J. Dastikas: karjeros keliu svarbu kilti nepraleidžiant nė vieno laiptelio

Reklama publikuota: 2020-10-19
Jonas Dastikas, Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės AB „Lifosa“ generalinis direktorius.
svg svg
Jonas Dastikas, Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės AB „Lifosa“ generalinis direktorius.

Vos pradėjęs dirbti Kėdainių fosforo trąšų gamykloje ir iškart galvojęs apie išėjimą, šiandien Jonas Dastikas įmonėje skaičiuoja 51-uosius metus. Nors profesinį kelią pradėjo prastos reputacijos bendrovėje, šiuo metu jo vadovaujama įmonė yra vienas geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje. Kaip sako pats J. Dastikas, „Lifosa“ tapo jo vienintele viso gyvenimo darboviete, todėl pribrendęs laikas palikti įmonę – nelengvas.

– Įmonėje dirbate 50 metų. Kaip prasidėjo jūsų karjeros kelias joje?

– Kaip ir daugumos žmonių, mano karjeros kelio pradžia – nelengva. Baigęs mokslus galvoji, kad kažką išmokai, bet kai ateini į gamyklą, pamatai, kad ne tiek daug ir žinai. Atėjau į kolektyvą jaunas, čia dirbo nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Dar neturėjau praktikos dirbti komandoje, prisibijojau kolegų ir galvojau, kaip greičiau iš čia išeiti. Tuo labiau, kad tuo metu apie šią gamyklą vyravo neigiama visuomenės nuomonė, vis tik tai – chemijos pramonės įmonė.

nuotrauka::1 left

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pradėjau nuo inžinieriaus mechaniko pareigų pagal paskyrimą, nerimavau, kaip tuos privalomus metus atidirbti. Bet po trejų metų pradėjau neblogai išmanyti savo darbą, jis ėmė visai patikti, todėl nebeskubėjau išeiti. Beje, dabar matau, kad dauguma tų, kurie vis keitė darbo vietas, taip ir liko eiliniais darbuotojais, nepasiekė aukštesnių pozicijų. O sėslesni žmonės po laiptelį kilo aukštyn.

– Nuo mechaniko iki generalinio direktoriaus pareigų per daugiau nei 25-erius metus įmonėje perėjote labai daug grandžių, daug procesų matėte iš arti ir puikiai suprantate, kaip veikia įmonė. Ar tai ir yra raktas tapti geru vadovu?

– Be jokios abejonės. Kai dabar žiūriu, pvz., į ministrus, to labai pasigendu. Man atrodo, kad ir ministrai turėtų turėti patirties savo kuruojamoje srityje įvairiose pareigose – vien politinės patirties gerai valdyti nepakanka. Esu įsitikinęs, kad labai svarbu karjeros keliu eiti nuosekliai, laiptelis po laiptelio, nes jei kurį praleidi, paskui labai skaudžiai krenti.

Vadovavimo įgūdžiai man formavosi natūraliai. Žinoma, ne kiekvienas žmogus geba vadovauti. Net ir dabar matau kai kuriuos išsilavinusius jaunus specialistus, puikiai baigusius mokslus, išmanančius savo darbą ir labai norinčius kilti pareigose, bet ne visi sugeba dirbti su žmonėmis, atsakyti už kolektyvą.

– Kokiomis vertybėmis remiatės kaip vadovas, koks jūsų vadovavimo stilius?

– Esu labiau linkęs pasitikėti darbuotojais, o ne griežtai kontroliuoti procesus. Žinoma, į šį klausimą objektyviau galėtų atsakyti komanda. Kas man, kaip vadovui, visuomet buvo svarbu – labai rūpinausi pačios gamyklos situacija, atidžiai sekdavau rodiklius, puikiai supratau, kad jei gamykla negeneruos pelno, galas gali ateiti labai greitai. Esu samdomas darbuotojas, man nepriklauso nė viena šios įmonės akcija.

Kalbant apie vertybes – žmonių reikia neskriausti. Visuomet stengiausi kolektyvui išrūpinti padoresnius atlyginimus. Žinoma, galima pajuokauti, kad kai pats nesi savininkas, svetimus pinigus skirstyti lengviau. Bet tai išėjo į naudą – mūsų gamykloje susiformavo labai geras kolektyvas. Mes užduodame tam tikrą atlyginimų toną Kėdainiuose, kitos įmonės turbūt keikia, nes taip pat yra priverstos didinti darbo užmokestį.

– Šiuolaikiniams jauniems darbuotojams 50 metų vienoje įmonėje yra turbūt neįsivaizduojamas laikas, dažnai darbas keičiamas kas metus ar dvejus. Kaip į tai žiūrite?

– Aš iš pradžių irgi sunkiai įsivaizdavau, kad galima šitiek laiko dirbti vienoje įmonėje. Kai atėjau į fabriką, jis jau veikė 7-erius metus. Man atrodė, kad žmonės, kurie dirbo nuo pat atidarymo, čia yra ypatingai seniai.

Bet tokia mūsų bendrovės specifika – turime nemažai ilgamečių darbuotojų. Taip susiformavo natūraliai, nes specialistus auginamės patys – apie mūsų technologinius procesus niekur kitur nemokoma. Todėl patyrę specialistai puikiai supranta, kad išėję turės viską pradėti iš naujo, čia ypač vertinami jų įgūdžiai kitoje darbovietėje bus visiškai nenaudingi.

– Geri atlyginimai ir darbo specifiškumas – ar šie faktoriai natūraliai išlaiko darbuotojus, ar vis tik jums tenka dėti pastangų motyvuojant juos nesidairyti kitur?

– Geri atlyginimai ar aukštesnės pareigos yra tikrai svarbūs, bet jų nepakanka. Darbo sąlygos, vadovų požiūris į darbuotojus irgi turi labai daug reikšmės. Labai nenorėčiau, kad žmonės į darbą eitų kaip į tremtį. Kita vertus, pas mus dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, nesu garantuotas, kad visi jie čia eina maloniai nusiteikę, bet labai stengiuosi, kad kolektyvuose atmosfera būtų gera. Iš praktikos žinau, kad kai kurie viršininkai gali būti labai geri savo srities specialistai, bet prasti vadovai, ir juos pakeitus atsiranda kitas darbo stilius, kolektyvas atgyja, cechuose vyrauja visai kitokia nuotaika, o nuo to rezultatai tik gerėja.

Tokius dalykus pajausti nėra labai sudėtinga – jei atėjęs į ceche vykstantį eilinį susirinkimą matai, kad žmonės įsitempę, viskas tampa aišku. Dabar manau, kad mums pavyko sustyguoti komandas ir šiuo klausimu įmonėje viskas gerai.

nuotrauka::2 right

– Ar galėtumėte išskirti didžiausią iššūkį, tekusį per darbo metus?

– Man atėjus vadovauti, teko sumažinti darbuotojų skaičių perpus – iki tūkstančio. Taip pat turėjome padidinti darbo našumą, kad išgyventume. Bet ne tai buvo sunkiausias laikas.

Kai vyko pertvarka, įmonė buvo įsiskolinusi daugiau nei 50 mln. dolerių. Balansavome ant bankroto ribos, negalėjome sumokėti darbuotojams algų, kreditoriai prašė grąžinti pinigus, telefonai kaito nuo skambučių ir darbe, ir namuose. Galiausiai namie teko atjungti laidinį telefoną, kad galėčiau nors kiek pailsėti. Tas periodas buvo nepaprastai sunkus. Per visą įmonės gyvavimo istoriją tik du mėnesius nesugebėjome darbuotojams laiku sumokėti algos – tai ir buvo tas laikas. Bet mus išgelbėjo pasikeitęs akcininkas – nedelsdamas grąžino skolas, įmonės finansinė padėtis pagerėjo ir pamažu grįžome į vėžes. Darbuotojai buvo supratingi, matė, kad tuo metu situacija visoje šalyje nebuvo stabili.

– Koks įvykis jums pačiam buvo maloniausias?

– Smagiausia, kai įmonės rodikliai pasiekia užbrėžtus tikslus ar net juos viršija. Vienais metais pavyko pasiekti 1,75 mlrd. litų apyvartą, 240 mln. litų pelno. Tada ramiai jautiesi, darbu patenkintas esi pats, patenkinti ir akcininkai, ir darbuotojai.

Dabar, kai priklausome koncernui „EuroChem“, įmonės situacija yra stabili, net jei dirbame nuostolingai, kitos kompanijos įmonės „patraukia“, tad visuomet išmokame premijas ir priedus darbuotojams. O sunkesni periodai mūsų darbo srityje yra gana nuspėjami: dvejus metus dirbame žemiau savikainos, o penkerius – pelningai. Tokius ciklus stebime iš esmės visą įmonės veikimo laiką. Jie priklauso nuo konkurencijos ir rinkos kainos svyravimų. Jei kažkas pasistato galingesnį fabriką, pasaulinėje rinkoje krenta produkcijos paklausa. Dalis įmonių yra priverstos stabdyti veiklą, bankrutuoja. Tuomet paklausa vėl natūraliai išauga.

– Užsiminėte, kad jums pradėjus dirbti, vyravo neigiamas požiūris į šią gamyklą. Kaip per tuos metus keitėsi visuomenės nuomonė?

– Anksčiau Kėdainiuose turbūt buvome paskutinė vieta, kur žmonės norėjo eiti dirbti, nors dar kartais ir dabar tenka išgirsti juokingų kalbų, kad mūsų žmonės dujų kamerose dirba. Iš tiesų didžioji dalis mūsų gamyklos darbo yra atliekama kompiuteriais. Žinoma, yra sunkesnių, monotoniškų darbų – autokrautuvų vairuotojų ir pan., bet esu tikras, kad kai kuriose kitose srityse veikiančiose gamyklose darbas yra daug sudėtingesnis ir kenksmingesnis – mašinos, triukšmas ir kt.

O šiuo metu esame geidžiamiausių šalies darbdavių dvidešimtuke, nuolatinį norinčiųjų pas mus dirbti susidomėjimą jaučiame jau apie 20 metų. Tikriausiai aplinkinių nuomonę keisti padėjo suteikiamos darbo sąlygos – vadovaujamės požiūriu, kad žmonės turi dirbti saugiai, patogiai ir jaustis vertinami. Taip pat daug dėmesio skiriame aplinkosaugai, dirbame švariai.

– Įmonė veikia 57-erius metus, 50 iš jų jūs esate šios įmonės dalis. Ką jums tai reiškia?

– Šiuo metu ruošiuosi gamyklą perleisti į kito vadovo rankas, nes suprantu, kad tam atėjo laikas, bet psichologiškai palikti vienintelę savo darbovietę nėra lengva. Pamenu, buvo laikas, kai darbas čia buvo priskiriamas kenksmingų kategorijai ir į pensiją išleisdavo 50-ies sulaukusius specialistus. Darbuotojai jau nuo 47-erių labai „ruošdavosi“ pensijon, daug apie tai kalbėdavo. Bet likus metams iki išėjimo nutildavo, o sukakus pensiniam amžiui likdavo dirbti toliau ir tylėdavo. Turbūt tai – labai žmogiška.

Kalbant apie naują vadovą, jam perdavinėti nieko nereikės – šias pareigas užims mūsų komandos žmogus, kartu dirbantis jau ilgus metus. Tad čia laikėmės tokios pačios strategijos, kaip ir visoje įmonėje – specialistą vadovo pareigoms ruošėme kurį laiką. Manau, kad tai – būdas užtikrinti įmonės stabilumą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
05:45
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 6

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 1

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31
EIB skolina 43 mln. Eur Vilniaus šilumos tinklų modernizavimui

Europos investicijų bankas (EIB) bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skolina iki 43 mln. Eur. Bankas ir...

Pramonė
2022.03.31
Vyriausybė balandį planuoja siūlymus dėl vėjo ir saulės parkų sausumoje plėtros 2

Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė, teigia, jog atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra yra vienas...

Pramonė
2022.03.31
G. Nausėda: elektros tinklus nuo Rusijos turime atjungti nelaukiant 2025 m. 1

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas...

Pramonė
2022.03.31
„Gazprom“ įmonių biuruose Vokietijoje atliktos kratos

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“...

Rinkos
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku