Drauge su Lietuva užaugęs plieno verslas Šiauliuose: iš regiono – į tarptautines rinkas

Reklama publikuota: 2019-10-30
Nuotrauka Andriaus Pelakausko.
svg svg
Nuotrauka Andriaus Pelakausko.

Vaikštinėjant po Šiauliuose įsikūrusią vieną moderniausių plieno apdirbimo įmonių Pabaltijo šalyse ir apžiūrinėjant naujutėlį gamybinį pastatą su automatizuota įranga ir lazerinėmis staklėmis, sunku įsivaizduoti, kad viskas prasidėjo vos nuo kelių žmonių komandos ir senos įrangos. Šiuo metu lietuviško kapitalo įmonė „Plieno fortas“ yra sukūrusi daugiau kaip 170 darbo vietų Šiauliuose, bendradarbiauja su įmonėmis Švedijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje.

UAB „Plieno fortas“ turi 12 tūkst. kv. m gamybinio ploto ir neketina sustoti – pradėjusi nuo plieninių durų gamybos šiandien įmonė įvairius gaminius ir paslaugas tiekia daugeliui Europos šalių.

nuotrauka::1 left

Bendrovės įkūrėjo ir savininko Sauliaus Račiaus teigimu, būtent laiku ir vietoje padarytos investicijos į įrangos atnaujinimą ir tinkamą darbuotojų parengimą, kvalifikacijos kėlimą, leido verslui plėstis ir ieškoti naujų rinkų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Vieno stebuklingo sėkmės recepto, žinoma, nėra, tačiau be nuolatinio domėjimosi naujovėmis, nenuolaidžiavimo kokybei, dėmesio tiek darbuotojams, tiek mus supančiai aplinkai, ir, aišku, kasdienio sunkaus darbo, viso to nebūtume pasiekę“, – sako S. Račius, įmonės 25-mečio proga dalindamasis savo verslo istorija.

Kokia buvo „Plieno forto“ įkūrimo pradžia ir aplinkybės?

Įmonė įsteigta 1994 metais, tada ji vadinosi „Šiaulių tauro mechanika. Tuo metu plieninių durų Lietuvoje niekas negamino, tad nuo to viskas ir prasidėjo. Tiesa, aš pats gamyboje patirties neturėjau, tad pradžioje buvo šiek tiek baugu, bet tuo pačiu ir įdomu, o šiandien galiu pasakyti, kad tai išėjo tik į naudą – neturėjau sentimentų ar prisirišimo prie senų įrenginių, tam tikrų darbo praktikų ir pan. Kartu su įsigyta įmone paveldėjome ir seną, sovietinę įrangą, kuri neleido gaminti taip kokybiškai, kaip norėjome. Tuomet susipažinome su viena iš japonų metalo apdirbimo įrangos gamintoja AMADA, su kuria bendradarbiaujame iki šiol. Naudojant kokybe garsėjančių gamintojų įrangą lengviau ir patiems užsitarnauti patikimo partnerio vardą. Aišku, tuomet, prieš daugiau nei 20 metų naujų kokybiškų įrengimų kainos šokiravo, tačiau pradėjome domėtis naujomis staklėmis ir galimybėmis jas įsigyti. Jau 1999-aisiais pirmieji Lietuvoje turėjome naujas stakles, dar po metų įsigijome naują koordinatinį štampavimo presą , lazerines pjovimo stakles.

Turbūt galima sakyti, kad pradėję dirbti su automatizuota įranga buvote tokio pobūdžio plieno apdirbimo pionieriai Lietuvoje. Su kokias iššūkiais susidūrėte?

Taip, iš tiesų. Su naujausia įranga dirbome vieni iš pirmųjų, tačiau dėl šios priežastis buvo ir sunku, ir įdomu. Tiesiog supratome, kad su sena įranga negalime užtikrinti gaminių kokybės, o kokybei nuolaidžiauti neketinome. Tiesa, įsigijus pirmuosius keletą įrengimų atrodė, kad tai jau didelis pasiekimas, tačiau laikas parodė, kad tai tik pradžia. Šiais metais įrangos modernizavimui skyrėme didžiausias investicijas įmonės istorijoje. Per pastaruosius dvejus metus į naują pastatą ir įrangą investuota virš 7 mln. eurų.

Nebūtume galėję taip sparčiai plėstis be ES paramos, esame dėkingi ir partneriams Lietuvoje, „Swedbank“, kurie patikėjo mūsų įmonės vizija. Tuo metu nebuvo įprasta įsigyti įrenginius su tokiu automatizacijos lygiu, automatiniais sandėliais, tad savotiškai rizikavome, tačiau visos investicijos pasiteisino. Žmonės taip pat įprato jais naudotis, o vėliau jau ir visas kitas investicijas atlikti buvo lengviau – jos buvo tikslesnės, turėjome reikiamos patirties. Be to, pačiam malonu matyti, kai darbuotojai prie įrengimų ne vargsta, o dirba. Važinėdamas po Vakarų pasaulį mačiau, kokiomis sąlygomis žmonės dirba ir gyvena. Norėjosi visa tai sukurti ir čia, Lietuvoje, Šiauliuose – kad žmonės nenorėtų niekur važiuoti.

nuotrauka::2 right

Kaip nusprendėte nuo plieninių durų gamybos pereiti prie platesnio gaminių ir paslaugų spektro?

Verslui įtakos turėjo ir 2009-ųjų krizė, prasidėjusi statybų sektoriaus stagnacija. Tuo metu jau buvome tiek užaugę, kad dirbome dvejomis pamainomis. Tuomet keitėme asortimentą – iki tol durų gamyba sudarė 80 proc. gaminių krepšelio, visa kita produkcija – 20 proc., dabar yra atvirkščiai. Šiandien gaminame plieno detales įvairioms pramonės šakoms – miško technikos, statybos, baldų, interjero, medicinos, industrinių ir kitų įrengimų gamintojams. Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame, o Lietuvoje didžiausią parduodamos produkcijos dalį sudaro durys.

Dabar, kai įmonė švenčia jau ketvirčio amžiaus jubiliejų galime drąsiai teigti, kad savo užsibrėžto tikslo – sukurti geras sąlygas darbui Lietuvoje – pasiekėte. O kaip šiandien pavyksta užtikrinti reikiamą specialistų skaičių?

Džiaugiamės, kad nesusiduriame su darbuotojų trūkumu. Aišku, yra tam tikrų profesijų žmonių, kurių nelengva rasti – tai suvirintojai, šaltkalviai, tad turime keletą tokių kolegų iš Ukrainos. Didesnė problema ta, kad Lietuvoje nėra aukštųjų ar profesinių mokyklų, kurios galėtų paruošti mums reikalingos specializacijos darbuotojų, todėl patys į tai investuojame, mokome dirbti su naujausia technika. Juokaujame, kad pas mus įsidarbinęs žmogus turi pabaigti „Plieno forto universitetą“, o po tokių mokslų žmogus neprapuls nei Lietuvoje, nei užsienyje. Tačiau labai vertiname savo darbuotojus ir stengiamės jiems užtikrinti geriausias darbo sąlygas, kad jie liktų ir neišvažiuotų dirbti svetur. Norime būti konkurencingi ne tik Šiaulių regione, bet visoje Vakarų Europoje.

Ketvirtoji pramonės revoliucija siejama su robotizacija, darbo automatizavimu. Jūsų įmonė gali didžiuotis naujausia įranga, atitinkančia aukščiausius šiuolaikinius technologinius standartus. Kaip tai keičia darbo sąlygas?

Su naujesne įranga galime pagaminti daugiau, efektyviau, o tai reiškia – ir uždirbti daugiau, mokėti žmonėms didesnius atlyginimus. Darbo automatizavimas padeda didinti apyvartą nedidinant darbuotojų skaičiaus. Tad robotizacija – sukuria pridėtinės vertės visiems. Be to, darbas žmonėms tampa lengvesnis, efektyvesnis, o taip pat – įdomesnis. Praėjusiais metais fiksavome beveik 28 proc. įmonės augimą.

Šiandien ypatingai aktualūs – aplinkos apsaugos klausimai. Su kokiais aplinkos apsaugos iššūkiais susiduria plieno apdirbimo pramonė ir kaip jūs juos sprendžiate?

Esu paskaičiavęs, kad naudojant seną rusišką techniką elektros sąnaudos būdavo tokios didelės, kad didžioji dalis uždarbio tekdavo sąskaitoms už elektrą padengti. Tuo tarpu su šiuolaikiniais įrengimais elektros sąnaudos yra tokios mažos, kad galima sakyti, jog jų iš viso nėra. Staklės su elektros varikliais praktiškai nenaudoja tepalų, neteršia gamtos. Naujasis mūsų gamybos pastatas yra A++ klasės, tai pirmas tokios klasės gamybinis pastatas Šiaulių regione ir trečias Lietuvoje, jis yra labai energetiškai efektyvus. Didžiausias taršos problemas keldavo būtent sena įranga, o naujausiai įrengimai yra draugiški mus supančiai aplinkai. Įmonėje įdiegta ir ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistema, tad stengiamės kaip įmanoma minimizuoti poveikį aplinkai.

nuotrauka::3 left

Jūsų biuras – taip pat vienas moderniausių ir išmaniausių Lietuvoje. Regis, investicijos į naujausias technologijas jus lydi visuose įmonės procesuose?

Turbūt galima ir taip pasakyti. Iš tiesų, tai, ką turime dabar – daugybės metų svajonių ir darbo dėka. Džiaugiuosi, kad pavyko atnaujinti ne tik gamybinę bazę, bet ir biuro patalpas. Šiandien jose turime įsidiegę išmaniojo namo technologijas – čia nerasite mygtukų, nes šildymas, kondicionavimas, apšvietimas, žaliuzės valdomas automatiškai, atsižvelgiant į oro sąlygas, natūralaus apšvietimo lygį. Kitaip tariant – pastatas pats prisitaiko prie žmonių poreikių ir taupiai naudoja resursus, yra energetiškai efektyvus. Tokiu principu vadovaujamės ir gamyboje, ir administracijoje. Šis biuras kartu su nauju gamybiniu pastatu  – vienas moderniausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, į jį investavome apie 3 mln. eurų.

Kuo šiandien labiausiai didžiuojatės ir kokia linkme „Plieno fortas“ ketina žengti toliau?

Per 25 įmonės gyvavimo metus iš ties patyrėme nemažai pokyčių, plėtėme veiklos spektrą. Didžiuojuosi, kad niekuomet nėjome į kompromisus su kokybe, kad savo klientams galime pasiūlyti ekspertinį požiūrį. Svarbią įmonės sukaktį pažymime ir atsinaujinę – išaugusią ir pasikeitusią įmonę simbolizuoja ir naujasis „Plieno forto“ logotipas.

Augti ir plėstis planuojame ir ateinančiais metais, o žmonių, puikiai išmanančių gamybinius procesus, patirtis buvo ir yra neįkainojama. „Plieno forte“ turime žmonių, dirbančių čia nuo pat pirmųjų įmonės gyvavimo dienų, tai – didelė vertybė. O labiausiai džiaugiuosi dėl to, kad visa tai pavyksta įgyvendinti Lietuvoje, Šiauliuose. Jeigu galime mes, vadinasi gali ir kiti, o kuo daugiau įmonių su sėkmės istorijomis – tuo geriau mums visiems.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Italija ir Ispanija planuoja naują dujų jungtį priklausomybei nuo Rusijos mažinti

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pareiškė, kad su Ispanijos kolega aptarė idėją nutiesti dujotiekį...

Pramonė
17:14
G. Nausėda: Europai grįžti prie rusiškų dujų po karo būtų didžiausia klaida

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą...

V. Dombrovskis: ES aiškiai apsisprendė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo...

„Vilniaus baldų“ šešių mėnesių grynasis pelnas siekė 6,808 mln. Eur

Baldų AB „Vilniaus baldai“, kurios finansiniai metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.,...

Pramonė
09:57
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium 2

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
05:45
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 7

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 2

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku