime vadinamosios suskystintų gamtinių dujų „off-grid“ rinkos perspektyvomis. Tai yra galimybė pirkti gamtines dujas ten, kur nėra prieigos prie dujotiekio. Suskystintos dujos klientui atgabenamos tiesiai į jo teritoriją, kur veikia mūsų įrengta SGD priėmimui ir išdujinimui pritaikyta SGD stotis. „Elenger“ siūlo visą paslaugos kompleksą – nuo SGD gabenančių sunkvežimių iki SGD stočių.

Mus taip pat domina transporto sektorius. Manome, kad tiek suspaustos gamtinės dujos (CNG), skirtos lengviesiems automobiliams ir viešajam transportui, tiek sunkvežimiams skirtos SGD turi dar neišnaudoto potencialo.

Dar daugiau – „Elenger“ neketina apsiriboti dujų rinka. Estijoje mes aktyviai plėtojame saulės energetiką ir valdome didžiausią saulės jėgainę šalyje. Svarstome galimybę įžengti ir į Lietuvos rinką.

Kada nepriklausomą dujų tiekėją galės rinktis mažmeniniai Lietuvos vartotojai?

Techniškai tai galima daryti ir dabar, tačiau tokių atvejų nežinau. Manau, kad pirmiausia reikia sutvarkyti formalias procedūras, standartizuoti dokumentaciją ir procesus. Latvijoje ir Estijoje mažmeninė rinka veikia, todėl nematau priežasčių, kodėl ji negalėtų veikti Lietuvoje. 

[infogram id="54236101-01c5-4023-93e6-427ae4c9d877" prefix="WQ4" format="interactive" title="TR:Elenger"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
JAV išbraukė rusiškas trąšas iš sankcijų, bet pasaulinei kainai įtakos tai nepadarė 1

Jungtinės Valstijos atvėrė galimybę prekiauti rusiškomis trąšomis, tačiau Lietuvos žemės ūkio specialistai...

Pramonė
08:13
„Išskirtinai sunkų“ ketvirtį „Tesla“ pristatė 68% daugiau elektromobilių

„Tesla“ šeštadienį pranešė, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius visame pasaulyje pristatė 310.048...

Automobiliai
2022.04.02
Lūžio taškas: Lietuvoje – nulis rusiškų dujų 25

Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų...

Pramonė
2022.04.02
Italija ir Ispanija planuoja naują dujų jungtį priklausomybei nuo Rusijos mažinti

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pareiškė, kad su Ispanijos kolega aptarė idėją nutiesti dujotiekį...

Pramonė
2022.04.01
G. Nausėda: Europai grįžti prie rusiškų dujų po karo būtų didžiausia klaida

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą...

Verslo aplinka
2022.04.01
V. Dombrovskis: ES aiškiai apsisprendė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo...

Verslo aplinka
2022.04.01
„Vilniaus baldų“ šešių mėnesių grynasis pelnas siekė 6,808 mln. Eur

Baldų AB „Vilniaus baldai“, kurios finansiniai metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.,...

Pramonė
2022.04.01
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium 3

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
2022.04.01
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 7

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 2

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku