Pirmyn – iš žemo starto pozicijos

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko pačias stipriausias Lietuvos apdirbamosios pramonės ir energetikos bendroves. Sąrašo priekyje antrus metus paeiliui – produktus ir paslaugas mokslui teikianti aukštųjų technologijų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Pramonės ir energetikos sektoriuje šiemet buvo reitinguojamos 257 įmonės.

Praėjusiais metais pirmajame dešimtuke buvo trys medienos ir baldų pramonės atstovės, dvi elektronikos bendrovės, trąšų, elektros perdavimo, orlaivių remonto ir kitų veiklų įmonės. Iš jų dešimtuke išsilaikė tik dvi – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir UAB „Teltonika“.

Į reitingą pateko didžiausios atskirų sektorių bendrovės pagal pajamas, vertinamais metais uždirbtą pelną, turi daugiau nei 10 darbuotojų, o jų atlyginimų vidurkis viršija sektoriaus vidurkį.

Stipriausių dešimtuko įmonių vadovai sutiko pasidalyti savo patirtimi ir planais su VŽ skaitytojais. Klausydamas jų gana optimistinių minčių, supranti, kad nebuvo lengva per pirmąją pandemijos bangą, nebus ir per antrąją. O kas bus dar toliau – tai jau profesionalių būrėjų „verslas“. Tačiau pramonininkai nenuleidžia rankų, suprasdami, kad eiti reikia tik į priekį, modeliuojant situaciją atitinkančius tikslus ir sprendimus.

Lyderiaujančios „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas Algimantas Markauskas teigia: geras ženklas, kad Lietuvoje daugėja aukštųjų technologijų įmonių ir jos savo rezultatais bei kuriama aukšta pridėtine verte vis daugiau prisideda prie šalies ekonomikos.

Vilniaus bendrovės pasaulinė reikšmė dar labiau išaugo COVID-19 pandemijos metu, kai „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pradėjo gaminti ir tiekti koronaviruso nustatymo testams skirtus reagentus. Direktorius minėjo, kad, užplūdus paklausos bangai, buvo dirbama kiauromis paromis, o gamybą pavyko perorientuoti per kelias dienas.

Įmonė plėtros ir toliau nestabdo: siekiant patenkinti augančią produktų gyvybės mokslams paklausą, bendrovės teritorijoje projektuojamas naujas pastatas, kuris leis padidinti gamybos ir logistikos apimtį.

Pandemija kai kurioms įmonėms tapo postūmiu, paskatinusiu išmėginti savo jėgas naujose srityse. Pavyzdžiui, UAB „Teltonika“, pandemijai atslinkus, ėmė kurti inovatyvią medicinos įrangą – jos vadovai tikina, kad šis žingsnis pasiteisino. Bendrovė 2021 m. tikisi išlaikyti numatytą 30% augimą. Planuojama, kad įmonių grupės darbuotojų skaičius per ateinančius metus padidės nuo 1.100 iki 1.700.

„Šiais metais visos verslo nišos pademonstravo augimą, o nauju akcentu tapo verslo niša telemedicinos srityje, kuri sukūrė virš 100 naujų darbo vietų Lietuvoje. Per ypač trumpą laiką mūsų komandai pavyko sukurti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą“, – primena Julius Švagždys, „Teltonikos“ įmonių grupės korporatyvinės rinkodaros vadovas.

Bendrovė ruošia ir keletą naujų produktų, skirtų širdies, kraujagyslių, plaučių ir diabeto medicinai. Juos įgyvendinus būtų sudarytos sąlygos nuotoliniu būdu stebėti gyvybiškai svarbius parametrus iš kiekvienos medicinos įstaigos.

Sėkmingai pandemijos sukeltus iššūkius atlaikė duonos ir šaldytų gaminių gamybos UAB „Mantinga“. Jos direktorius Mantas Agentas pasakoja, kad įmonė auga kasmet, atrasdama naujų klientų įvairiose rinkose.

Tiesa, šį pavasarį, kai visa Lietuva buvo trijų mėnesių karantine, bendrovės gamybos apkrova buvo sumažėjusi net 50%. Pasak vadovo, pardavimai krito užsidarius daug eksporto šalių, maitinimo sektoriui, krito ir mažmeniniai pardavimai, gyventojams rečiau lankantis parduotuvėse. Bet jau birželį įmonė fiksavo tokį pat staigų šuolį – pardavimai grįžo į praėjusių metų lygį, o nuo liepos fiksuojamas ir pajamų padidėjimas, palyginti su ankstesnių metų rezultatais.

Nepaisydama įvairiausių prognozių dėl pandemijos įtakos ekonomikai, „Mantinga“ kitiems metams suplanavo 22 mln. Eur sieksiančias investicijas. Ketinama vykdyti gamybos plėtrą, automatizuoti gamybos linijas ir sutvarkyti gamyklų teritorijų infrastruktūrą. Vis dėlto investuojama kur kas kukliau, nei buvo planuojama prieš pandemiją, mat, kaip byloja liaudies išmintis, atsarga gėdos nedaro.

Antroje pramonės lyderių rikiuotėje įsitvirtinusi lazerių ir lazerių sistemų gamybos UAB „Light Conversion“ (LC) kelis projektus nukėlė į ateitį, tačiau, pasak bendrovės direktoriaus Martyno Barkausko, reikšmingų atšaukimų nebuvo, metus vadina gerais. Dabar įmonė stato naują priestatą, kitąmet tikisi plėtros projektą baigti.

Lazerių pramonės prietaisai – brangi produkcija, todėl nenuostabu, kad pardavimai šiuo sunkmečiu kiek sulėtėjo. Bendrovės klientai atsargiai dėlioja ateities planus, todėl ir LC didesnių proveržių ateinančiais metais neprognozuoja. Lazerių gamybos veikla yra gana specifinė – daug įmonės produkcijos keliauja į užsienio rinkas, todėl yra itin aktualios atviros valstybių sienos: bendrauti su klientais, instaliuoti sudėtingas lazerių sistemas ir pan.

VŽ nuomone, pandemija verčia bendroves koreguoti planus, iš naujo apsvarstyti investicijų galimybes (ir pasekmes). Tačiau kone sunkiausią uždavinį tenka įveikti eksportuojančioms įmonėms – bet kokia prognozė dabar efemeriška kaip niekada. Tačiau, kaip rodo daugiametė pramonės lyderių patirtis, ypač pandemijos laikotarpiu apie rytdieną, nors galbūt ir ne tokią artimą, reikia galvoti ir sprendimų ieškoti jau dabar: išmėginti jėgas naujose srityse, žvalgytis klientų įvairiose rinkose – sporto terminais kalbant, užimti žemo starto poziciją.