Plastiko atliekos Lietuvoje: tarp krizės ir pažangos

Reklama publikuota: 2020-06-29
Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas.
svg svg
Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas.

Nerimą dėl plastiko atliekų krizės šalyje metų pradžioje užgožė sveikatos ir ekonomikos krizės. Vis dėlto plastiko atliekų problemos ne tik neišnyko, bet dėl sumenkusio visuomenės dėmesio gali smogti iš pasalų. Ką daryti, kad šio atliekų sektoriuje pažangos elementų daugėtų, o rizikos – mažėtų?

nuotrauka::1 right

Kiekvienas suvalgome po 20 kg plastiko per metus

Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės Žanetos Stasiškienės, Lietuvos mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį dirba kurdami ir tobulindami atliekų tvarkymo technologijas.

„Pastarąjį dešimtmetį žmonija akivaizdžiai pamatė ir įvardijo plastiko keliamas problemas – jų mastą sunku įsivaizduoti. Iš pagamintų 8,3 milijardų metrinių tonų plastiko perdirbame tik 9 procentus. Yra suskaičiuota, kad per metus suvartojame 500 milijardų plastiko maišelių, t. y. vienam žemės gyventojui tenka vidutiniškai 150 maišelių, 2020 m. plastiko atliekų kiekis vandenynuose viršija žuvų kiekį“,  – pastebi Ž. Stasiškienė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak jos, vis dažniau minimas aštuntasis žemynas – didžioji plastiko atliekų sankaupa (angl. Great Pacific Garbage Patch), kurios plotas yra tris kartus didesnis už Prancūzijos plotą, o masė apie 80 000 tonų (apie du milijardai plūduriuojančio plastiko vienetų). Šis darinys kasmet pražudo tūkstančius gyvūnų ir paukščių.

Australijos mokslininkai apskaičiavo, kad nevalingai per savaitę suvalgome apie 5 gramus plastiko – tai maždaug tiek, kiek sveria mūsų kreditinė kortelė. Pagal šiuos skaičiavimus per savo gyvenimą žmogus metus suvalgo apie 20 kilogramų įvairaus plastiko, kuris tikrai nėra palankus mūsų sveikatai.

Biologinių plastikų kryptimi

Anot Ž. Stasiškienės, įvertinus atliekų tvarkymo tendencijas, nepakanka galvoti tik apie jau susidariusių atliekų tvarkymą – būtinas sisteminis, būvio ciklo koncepcija paremtas požiūris, apimantis tiek medžiagų kūrimą, tiek gamybos procesus, pateikimą į rinką, vartojimą ir į vis sparčiau į mūsų gyvenimą žengiantį atliekų perdirbimą. Europos Komisija šiuo metu skatina spręsti naujus tvarumo uždavinius pagal politikos programą, apimančią porą svarbių kriterijų. Vienas jų yra apsirūpinimas biologiniais plastikais, jų ženklinimas ir naudojimas – remiamasi vertinimu, kokiais atvejais biožaliavų naudojimas ne tik mažina iškastinių išteklių naudojimą, bet ir yra iš tikrųjų naudingas aplinkai.

Kitas kriterijus yra biologiškai skaidžių arba kompostuojamų plastikų naudojimas, įvertinant, kokiais atvejais toks naudojimas gali būti naudingas aplinkai bei atsižvelgiant į tokio naudojimo kriterijus. EK sieks užtikrinti, kad gaminių ženklinimas „biologiškai skaidus“ arba „kompostuojamas“ vartotojų klaidingai nepastūmėtų šiukšlinti plastiku ar teršti aplinką, kai aplinkos sąlygos netinkamos arba nepakanka laiko, kad tie gaminiai suirtų.

Dėl to, siekiant tvarios pažangos, būtinas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei politinė valia.

Kuriant ir tobulinant biologinius plastikus aktyviai dirba viso pasaulio mokslininkai. Pavyzdžiui, 2019 metų spalio mėnesį pradėtas „Horizon2020“ projektas „BIOPLASTIC Europe“. Jame su partneriais iš 21 šalies užsibrėžta sukurti inovatyvias medžiagas žaislų gamybai, vienkartiniams indams, produktų pakuotei, agroplėvelei ir pasiūlyti verslo modelį, kuris užtikrins veiksmingą bei darnų biologinių plastikų gamybos bei plastiko perdirbimo strategijos ir sprendimų įgyvendinimą. Tiesa, toks plastikas daugelyje sričių dėl savo savybių jis dar negali būti taikomas.

Efektyvus perdirbimas: inovacijos ir surinkimo sistemos

KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė atkreipia dėmesį, prie daugiausiai perdirbamų plastiko atliekų priskiriamos HDPE plastiko pakuotės. HDPE, kaip ir daugelis plastikinių polimerų, gaminamas naudojant nemažą kiekį iškastinio kuro – norint pagaminti 1 kg HDPE, reikia 1,75 kg naftos, todėl jo perdirbimas ženkliai mažina neatsinaujinančių išteklių vartojimą. Be to, šis plastikas nebiodegraduoja, taigi jo suirimo procesas gali trukti amžius.

Iš šio plastiko dažniausiai gaminamos šiukšlių dėžės, lauko baldai, žaidimų aikštelių įranga, plastikiniai buteliai ir indeliai. Sprendžiant šio plastiko identifikavimo problemą bendrame atliekų sraute, kompanija „Uniliver“ įdiegė naujai sukurtą pigmentą, kuris padeda identifikuoti šios plastiko rūšies gaminius atliekų rūšiavimo procese. Tai užtikrino, kad 2,500 tonos iš 2,756 tonų plastiko butelių gali būti atskirtos ir grąžintos perdirbimui kiekvienais metais.

„ESE World B.V.“ atliko testą, kuris parodė, kad HDPE gali būti perdirbamas mažiausiai 10 kartų. Be to, nustatyta, kad plastiko liejimo ir smulkinimo būdai nekeičia medžiagos savybių per visą pakartotinio naudojimo laikotarpį. Kadangi plastikinių butelių ar konteinerių naudojimo laikas yra maždaug 10–20 metų, tyrimas rodo, kad medžiagos, skirtos tvariai gamybai iš to paties plastiko, gali būti naudojamos 100–200 metų.

„Manyčiau, kad turi būti tobulinami tiek HDPE surinkimo, tiek jo atpažinimo bendrajame atliekų sraute procesai Lietuvoje“, – tvirtina Ž. Stasiškienė.

Žiedinė ekonomika: Lietuva žengia per lėtai

Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas įvardija mūsų šalies potencialą: žiedinėje ekonomikoje galimų panaudoti medžiagų panaudojimo lygis yra 4,8 proc. ir tai yra daugiau nei dvigubai mažiau už ES šalių vidurkį, siekiantį 11,2 proc.

Pasak K. Sadausko, mūsų šalies žiedinės ekonomikos tikslai ir uždaviniai išdėstyti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje iki 2050 m. ir Nacionaliniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane. Tačiau EK laikosi pozicijos, kad valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, būtų labai naudinga parengti išsamią nacionalinę strategiją arba žiedinės ekonomikos veiksmų planą, konkrečiai skirtą visam produktų, medžiagų ir paslaugų gyvavimo ciklui.

Daugiau kaip pusė ES valstybių narių yra parengusios strategiją arba planuoja ją netrukus priimti – šiuo keliu turėtų žengti ir mūsų šalis.

nuotrauka::2 left

Problemai spręsti – mokesčių diferenciacija

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius įvardija prioritetinius tikslus Lietuvai: mažinti neperdirbamo plastiko kiekį ir didinti šių pakuočių apmokestinimą. Pasako jo, pagaliau šiose srityse imta ruoštis pokyčiams. Svarstomame LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekte pakuotės ir jų atliekos jau yra skirstomos į perdirbamas ir neperdirbamas, pagal naudojamas pakuotes gamintojams ir importuotojams numatoma diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą tarifus.

„Įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti vertinamas kiekvieno produkto ar paslaugos daromas poveikis aplinkai viso jo gyvavimo ciklo metu ir kiekvienas verslas privalėtų sumokėti už savo veikloje išskiriamą CO2 kiekį. Esant vienodoms sąlygoms, žalesni ir mažesnį poveikį aplinkai darantys produktai taptų konkurencingesni ir labiau prieinami vartotojams. Tačiau šie sprendimai turi būti priimami visoje ES, nes jei tai bus įgyvendinama tik Lietuvos mastu, būdama maža šalis, Lietuva praras konkurencingumą. Kadangi esame maža šalis ir mums reikia konkuruoti, taip pat daug produktų negaminame patys, kontrolę galime užtikrinti diferencijuojant mokesčius“, – atkreipia dėmesį D. Tracevičius.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjo nuomone, pirmas būtinas žingsnis efektyviai spręsti problemą – iš rinkos pašalinti neperdirbamas pakuotes. Antrajame etape reikėtų skatinti daugkartinių pakuočių naudojimą. Nepakanka PET butelių perdirbimo ir depozito sistemos – reikia siekti ambicingesnių tikslų. Pavyzdžiui, surinkus tuščią stiklo tarą reikėtų ne ją daužyti ir lieti naujus butelius, o iš karto užpildyti. Tas pats pasakytina ir apie patvaresnius plastikinius butelius – tokia sistema puikiai veikia Vokietijoje.

nuotrauka::3 left

Tai, kas toliau nuo akių: plastiko tonos iš žemės ūkio veiklos

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė atkreipia dėmesį į mažiau matomas plastiko atliekas. Vien tik vertinant su LAAA siejamą augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų produktų gamintojų ir importuotojų užimamą rinką, aukšto tankumo polietileno (HDPE) pakuočių atliekų šalyje kasmet susidaro apie 300 tonų. Deja, kiek tokių pakuočių atliekų konkrečiai yra surenkama ir perdirbama ar panaudojama energijai gauti, patikimų ir tikslių duomenų nėra.

„Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, gamintojai ir importuotojai išsirenka pakuočių atliekų tvarkymo organizaciją ir jai sumoka atitinkamą mokestį už atliekų sutvarkymą. Tačiau, prisimenant pastarųjų mėnesių įvykius ar garsiąją „Metrail“ bylą, pažyma apie sutvarkytas atliekas dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o ne yra kaupiamos atliekų tvarkytojų sandėliuose ar atokiose fermose, virtusiose nelegaliais sąvartynais“, – sako Z. Varanavičienė.

Lietuva turi iš ko pasimokyti

Padedant Europos augalų apsaugos asociacijos (ECPA) ekspertams, LAAA 2015 metais pradėjo vykdyti bandomąjį projektą. Šio projekto tikslas – remiantis gerąja užsienio patirtimi sukurti Lietuvoje nuoseklią ir efektyvią augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemą. Kaip pavyzdys – Vokietija: ūkininkai kartą per metus turi galimybę nemokamai atiduoti teisingai išskalautas, sausas ir išrūšiuotas augalų apsaugos produktų pakuotes viename iš 300 surinkimo punktų visoje šalyje.

Šioje srityje Lietuvą lenkia ir Bulgarija. Šios šalies ūkininkai, paskambinę telefonu ir įvardinę turimą pakuočių kiekį, gali užsisakyti nemokamą atliekų surinkimo paslaugą. Be to, šalyje veikia atliekų tvarkymo schema, suteikianti galimybę stebėti visą pakuočių tvarkymo procesą iki galutinio jų panaudojimo. Šalyje perdirbama daugiau kaip 90 proc. tokių HDPE pakuočių iš jų gaminant plastikinius optinių kabelių vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje jas sudeginant ir iš jų išgaunant šilumos energiją.

„Nacionalinės augalų apsaugos produktų surinkimo sistemos remiantis išplėstine gamintojo atsakomybe jau yra sukurtos 16 valstybių (14 ES narių bei Rusijoje, Turkijoje) Lietuvoje pasitelkiant rinkos priemones irgi galėtų būti sukurta panaši depozito sistema. Surinktos plastikinės augalų apsaugos produktų pakuotės galėtų būti perdirbamos aplinkai saugiu būdu ir vėl panaudojamos tų pačių produktų pakavimui, o sukurta sistema padėtų išvengti taršos pavojingomis medžiagomis“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas D. Tracevičius.

Pasak Z. Varanavičienės, tokios sistemos veikia taip pat Rusijoje ir Turkijoje.

Žiedinei ekonomikai Lietuvoje – ES parama

Anot EK Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovo K. Sadausko, per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelę pažangą reformuodama savo infrastruktūrą ir atliekų tvarkymo praktiką, galiausiai įvesdama labai sėkmingą gėrimų pakuočių užstato grąžinimo sistemą, kuri viršijo pradinius lūkesčius. Europos Komisijai yra žinoma ir Lietuvos augalų apsaugos produktų gamintojų iniciatyva sukurti pakuočių tvarkymo programą, kurią remia „Crop Life“ ir Europos augalų apsaugos asociacija. Tokia atskira augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistema egzistuoja 14 ES valstybių narių.

„Panašios sistemos yra gera praktika siekiant užtikrinti, kad potencialiai pavojingos atliekos iš ūkių būtų tinkamai surenkamos atskirai nuo kitų atliekų ir būtų tikslingai apdorojamos, taip kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su netinkamu tokių atliekų tvarkymu“, – aiškina K. Sadauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga keliais būdais remia Lietuvos perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Pagal vieną Europos Komisijos iniciatyvų numatyta ES dotacija padės visoje Lietuvos pramonėje įgyvendinti žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris turėtų būti suformuotas iki 2020 m. lapkričio mėn.

nuotrauka::4 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 6

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 1

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31
EIB skolina 43 mln. Eur Vilniaus šilumos tinklų modernizavimui

Europos investicijų bankas (EIB) bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skolina iki 43 mln. Eur. Bankas ir...

Pramonė
2022.03.31
Vyriausybė balandį planuoja siūlymus dėl vėjo ir saulės parkų sausumoje plėtros 2

Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė, teigia, jog atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra yra vienas...

Pramonė
2022.03.31
G. Nausėda: elektros tinklus nuo Rusijos turime atjungti nelaukiant 2025 m. 1

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas...

Pramonė
2022.03.31
„Gazprom“ įmonių biuruose Vokietijoje atliktos kratos

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“...

Rinkos
2022.03.31
Dėl karo Lietuva neplanuoja mažinti grūdų eksporto

Dėl karo Ukrainoje gresiant dideliam grūdų pasiūlos stygiui pasaulinėse rinkose, Lietuva nemažins grūdų...

Pramonė
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku