Žemės ūkio emisijos: problemai spręsti pinigų nepakanka

Ir nors sprendimai egzistuoja, kainos ir laiko faktoriai dažniausiai neleidžia ūkininkams jų panaudoti, rašo „Euractiv“.

Žemės ūkis sugeneruoja 95% į aplinką išskiriamo amoniako, kuris prisideda prie kenksmingų antrinių kietųjų dalelių susidarymo. Tris ketvirtadalius jo išskiria mėšlas, dar 20% — neorganinės trąšos.

Amoniako kiekį sumažinti padėtų geresnė gyvulių mitybos strategija, efektyvesnis trąšų naudojimas bei mėšlo sandėliavimas uždarose patalpose. Vis dėlto, ūkininkai teigia neturintys pinigų šiems sprendimams pritaikyti praktikoje.

„Visi norėtume tvarių fermų, bet to kaina tiesiog per didelė“, — „Euractiv“ cituoja Dorisą Letina, Europos jaunųjų ūkininkų sąjungos atstovę.

Jos teigimu, ūkininkams taip pat trūksta informacijos – tvariam ūkininkavimui reikia daug duomenų, pavyzdžiui, apie dirvos būklę.

Ūkininkų atstovė teigia, kad teigiamus pokyčius paskatintų patogesnės informacinės sistemos ūkininkams, o žaliasis finansavimas turėtų būti prieinamas ir ne visiškai ekologiškiems ūkiams, jeigu jie imasi aplinkai draugiškų sprendimų taikymo.

Bratislavoje vykusio Švaraus oro forumo metu ūkininkai teigė nenorintys būti laikomi gamtos teršėjais vien dėl to, kad negali pasiekti nulinių emisijų – jų teigimu, dažnai to padaryti net neįmanoma.

„Pažadėjome savo žmonėms sveiką ir pigų maistą. ES gyventojų skaičiui augant, maisto reikia vis daugiau. Visi negalime būti vegetarais, dėl to gyvulininkystės sektorius būtinas“, — forume kalbėjo ir Gabrielis Scicsaisas, Slovėnijos žemės ūkio ministras.

Negana to, mažesnės bandos nereiškia švaresnio oro. To pavyzdys yra Austrija – šalyje karvių skaičius mažėja nuo 1990 m., tačiau amoniako emisijos auga. Taip yra dėl to, kad ūkininkai, rūpindamiesi gyvūnų gerove, vis dažniau juos laiko ne tvartuose, o atvirose pievose.

Gyvūnams tai suteikia daugiau laisvės, tačiau tuo pačiu metu skatina ir didesnį į aplinką išskiriamų dujų kiekį.

Ūkininkų atstovams teigia, kad pati ES turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, o svarbiausia – skirti daugiau lėšų kovai su emisijomis žemės ūkyje. Philas Owenas, Europos Audito rūmų narys, teigia, kad dabartinė bendrijoje taikoma žemės ūkio politika neturi tam tinkamų priemonių.

Auditoriai kritiškai vertina ir būsimosios Bendrosios žemės ūkio politikos gaires – jos nepakankamai ambicingos, o sprendimas išmokas mokėti pagal valdomų žemių plotus – ekonomiškai neteisingas.

Savo išvadas pateikę auditoriai teigia „labai daug besitikintys“ iš šiuo metu ruošiamo Europos žaliojo susitarimo ir naujojo komisijos nario Januszo Wojciechowskio, kuris taip pat prisidėjo prie kritiškos audito ataskaitos rengimo.

Rašyti komentarą 0