Atsipūsti kitąmet vargu ar pavyks

Publikuota: 2019-12-30
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Nors euro zonoje ekonomikos augimas lėtėjo, Lietuvos ekonomika šiemet augo pavydėtinu tempu – metinis šalies BVP augimas trečiąjį ketvirtį siekė 3,7%, sparčiai kilo atlyginimai, metai pasižymėjo ir užsienio kapitalo investicijų gausa.

Gerus metų rezultatus skaičiuoja šalies pramonė: sausį–lapkritį visa Lietuvos pramonės produkcijos vertė sudarė 21,4 mlrd. Eur ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 3,7%. Sparčiausiai šiemet augo baldų ir su jais susijusių produktų, taip pat chemijos pramonės produkcijos, mechaninių įrenginių ir elektros technikos gamyba. Bene solidžiausiai Lietuvos pramonės kontekste atrodo baldų pramonė – ji auga jau gerą dešimtmetį. Analitikai prognozuoja, kad vien kitais metais šios pramonės investicijos turėtų siekti daugiau nei ketvirtį milijardo eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos medienos sektorius sukuria maždaug 4% viso šalies BVP. Jis reikšmingai prisideda prie šalies eksporto (15%), tačiau kuria žemesnės pridėtinės vertės produktus, dažnai priklausomas nuo vos kelių užsakovų. „Swedbank“ analitikų vertinimu, iškilus sunkumams šis sektorius būtų vienas iš pažeidžiamesnių, nes jo rinkos nėra pakankamai diversifikuotos.

Eksportas išlieka pagrindinė varomoji Lietuvos ekonomikos jėga. Metinis augimas per 10 mėn. siekė 7,3% – analitikai tai laiko geru rodikliu. Lėtėjančio pasaulinės ir euro zonos ekonomikos augimo fone mūsų šalies pramonės produkcijos eksportas turi savo stiprybių, pirmiausia dėl to, kad jis yra diversifikuotas – ir ne tik pagal šalis, bet ir pagal prekes.

Statistikos departamentas skelbia, kad pirmąjį pusmetį apdirbamoji gamyba, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,6%, jeigu neskaičiuotume rafinuotų naftos produktų gamybos. Dar vienas skaičius, rodantis vidutinę apdirbamosios pramonės temperatūrą, – nepaskirstytasis pelnas. 2018 m. pirmąjį pusmetį sudaręs 3,82 mlrd. eurų, pirmojo 2019 m. pusmečio pabaigoje jis pakilo iki 4,57 mlrd. eurų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip yra sakęs Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, Lietuva kol kas į lėto ir vangaus augimo pelkę, kurioje atsidūrė euro zona, dar neįklimpo. Ir nors ateities tendencijos nepalankios, artimiausiais metais gamyba turėtų išlaikyti augimą, nes įmonės planuoja investicijas.

Šie metai mūsų šalyje išsiskyrė investicijų gausa – beveik kas mėnesį pradėjo veikti po naują gamyklą, o kai kuriais mėnesiais – ne po vieną. Labiausiai pasižymėjo baldų ir inžinerinė pramonė, investavusios į gamybinio pajėgumo plėtrą. Vien spalį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investicijų dydžiu ir investuotojų vardais išsiskyrė dvi įmonės – atidaryta automobilių pramonei skirta elektronikos komponentų gamykla „Continental Automotive Lithuania“, kurioje, kaip planuojama, iki 2021 m. dirbs 1.000 žmonių. Numatytas pradines 95 mln. Eur vertės investicijas ketinama panaudoti per artimiausius kelerius metus. Automobilių pramonės gamykla yra vienas didžiausių investicinių projektų Lietuvoje per pastaruosius 20 metų.

Gamyklos atidarymą spalį šventė ir JAV medicinos prietaisų gamintoja „Hollister“. Į 30.000 kv. m fabriką per kelerius metus žadama investuoti 50 mln. Eur, sukurti 500 darbo vietų. Teigiama, kad šios investicijos Lietuvoje – tik pirminis plėtros etapas. Rugsėjį, investavusi 63 mln. Eur, Kazlų Rūdoje baldų gamyklą atidarė UAB „IKEA Industry Lietuva“. Plėtra leis dvigubai padidinti gamybos pajėgumą. Rugsėjį įkurtuves naujoje gamykloje šventė Panevėžio dažnio keitimų sistemų bei skirstomųjų ir valdymo įrengimų projektuotoja ir gamintoja „Harju Elekter“. Ambicinga estiško kapitalo įmonė pranešė jau projektuojanti naują gamyklą.

Šiemet netrūko ir lietuviško kapitalo plyno lauko investicijų. Vasarą Kėdainių LEZ pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“ į kurią investuota apie 3 mln. Eur. Balandį su Lietuvoje nauja pramonės veikla startavo stiebelių apdorojimo gamintoja UAB „Natūralus pluoštas“. Investicijos į vieną moderniausių tokio tipo fabrikų pasaulyje viršijo 8 mln. Eur.

Statistikos departamento pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, 2019 m. daugiausia pramonės įmonių investavo į įrenginių atnaujinimą (37%), gamybinio pajėgumo plėtrą (31%), produkcijos gamybos modernizavimą (14%) bei kitiems tikslams (18%) (t. y. užterštumui mažinti, darbo saugos priemonėms įsigyti ir kt.).

Žengiant į 2020-uosius pramonės sektoriui gali tekti spręsti naujus uždavinius – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Apklausų duomenys rodo, kad pramonės įmonės netiki, kad 2020 m. pavyks atsipūsti – jei pernai pozityviai dėl savo ateities dar buvo nusiteikę 94% bendrovių, šiemet su optimizmu į ateinančius metus žiūri 68% pramonininkų.

Kaip rašo konsultacijų bendrovės „Deloitte“ analitikai, pramonės bendrovių augimui koją kiša nežinomybė, susijusi tiek su darbuotojų trūkumu, tiek su prekybos karais, tiek su kita politine nežinomybe – gamintojų kaštai ir apskritai visa verslo aplinka kinta kaip niekad greitai, todėl sunku projektuoti ateitį ir planuoti darbus.

Ketvirtoji pramonės revoliucija, skatinanti sektoriaus pokyčius jau ne pirmus metus, įgauna pagreitį. Tai skatina ir jau pasiteisinusios pirmosios investicijos į skaitmenizaciją, ir nežinomybė dėl sektoriaus ateities, verčianti investuoti į sprendimus, galinčius bendrovėms suteikti daugiau lankstumo ir rizikų valdymo galimybių. Pastaruoju metu aktyviai skaitmenizuojamos tiekimo grandinės – investuojama į dirbtinio intelekto, debesų kompiuterijos, robotikos bei duomenų analitikos sprendimus, kurie tiekimo grandinėms suteikia skaidrumo, o gamintojams – daugiau galimybių efektyviai keisti procesus, prisitaikant prie sparčiai kintančios padėties sektoriuje.

Ekonomistai prognozuoja, kad prekybos karų, „Brexit“, geopolitinių rizikų akivaizdoje metinis Lietuvos BVP augimas gali sulėtėti – kai kuriomis prognozėmis jis gali siekti tik apie 2%. VŽ nuomone, derėtų įsiklausyti į analitikų prognozes ir patarimus, kad norėdami ne tik pritraukti naujų investicijų, bet ir užtikrinti tvarų augimą, turime palaikyti vidaus paklausą, investuoti į žmogiškąjį kapitalą, technologijas. Ir, kas ne mažiau svarbu – suprasti stabilios ekonominės ir politinės aplinkos būtinybę. Būtent stabilumo šiuo metu labai trūksta.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Filantropas, mąstantis ne iki lubų, o iki dangaus Premium

Su Klemencu Agentu, verslininku ir mecenatu, susitarėme pasikalbėti vos Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą.

Verslo klasė
2022.06.24
„Snaigės“ akcininkai patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės...

Pramonė
2022.06.23
Atšaukiamas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas 1

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos...

Pramonė
2022.06.23
D. Kreivys: Lietuvos tikslas – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą...

Pramonė
2022.06.23
Plieno šiemet pagaminta 6,3% mažiau

Per penkis šių metų mėnesius pasaulyje išlydyta 791,8 mln. t plieno – 6,3% mažiau nei per tą patį praėjusių...

Pramonė
2022.06.23
Vokietija aktyvavo pavojaus režimą dėl sumažėjusio dujų tiekimo

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio...

Rinkos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
„Daumantai LT“ pardavė padažų gamyklą Kaliningrado srityje

Lietuviškų padažų ir pagardų gamintoja „Daumantai LT“ praeitą savaitę pardavė Nyderlanduose registruotą įmonę...

Pramonė
2022.06.23
Ruošiamas „Lifosos“ veiklos atnaujinimo planas, didžioji dalis darbuotojų vis dar prastovose 4

Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai suvaržytos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos Kėdainių fosforo...

Pramonė
2022.06.23
Verslas ieško burtų lazdelės: kaip suvešėjus infliacijai neprarasti pelno Premium 4

Įmonių vadovai, kurių dauguma apie infliaciją yra skaitę tik ekonomikos vadovėliuose, šiandien turi padaryti...

Finansai
2022.06.23
Prie „Audimo“ rinkodaros vairo – nauja vadovė Premium

Tatjana Rudienė tapo UAB „Audimas Brand“ rinkodaros vadove. Prieš tai ji buvo ilgametė mineralinio vandens...

Rinkodara
2022.06.23
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi būti atjungta nuo BRELL, karinės konfrontacijos su Rusija nesitiki

Lietuva pasirengusi tam, kad Rusija, keršydama už ES sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sustabdymą,...

Verslo aplinka
2022.06.22
Estijos aludarės „Saku“ pajamos pernai didėjo 6,7%

Estijos alaus ir kitų gėrimų gamintoja „Saku Olletehas“ pranešė 2021-aisiais uždirbusi 8,1 mln. Eur grynojo...

Pramonė
2022.06.22
„Gazprom“ išėjo į karą su Europa, dujų kainos muša rekordus Premium 40

Rusijos „Gazprom“ politiniais sumetimais mažinant tiekimą Europai, gamtinių dujų kainos matuojasi ilgiausio...

Rinkos
2022.06.22
Briuselis nuogąstauja dėl didėjančio kai kurių ES šalių anglių naudojimo 2

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Elektrum Lietuva“ siekia vienašališkai nutraukti sutartį su „Vydmantai wind park“

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinei bendrovei Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ su Vakarų sankcijų...

Pramonė
2022.06.22
„Berlin Chemie Menarini“ apyvarta pernai augo 12,8%

Tarptautinio farmacijos koncerno „Berlin Chemie“ Lietuvos didmeninės vaistų prekybos bendrovės „Berlin Chemie...

Pramonė
2022.06.22
VMG derasi dėl verslo Baltarusijoje pardavimo, SBA tariasi su ERPB Premium

Vienos didžiausių lietuviškų investicijų traukiasi iš Baltarusijos. Į verslą šioje šalyje medienos ir baldų...

Pramonė
2022.06.22
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas S. Stūrys: žaidimų industrija jau varžosi su pramonės gigantais Premium

Didžiausia Lietuvoje žaidimų kūrimo ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ šiemet planuoja 110 mln. eurų apyvartą.

Inovacijos
2022.06.22
Klaipėdos įmonė pasirašė sutartis dėl autonominių laivų statybos Premium

Klaipėdos gamybos ir projektų valdymo UAB „Passer Sidc“ su Norvegijos „Trosvik Maritime“ pasirašė sutartis...

Pramonė
2022.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku