Lietuvos pramonės produkcijos vertė spalį augo

Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2019 m. spalį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,1 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su rugsėju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,3% palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – padidėjo 6,2%).

[infogram id="7a2fb63a-7ec3-4406-9002-d30aede3c89e" prefix="Mgp" format="interactive" title="Pramonė: produkcijos pokyčiai 2019 spalis"]

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 22%, pagrindinių metalų gamybos produkcija – 18,8%, mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcija – 12,3%, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 10,7%, rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 10,2%.

Kaip komentuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas, nors spalio mėnesio Lietuvos pramonės rezultatas, iš pirmo žvilgsnio, nedžiugina, tačiau esminės įtakos tokiems rezultatams turėjo ne besitęsiančios problemos Vokietijos pramonėje, o labiau techniniai aspektai.

„Pirma – Eurostat duomenys rodo, kad Lietuvos pramonė tapo itin priklausoma nuo trumpalaikių užsakymų. Eurostat skaičiai rodo, kas trečiąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos gamintojai turimus užsakymus patenkintų vos per 3,2 mėn.; ši priklausomybė nuo trumpalaikių kontraktinių užsakymų automatiškai reiškia, kad Lietuvos pramonės gamybos rodikliai yra „pasmerkti“ svyravimams – vieną mėnesį galime matyti didelį gamybos prieaugį, o kitą mėnesį – itin lėtą augimą arba net nuosmukį“, — teigia ekonomistas.

Didelė Lietuvos pramonės priklausomybė nuo vienkartinių užsakymų reiškia, kad atskirų mėnesių gamybos rezultatai gali smarkiai svyruoti. Antras techninis aspektas, kuris pakenkė Lietuvos pramonės rodikliams, pasak A. Izgorodino, yra itin geras praėjusių metų spalio Lietuvos pramonės rezultatas: 2018 m. spalį Lietuvos pramonės produkcijos apimtys padidėjo 8% – taigi šių metų spalio rodikliams pakenkė pernai pasiektas įspūdingas gamybos apimčių augimo tempas. Aukšta praėjusių metų spalio statistinė bazė reiškia, kad šių metų spalį Lietuvos pramonei buvo sunku pasiekti rimtesnį gamybos augimo rezultatą.

Lietuvos gamintojų apklausos rodo, kad kol kas besitęsiančios problemos euro zonos ir Vokietijos pramonėje Lietuvos pramonei pakenkė tik minimaliai. Pavyzdžiui, Eurostat skaičiai rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos gamintojai pablogino eksporto užsakymų prognozes – tačiau eksporto prognozes pablogino visų be išimties ES valstybių gamintojai, o Lietuvos pramonininkai eksporto užsakymų prognozes pablogino mažiausiai iš visų ES valstybių.

Lietuvos pramonės atsparumą nuo iššūkių pasaulio ekonomikoje paaiškina du svarbūs faktoriai: ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas.

Taip pat galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonei padeda augti ir tai, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį kontraktinių užsakymų iš kitų „besivystančių“ ES valstybių – o tai padaryti padėjo stipriai išaugęs veiklos produktyvumas ir ne toks spartus kaip kitose valstybėse darbo kaštų augimas.

Eurostat duomenys rodo, kad 2016-2018 m. darbo užmokestis pramonės sektoriuje Lietuvoje išaugo 1,1 Eur/val., t.y. lygiai tiek pat, kaip ir ES vidurkis. Skaičiuojant eurais per valandą, šiuo metu atlyginimai sparčiausiai auga Danijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Iš naujųjų ES narių šiuo metu nuo konkurencingumo problemų labiausiai kenčia Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos, Slovakijos, bei Kroatijos gamintojai – tikėtina, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį užsakymų iš minėtų ES valstybių.