J. Dastikas: karjeros keliu svarbu kilti nepraleidžiant nė vieno laiptelio

Publikuota: 2020-10-19
Jonas Dastikas, Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės AB „Lifosa“ generalinis direktorius.
svg svg
Jonas Dastikas, Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės AB „Lifosa“ generalinis direktorius.

Vos pradėjęs dirbti Kėdainių fosforo trąšų gamykloje ir iškart galvojęs apie išėjimą, šiandien Jonas Dastikas įmonėje skaičiuoja 51-uosius metus. Nors profesinį kelią pradėjo prastos reputacijos bendrovėje, šiuo metu jo vadovaujama įmonė yra vienas geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje. Kaip sako pats J. Dastikas, „Lifosa“ tapo jo vienintele viso gyvenimo darboviete, todėl pribrendęs laikas palikti įmonę – nelengvas.

– Įmonėje dirbate 50 metų. Kaip prasidėjo jūsų karjeros kelias joje?

– Kaip ir daugumos žmonių, mano karjeros kelio pradžia – nelengva. Baigęs mokslus galvoji, kad kažką išmokai, bet kai ateini į gamyklą, pamatai, kad ne tiek daug ir žinai. Atėjau į kolektyvą jaunas, čia dirbo nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Dar neturėjau praktikos dirbti komandoje, prisibijojau kolegų ir galvojau, kaip greičiau iš čia išeiti. Tuo labiau, kad tuo metu apie šią gamyklą vyravo neigiama visuomenės nuomonė, vis tik tai – chemijos pramonės įmonė.

nuotrauka::1 left

Pradėjau nuo inžinieriaus mechaniko pareigų pagal paskyrimą, nerimavau, kaip tuos privalomus metus atidirbti. Bet po trejų metų pradėjau neblogai išmanyti savo darbą, jis ėmė visai patikti, todėl nebeskubėjau išeiti. Beje, dabar matau, kad dauguma tų, kurie vis keitė darbo vietas, taip ir liko eiliniais darbuotojais, nepasiekė aukštesnių pozicijų. O sėslesni žmonės po laiptelį kilo aukštyn.

– Nuo mechaniko iki generalinio direktoriaus pareigų per daugiau nei 25-erius metus įmonėje perėjote labai daug grandžių, daug procesų matėte iš arti ir puikiai suprantate, kaip veikia įmonė. Ar tai ir yra raktas tapti geru vadovu?

– Be jokios abejonės. Kai dabar žiūriu, pvz., į ministrus, to labai pasigendu. Man atrodo, kad ir ministrai turėtų turėti patirties savo kuruojamoje srityje įvairiose pareigose – vien politinės patirties gerai valdyti nepakanka. Esu įsitikinęs, kad labai svarbu karjeros keliu eiti nuosekliai, laiptelis po laiptelio, nes jei kurį praleidi, paskui labai skaudžiai krenti.

Vadovavimo įgūdžiai man formavosi natūraliai. Žinoma, ne kiekvienas žmogus geba vadovauti. Net ir dabar matau kai kuriuos išsilavinusius jaunus specialistus, puikiai baigusius mokslus, išmanančius savo darbą ir labai norinčius kilti pareigose, bet ne visi sugeba dirbti su žmonėmis, atsakyti už kolektyvą.

– Kokiomis vertybėmis remiatės kaip vadovas, koks jūsų vadovavimo stilius?

– Esu labiau linkęs pasitikėti darbuotojais, o ne griežtai kontroliuoti procesus. Žinoma, į šį klausimą objektyviau galėtų atsakyti komanda. Kas man, kaip vadovui, visuomet buvo svarbu – labai rūpinausi pačios gamyklos situacija, atidžiai sekdavau rodiklius, puikiai supratau, kad jei gamykla negeneruos pelno, galas gali ateiti labai greitai. Esu samdomas darbuotojas, man nepriklauso nė viena šios įmonės akcija.

Kalbant apie vertybes – žmonių reikia neskriausti. Visuomet stengiausi kolektyvui išrūpinti padoresnius atlyginimus. Žinoma, galima pajuokauti, kad kai pats nesi savininkas, svetimus pinigus skirstyti lengviau. Bet tai išėjo į naudą – mūsų gamykloje susiformavo labai geras kolektyvas. Mes užduodame tam tikrą atlyginimų toną Kėdainiuose, kitos įmonės turbūt keikia, nes taip pat yra priverstos didinti darbo užmokestį.

– Šiuolaikiniams jauniems darbuotojams 50 metų vienoje įmonėje yra turbūt neįsivaizduojamas laikas, dažnai darbas keičiamas kas metus ar dvejus. Kaip į tai žiūrite?

– Aš iš pradžių irgi sunkiai įsivaizdavau, kad galima šitiek laiko dirbti vienoje įmonėje. Kai atėjau į fabriką, jis jau veikė 7-erius metus. Man atrodė, kad žmonės, kurie dirbo nuo pat atidarymo, čia yra ypatingai seniai.

Bet tokia mūsų bendrovės specifika – turime nemažai ilgamečių darbuotojų. Taip susiformavo natūraliai, nes specialistus auginamės patys – apie mūsų technologinius procesus niekur kitur nemokoma. Todėl patyrę specialistai puikiai supranta, kad išėję turės viską pradėti iš naujo, čia ypač vertinami jų įgūdžiai kitoje darbovietėje bus visiškai nenaudingi.

– Geri atlyginimai ir darbo specifiškumas – ar šie faktoriai natūraliai išlaiko darbuotojus, ar vis tik jums tenka dėti pastangų motyvuojant juos nesidairyti kitur?

– Geri atlyginimai ar aukštesnės pareigos yra tikrai svarbūs, bet jų nepakanka. Darbo sąlygos, vadovų požiūris į darbuotojus irgi turi labai daug reikšmės. Labai nenorėčiau, kad žmonės į darbą eitų kaip į tremtį. Kita vertus, pas mus dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, nesu garantuotas, kad visi jie čia eina maloniai nusiteikę, bet labai stengiuosi, kad kolektyvuose atmosfera būtų gera. Iš praktikos žinau, kad kai kurie viršininkai gali būti labai geri savo srities specialistai, bet prasti vadovai, ir juos pakeitus atsiranda kitas darbo stilius, kolektyvas atgyja, cechuose vyrauja visai kitokia nuotaika, o nuo to rezultatai tik gerėja.

Tokius dalykus pajausti nėra labai sudėtinga – jei atėjęs į ceche vykstantį eilinį susirinkimą matai, kad žmonės įsitempę, viskas tampa aišku. Dabar manau, kad mums pavyko sustyguoti komandas ir šiuo klausimu įmonėje viskas gerai.

nuotrauka::2 right

– Ar galėtumėte išskirti didžiausią iššūkį, tekusį per darbo metus?

– Man atėjus vadovauti, teko sumažinti darbuotojų skaičių perpus – iki tūkstančio. Taip pat turėjome padidinti darbo našumą, kad išgyventume. Bet ne tai buvo sunkiausias laikas.

Kai vyko pertvarka, įmonė buvo įsiskolinusi daugiau nei 50 mln. dolerių. Balansavome ant bankroto ribos, negalėjome sumokėti darbuotojams algų, kreditoriai prašė grąžinti pinigus, telefonai kaito nuo skambučių ir darbe, ir namuose. Galiausiai namie teko atjungti laidinį telefoną, kad galėčiau nors kiek pailsėti. Tas periodas buvo nepaprastai sunkus. Per visą įmonės gyvavimo istoriją tik du mėnesius nesugebėjome darbuotojams laiku sumokėti algos – tai ir buvo tas laikas. Bet mus išgelbėjo pasikeitęs akcininkas – nedelsdamas grąžino skolas, įmonės finansinė padėtis pagerėjo ir pamažu grįžome į vėžes. Darbuotojai buvo supratingi, matė, kad tuo metu situacija visoje šalyje nebuvo stabili.

– Koks įvykis jums pačiam buvo maloniausias?

– Smagiausia, kai įmonės rodikliai pasiekia užbrėžtus tikslus ar net juos viršija. Vienais metais pavyko pasiekti 1,75 mlrd. litų apyvartą, 240 mln. litų pelno. Tada ramiai jautiesi, darbu patenkintas esi pats, patenkinti ir akcininkai, ir darbuotojai.

Dabar, kai priklausome koncernui „EuroChem“, įmonės situacija yra stabili, net jei dirbame nuostolingai, kitos kompanijos įmonės „patraukia“, tad visuomet išmokame premijas ir priedus darbuotojams. O sunkesni periodai mūsų darbo srityje yra gana nuspėjami: dvejus metus dirbame žemiau savikainos, o penkerius – pelningai. Tokius ciklus stebime iš esmės visą įmonės veikimo laiką. Jie priklauso nuo konkurencijos ir rinkos kainos svyravimų. Jei kažkas pasistato galingesnį fabriką, pasaulinėje rinkoje krenta produkcijos paklausa. Dalis įmonių yra priverstos stabdyti veiklą, bankrutuoja. Tuomet paklausa vėl natūraliai išauga.

– Užsiminėte, kad jums pradėjus dirbti, vyravo neigiamas požiūris į šią gamyklą. Kaip per tuos metus keitėsi visuomenės nuomonė?

– Anksčiau Kėdainiuose turbūt buvome paskutinė vieta, kur žmonės norėjo eiti dirbti, nors dar kartais ir dabar tenka išgirsti juokingų kalbų, kad mūsų žmonės dujų kamerose dirba. Iš tiesų didžioji dalis mūsų gamyklos darbo yra atliekama kompiuteriais. Žinoma, yra sunkesnių, monotoniškų darbų – autokrautuvų vairuotojų ir pan., bet esu tikras, kad kai kuriose kitose srityse veikiančiose gamyklose darbas yra daug sudėtingesnis ir kenksmingesnis – mašinos, triukšmas ir kt.

O šiuo metu esame geidžiamiausių šalies darbdavių dvidešimtuke, nuolatinį norinčiųjų pas mus dirbti susidomėjimą jaučiame jau apie 20 metų. Tikriausiai aplinkinių nuomonę keisti padėjo suteikiamos darbo sąlygos – vadovaujamės požiūriu, kad žmonės turi dirbti saugiai, patogiai ir jaustis vertinami. Taip pat daug dėmesio skiriame aplinkosaugai, dirbame švariai.

– Įmonė veikia 57-erius metus, 50 iš jų jūs esate šios įmonės dalis. Ką jums tai reiškia?

– Šiuo metu ruošiuosi gamyklą perleisti į kito vadovo rankas, nes suprantu, kad tam atėjo laikas, bet psichologiškai palikti vienintelę savo darbovietę nėra lengva. Pamenu, buvo laikas, kai darbas čia buvo priskiriamas kenksmingų kategorijai ir į pensiją išleisdavo 50-ies sulaukusius specialistus. Darbuotojai jau nuo 47-erių labai „ruošdavosi“ pensijon, daug apie tai kalbėdavo. Bet likus metams iki išėjimo nutildavo, o sukakus pensiniam amžiui likdavo dirbti toliau ir tylėdavo. Turbūt tai – labai žmogiška.

Kalbant apie naują vadovą, jam perdavinėti nieko nereikės – šias pareigas užims mūsų komandos žmogus, kartu dirbantis jau ilgus metus. Tad čia laikėmės tokios pačios strategijos, kaip ir visoje įmonėje – specialistą vadovo pareigoms ruošėme kurį laiką. Manau, kad tai – būdas užtikrinti įmonės stabilumą.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimas nustatė tvarką, kaip greičiau užkasti elektros laidus 

Seimas sumažino savivaldybių bei vartotojų finansinę naštą, keičiant elektros oro linijas kabelinėmis, taip...

Pramonė
2020.10.20
Toliau atsinaujinanti Alytaus „Astra“ keičia pavadinimą Verslo tribūna

Geri pusmečio bei trijų ketvirčių rezultatai, suplanuotos investicijos į naujos gamybinės laboratorijos...

Griežtinamas jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70% mažesnė rytinių...

Pramonė
2020.10.20
A. Markauskas: kartais laiko tartis su darbuotojais tiesiog nėra Premium 5

Nors komunikaciją su komanda Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltic“ generalinis...

Pramonė
2020.10.20
Pirmieji COVID-19 atvejai fiksuoti „Mars Lietuva“, gamyba vyksta įprastai

Pandemijai įgavus naują pagreitį, keturis ligos atvejus įmonėje užfiksavo Gargžduose įsikūrusi maisto...

Pramonė
2020.10.20
Investavęs 1,7 mln. Eur „Detonas“ gamins vandeniui atsparius sprogmenis

Dolomitas ir klintys Lietuvoje eksploatuojamuose karjeruose dažniausiai smulkinami sprogdinant, o vykdant...

Pramonė
2020.10.20
Įkalintos laivų pramonės laukia dar didesnių iššūkių metai Verslo tribūna

Koronaviruso sąlygota suirutė ir ją lydinti ekonominė krizė įvedė daug neapibrėžtumo verslo aplinkoje. Šie...

Verslo aplinka
2020.10.20
ES ūkininkai siekia uždrausti produktus be mėsos vadinti „mėsainiais“ ar „dešrelėmis“

Europos ūkininkai siekia, kad būtų uždrausta bemėsius produktus vadinti „mėsainiais“ ar „dešrelėmis“, nes...

Pramonė
2020.10.20
Lietuva šiemet į kitas šalis transportavo dukart daugiau dujų

Lietuva šiemet į kitas Baltijos šalis ir Suomiją transportavo 7,8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų –...

Pramonė
2020.10.19
Klaipėdos LEZ – „Financial Times“ įvertinimas

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) apdovanota už tvarumą. Tai pirmas toks apdovanojimas Lietuvos LEZ,...

Pramonė
2020.10.19
Ž. Vaičiūnas: Lietuva negali delsti su prekybos elektra metodika 3

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva...

Pramonė
2020.10.19
Medicininių kaukių gamybos naujoko suvestinė: dvigubas šuolis ir iššūkis Kinijai Premium

Šiaulių UAB „Litdent“, vienkartines medicinines kaukes gaminanti nuo gegužės, skaičiuoja metus baigsianti...

Gazelė
2020.10.19
Vėl svarstant apie karantiną IKEA suplanavo rekordinį naujų parduotuvių skaičių Premium

Atsigavus pardavimams, IKEA planuoja per metus atidaryti rekordinį skaičių naujų parduotuvių. Baldų koncerną...

Pramonė
2020.10.19
Madingi drabužiai išeina iš mados, bet patogių – reikia Premium

Smulkios tekstilės įmonės anksčiau negalėdavo priimti visų užsakymų, nes paprasčiausiai trūkdavo siuvėjų.

Gazelė
2020.10.19
J. Dastikas: karjeros keliu svarbu kilti nepraleidžiant nė vieno laiptelio Verslo tribūna 1

Vos pradėjęs dirbti Kėdainių fosforo trąšų gamykloje ir iškart galvojęs apie išėjimą, šiandien Jonas Dastikas...

Pramonė
2020.10.19
FNTT aptiko „fabrikėlį“ su nelegaliais cheminiais mišiniais už 2 mln. Eur 1

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai kartu su...

Pramonė
2020.10.19
„Altas IT“ pandeminė patirtis: kaip atrasti save iš naujo ir „pramušti sienas“ Premium

Kristina Gečienė, vaizdo stebėjimo sistemų bendrovės „Altas IT“ verslo plėtros vadovė, pasakoja, kad,...

Technologijos
2020.10.19
Naujas bendrumo testas: EK ragina valstybes pasiruošti visuomenės skiepijimui Premium 5

Europos Komisija (EK) siunčia žinutę šalims: vakcina Komisija aprūpins, dabar šalių eilė pasiruošti...

Pramonė
2020.10.18
Verslininko asmeninė kišenė: „Lono“ vadovo taupymo pamokos  Premium 2

Nepriklausomai nuo pajamų dydžio, turimų įsipareigojimų ir išlaidų kiekvienas žmogus turi kaupti santaupas,...

Mano pinigai
2020.10.16
EK patvirtino 12 mln. Eur paramą Lietuvos paukštininkystės bendrovėms 2

Europos Komisija patvirtino 12 mln. Eur paramos schemą Lietuvos paukštininkystės sektoriaus įmonėms,...

Pramonė
2020.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus