Plastiko atliekos Lietuvoje: tarp krizės ir pažangos

Reklama publikuota: 2020-06-29
Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas.
svg svg
Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas.

Nerimą dėl plastiko atliekų krizės šalyje metų pradžioje užgožė sveikatos ir ekonomikos krizės. Vis dėlto plastiko atliekų problemos ne tik neišnyko, bet dėl sumenkusio visuomenės dėmesio gali smogti iš pasalų. Ką daryti, kad šio atliekų sektoriuje pažangos elementų daugėtų, o rizikos – mažėtų?

nuotrauka::1 right

Kiekvienas suvalgome po 20 kg plastiko per metus

Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės Žanetos Stasiškienės, Lietuvos mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį dirba kurdami ir tobulindami atliekų tvarkymo technologijas.

„Pastarąjį dešimtmetį žmonija akivaizdžiai pamatė ir įvardijo plastiko keliamas problemas – jų mastą sunku įsivaizduoti. Iš pagamintų 8,3 milijardų metrinių tonų plastiko perdirbame tik 9 procentus. Yra suskaičiuota, kad per metus suvartojame 500 milijardų plastiko maišelių, t. y. vienam žemės gyventojui tenka vidutiniškai 150 maišelių, 2020 m. plastiko atliekų kiekis vandenynuose viršija žuvų kiekį“,  – pastebi Ž. Stasiškienė.

Pasak jos, vis dažniau minimas aštuntasis žemynas – didžioji plastiko atliekų sankaupa (angl. Great Pacific Garbage Patch), kurios plotas yra tris kartus didesnis už Prancūzijos plotą, o masė apie 80 000 tonų (apie du milijardai plūduriuojančio plastiko vienetų). Šis darinys kasmet pražudo tūkstančius gyvūnų ir paukščių.

Australijos mokslininkai apskaičiavo, kad nevalingai per savaitę suvalgome apie 5 gramus plastiko – tai maždaug tiek, kiek sveria mūsų kreditinė kortelė. Pagal šiuos skaičiavimus per savo gyvenimą žmogus metus suvalgo apie 20 kilogramų įvairaus plastiko, kuris tikrai nėra palankus mūsų sveikatai.

Biologinių plastikų kryptimi

Anot Ž. Stasiškienės, įvertinus atliekų tvarkymo tendencijas, nepakanka galvoti tik apie jau susidariusių atliekų tvarkymą – būtinas sisteminis, būvio ciklo koncepcija paremtas požiūris, apimantis tiek medžiagų kūrimą, tiek gamybos procesus, pateikimą į rinką, vartojimą ir į vis sparčiau į mūsų gyvenimą žengiantį atliekų perdirbimą. Europos Komisija šiuo metu skatina spręsti naujus tvarumo uždavinius pagal politikos programą, apimančią porą svarbių kriterijų. Vienas jų yra apsirūpinimas biologiniais plastikais, jų ženklinimas ir naudojimas – remiamasi vertinimu, kokiais atvejais biožaliavų naudojimas ne tik mažina iškastinių išteklių naudojimą, bet ir yra iš tikrųjų naudingas aplinkai.

Kitas kriterijus yra biologiškai skaidžių arba kompostuojamų plastikų naudojimas, įvertinant, kokiais atvejais toks naudojimas gali būti naudingas aplinkai bei atsižvelgiant į tokio naudojimo kriterijus. EK sieks užtikrinti, kad gaminių ženklinimas „biologiškai skaidus“ arba „kompostuojamas“ vartotojų klaidingai nepastūmėtų šiukšlinti plastiku ar teršti aplinką, kai aplinkos sąlygos netinkamos arba nepakanka laiko, kad tie gaminiai suirtų.

Dėl to, siekiant tvarios pažangos, būtinas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei politinė valia.

Kuriant ir tobulinant biologinius plastikus aktyviai dirba viso pasaulio mokslininkai. Pavyzdžiui, 2019 metų spalio mėnesį pradėtas „Horizon2020“ projektas „BIOPLASTIC Europe“. Jame su partneriais iš 21 šalies užsibrėžta sukurti inovatyvias medžiagas žaislų gamybai, vienkartiniams indams, produktų pakuotei, agroplėvelei ir pasiūlyti verslo modelį, kuris užtikrins veiksmingą bei darnų biologinių plastikų gamybos bei plastiko perdirbimo strategijos ir sprendimų įgyvendinimą. Tiesa, toks plastikas daugelyje sričių dėl savo savybių jis dar negali būti taikomas.

Efektyvus perdirbimas: inovacijos ir surinkimo sistemos

KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė atkreipia dėmesį, prie daugiausiai perdirbamų plastiko atliekų priskiriamos HDPE plastiko pakuotės. HDPE, kaip ir daugelis plastikinių polimerų, gaminamas naudojant nemažą kiekį iškastinio kuro – norint pagaminti 1 kg HDPE, reikia 1,75 kg naftos, todėl jo perdirbimas ženkliai mažina neatsinaujinančių išteklių vartojimą. Be to, šis plastikas nebiodegraduoja, taigi jo suirimo procesas gali trukti amžius.

Iš šio plastiko dažniausiai gaminamos šiukšlių dėžės, lauko baldai, žaidimų aikštelių įranga, plastikiniai buteliai ir indeliai. Sprendžiant šio plastiko identifikavimo problemą bendrame atliekų sraute, kompanija „Uniliver“ įdiegė naujai sukurtą pigmentą, kuris padeda identifikuoti šios plastiko rūšies gaminius atliekų rūšiavimo procese. Tai užtikrino, kad 2,500 tonos iš 2,756 tonų plastiko butelių gali būti atskirtos ir grąžintos perdirbimui kiekvienais metais.

„ESE World B.V.“ atliko testą, kuris parodė, kad HDPE gali būti perdirbamas mažiausiai 10 kartų. Be to, nustatyta, kad plastiko liejimo ir smulkinimo būdai nekeičia medžiagos savybių per visą pakartotinio naudojimo laikotarpį. Kadangi plastikinių butelių ar konteinerių naudojimo laikas yra maždaug 10–20 metų, tyrimas rodo, kad medžiagos, skirtos tvariai gamybai iš to paties plastiko, gali būti naudojamos 100–200 metų.

„Manyčiau, kad turi būti tobulinami tiek HDPE surinkimo, tiek jo atpažinimo bendrajame atliekų sraute procesai Lietuvoje“, – tvirtina Ž. Stasiškienė.

Žiedinė ekonomika: Lietuva žengia per lėtai

Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas įvardija mūsų šalies potencialą: žiedinėje ekonomikoje galimų panaudoti medžiagų panaudojimo lygis yra 4,8 proc. ir tai yra daugiau nei dvigubai mažiau už ES šalių vidurkį, siekiantį 11,2 proc.

Pasak K. Sadausko, mūsų šalies žiedinės ekonomikos tikslai ir uždaviniai išdėstyti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje iki 2050 m. ir Nacionaliniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane. Tačiau EK laikosi pozicijos, kad valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, būtų labai naudinga parengti išsamią nacionalinę strategiją arba žiedinės ekonomikos veiksmų planą, konkrečiai skirtą visam produktų, medžiagų ir paslaugų gyvavimo ciklui.

Daugiau kaip pusė ES valstybių narių yra parengusios strategiją arba planuoja ją netrukus priimti – šiuo keliu turėtų žengti ir mūsų šalis.

nuotrauka::2 left

Problemai spręsti – mokesčių diferenciacija

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius įvardija prioritetinius tikslus Lietuvai: mažinti neperdirbamo plastiko kiekį ir didinti šių pakuočių apmokestinimą. Pasako jo, pagaliau šiose srityse imta ruoštis pokyčiams. Svarstomame LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekte pakuotės ir jų atliekos jau yra skirstomos į perdirbamas ir neperdirbamas, pagal naudojamas pakuotes gamintojams ir importuotojams numatoma diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą tarifus.

„Įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti vertinamas kiekvieno produkto ar paslaugos daromas poveikis aplinkai viso jo gyvavimo ciklo metu ir kiekvienas verslas privalėtų sumokėti už savo veikloje išskiriamą CO2 kiekį. Esant vienodoms sąlygoms, žalesni ir mažesnį poveikį aplinkai darantys produktai taptų konkurencingesni ir labiau prieinami vartotojams. Tačiau šie sprendimai turi būti priimami visoje ES, nes jei tai bus įgyvendinama tik Lietuvos mastu, būdama maža šalis, Lietuva praras konkurencingumą. Kadangi esame maža šalis ir mums reikia konkuruoti, taip pat daug produktų negaminame patys, kontrolę galime užtikrinti diferencijuojant mokesčius“, – atkreipia dėmesį D. Tracevičius.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjo nuomone, pirmas būtinas žingsnis efektyviai spręsti problemą – iš rinkos pašalinti neperdirbamas pakuotes. Antrajame etape reikėtų skatinti daugkartinių pakuočių naudojimą. Nepakanka PET butelių perdirbimo ir depozito sistemos – reikia siekti ambicingesnių tikslų. Pavyzdžiui, surinkus tuščią stiklo tarą reikėtų ne ją daužyti ir lieti naujus butelius, o iš karto užpildyti. Tas pats pasakytina ir apie patvaresnius plastikinius butelius – tokia sistema puikiai veikia Vokietijoje.

nuotrauka::3 left

Tai, kas toliau nuo akių: plastiko tonos iš žemės ūkio veiklos

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė atkreipia dėmesį į mažiau matomas plastiko atliekas. Vien tik vertinant su LAAA siejamą augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų produktų gamintojų ir importuotojų užimamą rinką, aukšto tankumo polietileno (HDPE) pakuočių atliekų šalyje kasmet susidaro apie 300 tonų. Deja, kiek tokių pakuočių atliekų konkrečiai yra surenkama ir perdirbama ar panaudojama energijai gauti, patikimų ir tikslių duomenų nėra.

„Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, gamintojai ir importuotojai išsirenka pakuočių atliekų tvarkymo organizaciją ir jai sumoka atitinkamą mokestį už atliekų sutvarkymą. Tačiau, prisimenant pastarųjų mėnesių įvykius ar garsiąją „Metrail“ bylą, pažyma apie sutvarkytas atliekas dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o ne yra kaupiamos atliekų tvarkytojų sandėliuose ar atokiose fermose, virtusiose nelegaliais sąvartynais“, – sako Z. Varanavičienė.

Lietuva turi iš ko pasimokyti

Padedant Europos augalų apsaugos asociacijos (ECPA) ekspertams, LAAA 2015 metais pradėjo vykdyti bandomąjį projektą. Šio projekto tikslas – remiantis gerąja užsienio patirtimi sukurti Lietuvoje nuoseklią ir efektyvią augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemą. Kaip pavyzdys – Vokietija: ūkininkai kartą per metus turi galimybę nemokamai atiduoti teisingai išskalautas, sausas ir išrūšiuotas augalų apsaugos produktų pakuotes viename iš 300 surinkimo punktų visoje šalyje.

Šioje srityje Lietuvą lenkia ir Bulgarija. Šios šalies ūkininkai, paskambinę telefonu ir įvardinę turimą pakuočių kiekį, gali užsisakyti nemokamą atliekų surinkimo paslaugą. Be to, šalyje veikia atliekų tvarkymo schema, suteikianti galimybę stebėti visą pakuočių tvarkymo procesą iki galutinio jų panaudojimo. Šalyje perdirbama daugiau kaip 90 proc. tokių HDPE pakuočių iš jų gaminant plastikinius optinių kabelių vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje jas sudeginant ir iš jų išgaunant šilumos energiją.

„Nacionalinės augalų apsaugos produktų surinkimo sistemos remiantis išplėstine gamintojo atsakomybe jau yra sukurtos 16 valstybių (14 ES narių bei Rusijoje, Turkijoje) Lietuvoje pasitelkiant rinkos priemones irgi galėtų būti sukurta panaši depozito sistema. Surinktos plastikinės augalų apsaugos produktų pakuotės galėtų būti perdirbamos aplinkai saugiu būdu ir vėl panaudojamos tų pačių produktų pakavimui, o sukurta sistema padėtų išvengti taršos pavojingomis medžiagomis“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas D. Tracevičius.

Pasak Z. Varanavičienės, tokios sistemos veikia taip pat Rusijoje ir Turkijoje.

Žiedinei ekonomikai Lietuvoje – ES parama

Anot EK Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovo K. Sadausko, per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelę pažangą reformuodama savo infrastruktūrą ir atliekų tvarkymo praktiką, galiausiai įvesdama labai sėkmingą gėrimų pakuočių užstato grąžinimo sistemą, kuri viršijo pradinius lūkesčius. Europos Komisijai yra žinoma ir Lietuvos augalų apsaugos produktų gamintojų iniciatyva sukurti pakuočių tvarkymo programą, kurią remia „Crop Life“ ir Europos augalų apsaugos asociacija. Tokia atskira augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistema egzistuoja 14 ES valstybių narių.

„Panašios sistemos yra gera praktika siekiant užtikrinti, kad potencialiai pavojingos atliekos iš ūkių būtų tinkamai surenkamos atskirai nuo kitų atliekų ir būtų tikslingai apdorojamos, taip kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su netinkamu tokių atliekų tvarkymu“, – aiškina K. Sadauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga keliais būdais remia Lietuvos perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Pagal vieną Europos Komisijos iniciatyvų numatyta ES dotacija padės visoje Lietuvos pramonėje įgyvendinti žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris turėtų būti suformuotas iki 2020 m. lapkričio mėn.

nuotrauka::4 nocrop

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Eften Capital“ fondas įsigijo tris pastatus Vilniuje iš „Argintos“ 1

Estijos kapitalo investicijų bendrovės „Eften Capital“ fondas iš inžinerinio verslo įmones valdančios UAB...

Besiplečiant gamybai „MV Group Production“ suplanavo 1 mln. Eur investicijas į „Anykščių vyną“

Į savo valdomą „Anykščių vyno” gamyklą per 2021 m. „MV Production Group“ praneša investuosianti 1 mln. Eur.

Pramonė
09:49
6 žingsniai įmonėms, planuojančioms saulės elektrinės įsirengimą Verslo tribūna

Preliminariu ekspertų vertinimu, praėjusiais metais Lietuvoje įrengtų saulės elektrinių bendra galia,...

Pramonė
07:15
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium 4

Kovą Vilniuje pradėti statyti penki visiškai nauji daugiabučių projektai, mokslinių tyrimų bei automobilių...

Statyba ir NT
2021.03.31
Antrieji „Dovistos“ veiklos metai baigti su 1 mln. Eur pelnu 

Marijampolės LEZ veikianti daniško kapitalo langų gamybos įmonė „Dovista“ per praėjusius metus pardavimus...

Pramonė
2021.03.31
Didžiausia Latvijos grūdų perdirbėja perka „Baltic Mill“ grupę Premium 1

Didžiausia Latvijos maisto gamintoja „Dobeles dzirnavnieks“ perka 100% Lietuvos grūdų perdirbėjos AB „Baltic...

Pramonė
2021.03.31
Astravo AE įjungta į Baltarusijos energetikos sistemą

Astravo atominės elektrinės (AE) pirmasis energijos blokas vėl įjungtas į šalies energetikos sistemą po...

Pramonė
2021.03.31
Vilniaus vandens ir nuotekų tinklams – iki 50 mln. Eur kreditas 

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė iki 50 mln. Eur siekiantį kreditą vandentvarkos bendrovei „Vilniaus...

Pramonė
2021.03.31
„Continental“ nestabdo gamybos ir pradeda plėtrą 

Po daugiau nei 3 veiklos metų Lietuvoje „Continental“ dvigubina gamybos pajėgumus ir vėl pradeda statybos...

Pramonė
2021.03.31
 Lietuvos audinių ūkį vėl užpuolė virusas, šįkart – Lazdijų rajone

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad situacija dėl koronaviruso audinių ūkiuose...

Pramonė
2021.03.31
Pakavimo ir logistikos sprendimų „Nefab“ kuriasi Lietuvoje: pirma pardavimai, vėliau – gamyba Premium 1

Pasaulinė pakuočių gamintoja ir logistikos sprendimų tiekėja „Nefab“, Kaune jau valdanti sandėlį, plečiasi...

Pramonė
2021.03.31
Gyventojų saulės elektrinėms ir šildymo katilams - 21 mln. Eur paramos 1

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės...

Pramonė
2021.03.31
Pramonės lūkesčiai grįžo į priešpandeminį lygį

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad kovą, palyginti su vasariu, pramonės pasitikėjimo...

Pramonė
2021.03.31
Atliekų tvarkymas – vienas svarbiausių pramonės prioritetų: verslo gigantai aplinkosaugai skiria ypatingą dėmesį Verslo tribūna 1

„Žemės planetos nepaveldėjome iš savo tėvų – ją pasiskolinome iš savo vaikų“, – kadaise viename interviu...

Paslaugos
2021.03.31
Panikuojama dėl galimo tualetinio popieriaus stygiaus  Premium 10

Tualetinio popieriaus ir servetėlių stygius Europoje ir JAV gali tapti realybe. Lietuvoje, kaip sako...

Pramonė
2021.03.31
Augalų apsaugos produktų klastotės: mastas šokiruoja, išeitis – griežtinti atsakomybę Verslo tribūna 2

Prekyba nelegaliais augalų apsaugos produktais (AAP) Lietuvoje klesti – tą patvirtina ir mūsų šalies tarnybų,...

Pramonė
2021.03.31
Tiekimas trūkinėja: vieni susirinko konkurentų paliktus dviračius, kiti – bent jų grandines Premium

Kovą ištikęs dviračių pirkimas beveik deja vu – per pastaruosius metus dviračių pardavėjai nebe pirmą kartą...

Gazelė
2021.03.31
„Elgama-Elektronika“ – apie stulbinančio augimo priežastis  Premium 6

Per praėjusius metus išmaniųjų elektros skaitiklių kompanijos „Elgama-Elektronika“ apyvartą eksportas...

Pramonė
2021.03.31
Didžiausiam pasaulyje vienkartinių pirštinių gamintojui – problemos dėl darbuotojų išnaudojimo

JAV muitinės tarnybos pranešė sulaikiusios siuntą vienkartinių pirštinių, pagamintų Malaizijos bendrovės „Top...

Pramonė
2021.03.30
 Vandeninės metalo dangos – tvarumo siekiančiam verslui Verslo tribūna

Pasirinkę vandenines metalo dangas galite padaryti savo verslą tvaresnį neaukodami kokybės.

Prekyba
2021.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku