M. Giga: Kas bendro tarp milijonų lempučių Meksikoje, avių Havajuose ir mūsų?

Reklama publikuota: 2020-10-13
Martynas Giga. Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius.
svg svg
Martynas Giga. Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius.

Prieš 8 metus Meksika pateko į Gineso rekordų knygą, šalies žmonėms nemokamai išdalinusi beveik 23 mln. taupių elektros lempučių. Jos apšvietė daugiau kaip 5,5 mln. namų ūkių, elektros sąskaitas sumažindamos apie 18 proc. ir atmosferą kasmet apsaugodamos nuo išmetamo 1,4 mln. tonų anglies dvideginio.

Arba štai dar viena istorija. Havajų salos išsikėlė tikslą iki 2045 metų elektros energiją užsitikrinti tik iš atsinaujinančių šaltinių. Čia energijos sąnaudos istoriškai visuomet laikėsi aukštos dar ir dėl to, kad į nuo žemyno nutolusius Havajus tradicinį iškastinį kurą reikia atgabenti. Salose šiuo metu statomi saulės elektrinių moduliai, o su sparčiai augančia tropikų augmenija pasitelkta tvarkytis šimtai avių, antraip augalai apraizgytų elektrines ir trukdytų joms „gaudyti“ saulę.

Šviesą į milijonus namų saulės elektrinės atnešė ir Bangladeše, kur jų dėka nuo elektros tinklų smarkiai nutolusiose kaimiškose vietovėse apie 20 mln. žmonių gali toliau dirbti ar mokytis net ir po saulėlydžio.

Tokia palyginti kompaktiška ir puikiai elektrifikuota šalis kaip Lietuva nemokamai nedalino elektros lempučių, ji nėra nuo žemyno nutolusi sala, tačiau vis dėlto su šių skirtingų šalių istorijomis šį tą bendro turime ir mes: norime mažesnių sąskaitų, mažinti aplinkos taršą ir ateitį matome būtent žaliojoje, švarioje energetikoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jei kam ir kiltų minčių čia atleisti greičio pedalą, visus taškus ant „i“ sudėliojo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, rugsėjo viduryje aiškiai nubrėžusi ilgametį Bendrijos planą prisiimti lyderystę už Europos virsmą maksimaliai žalia.

Panašiu metu, kai Meksika nacionaline taupių lempučių dalinimo iniciatyva kūrė pasaulio rekordą, Europa vieningai atsisakė labiau orą kaitinančių, nei savo tiesioginę paskirtį – šviesti – atliekančių kaitrinių lempučių. Būtų netikslu sakyti, kad vartotojai buvo tuo sužavėti: įprastos kaitrinės lemputės į asmenines atsargas iš parduotuvių lentynų buvo šluojamos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Nors ir ne iškart, tačiau mūsų įpročiai iš esmės pasikeitė ir nepaliaujamai keičiasi toliau. Kaitrinių lempučių vietą užėmė taupesnės ir klimatui palankesnės alternatyvos, kaip ir kitose pasaulio šalyse ypač išpopuliarėjo saulės elektrinės, kurios mūsų šalyje intensyviai remiamos Europos Sąjungos lėšomis.

Saulės modulių populiarumas nestebina, nes tai yra bene labiausiai prieinamas būdas buitiniams vartotojams įsidiegti asmeninį žalios elektros gamybos šaltinį. Žinoma, jei tik jie neturi atliekamo žemės sklypo biokurui naudojamų energetinių gluosnių auginimui. Asmeniškai pasistatyti milijoninių investicijų reikalaujančią vėjo jėgainę buitiniam vartotojui būtų ne pagal kišenę. Ne išeitis ir hidroenergetika, kuri Lietuvoje įmanoma tik įrengiant užtvankas, panašiai kaip Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė energijos gamybai išnaudoja Kauno marių vandenį.

Tačiau žaliasis kursas nėra vien tik klimato krizės sprendimo ir poveikio aplinkai mažinimo būdas. Kalbėdami apie jį turime neužmiršti, kad jis yra ypač efektyvus finansiškai bei socialinės gerovės prasme. Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad atsinaujinanti energetika gali paskatinti šalių atsigavimą po koronaviruso COVID-19 pandemijos.

Tokie lūkesčiai išties atrodo realistiški. Skaičiuojama, kad kiekviena 1 mln. JAV dolerių investicija į atsinaujinančius energijos šaltinius sukuria mažiausiai 25 darbo vietas, o tokio paties dydžio investicija į efektyvumo didinimą – apie 10 darbo vietų.

Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (angl. The International Renewable Energy Agency, IRENA) vertinimu, perėjimas prie atsinaujinančių energijos gamybos šaltinių pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP) iki 2050 metų galėtų padidinti 98 trln. JAV dolerių ir padėtų sukurti 63 mln. naujų darbo.

Lietuvoje praėjusiais metais didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (39,1 proc.) bei gamtinės dujos (24 proc.), skaičiuoja Statistikos departamentas. Nors energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių kasmet auga ir pernai sudarė 20,2 proc. visų šalies kuro ir energijos sąnaudų, tačiau būdami priklausomi nuo importuojamos energijos stengtis dar turime kur – ir valstybės mastu, ir kiekvienas asmeniškai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Italija ir Ispanija planuoja naują dujų jungtį priklausomybei nuo Rusijos mažinti

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pareiškė, kad su Ispanijos kolega aptarė idėją nutiesti dujotiekį...

Pramonė
17:14
G. Nausėda: Europai grįžti prie rusiškų dujų po karo būtų didžiausia klaida

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą...

V. Dombrovskis: ES aiškiai apsisprendė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo...

„Vilniaus baldų“ šešių mėnesių grynasis pelnas siekė 6,808 mln. Eur

Baldų AB „Vilniaus baldai“, kurios finansiniai metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.,...

Pramonė
09:57
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium 2

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
05:45
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 7

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 2

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku