Drauge su Lietuva užaugęs plieno verslas Šiauliuose: iš regiono – į tarptautines rinkas

Publikuota: 2019-10-30
Nuotrauka Andriaus Pelakausko.
Nuotrauka Andriaus Pelakausko.

Vaikštinėjant po Šiauliuose įsikūrusią vieną moderniausių plieno apdirbimo įmonių Pabaltijo šalyse ir apžiūrinėjant naujutėlį gamybinį pastatą su automatizuota įranga ir lazerinėmis staklėmis, sunku įsivaizduoti, kad viskas prasidėjo vos nuo kelių žmonių komandos ir senos įrangos. Šiuo metu lietuviško kapitalo įmonė „Plieno fortas“ yra sukūrusi daugiau kaip 170 darbo vietų Šiauliuose, bendradarbiauja su įmonėmis Švedijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje.

UAB „Plieno fortas“ turi 12 tūkst. kv. m gamybinio ploto ir neketina sustoti – pradėjusi nuo plieninių durų gamybos šiandien įmonė įvairius gaminius ir paslaugas tiekia daugeliui Europos šalių.

nuotrauka::1 left

Bendrovės įkūrėjo ir savininko Sauliaus Račiaus teigimu, būtent laiku ir vietoje padarytos investicijos į įrangos atnaujinimą ir tinkamą darbuotojų parengimą, kvalifikacijos kėlimą, leido verslui plėstis ir ieškoti naujų rinkų.

„Vieno stebuklingo sėkmės recepto, žinoma, nėra, tačiau be nuolatinio domėjimosi naujovėmis, nenuolaidžiavimo kokybei, dėmesio tiek darbuotojams, tiek mus supančiai aplinkai, ir, aišku, kasdienio sunkaus darbo, viso to nebūtume pasiekę“, – sako S. Račius, įmonės 25-mečio proga dalindamasis savo verslo istorija.

Kokia buvo „Plieno forto“ įkūrimo pradžia ir aplinkybės?

Įmonė įsteigta 1994 metais, tada ji vadinosi „Šiaulių tauro mechanika. Tuo metu plieninių durų Lietuvoje niekas negamino, tad nuo to viskas ir prasidėjo. Tiesa, aš pats gamyboje patirties neturėjau, tad pradžioje buvo šiek tiek baugu, bet tuo pačiu ir įdomu, o šiandien galiu pasakyti, kad tai išėjo tik į naudą – neturėjau sentimentų ar prisirišimo prie senų įrenginių, tam tikrų darbo praktikų ir pan. Kartu su įsigyta įmone paveldėjome ir seną, sovietinę įrangą, kuri neleido gaminti taip kokybiškai, kaip norėjome. Tuomet susipažinome su viena iš japonų metalo apdirbimo įrangos gamintoja AMADA, su kuria bendradarbiaujame iki šiol. Naudojant kokybe garsėjančių gamintojų įrangą lengviau ir patiems užsitarnauti patikimo partnerio vardą. Aišku, tuomet, prieš daugiau nei 20 metų naujų kokybiškų įrengimų kainos šokiravo, tačiau pradėjome domėtis naujomis staklėmis ir galimybėmis jas įsigyti. Jau 1999-aisiais pirmieji Lietuvoje turėjome naujas stakles, dar po metų įsigijome naują koordinatinį štampavimo presą , lazerines pjovimo stakles.

Turbūt galima sakyti, kad pradėję dirbti su automatizuota įranga buvote tokio pobūdžio plieno apdirbimo pionieriai Lietuvoje. Su kokias iššūkiais susidūrėte?

Taip, iš tiesų. Su naujausia įranga dirbome vieni iš pirmųjų, tačiau dėl šios priežastis buvo ir sunku, ir įdomu. Tiesiog supratome, kad su sena įranga negalime užtikrinti gaminių kokybės, o kokybei nuolaidžiauti neketinome. Tiesa, įsigijus pirmuosius keletą įrengimų atrodė, kad tai jau didelis pasiekimas, tačiau laikas parodė, kad tai tik pradžia. Šiais metais įrangos modernizavimui skyrėme didžiausias investicijas įmonės istorijoje. Per pastaruosius dvejus metus į naują pastatą ir įrangą investuota virš 7 mln. eurų.

Nebūtume galėję taip sparčiai plėstis be ES paramos, esame dėkingi ir partneriams Lietuvoje, „Swedbank“, kurie patikėjo mūsų įmonės vizija. Tuo metu nebuvo įprasta įsigyti įrenginius su tokiu automatizacijos lygiu, automatiniais sandėliais, tad savotiškai rizikavome, tačiau visos investicijos pasiteisino. Žmonės taip pat įprato jais naudotis, o vėliau jau ir visas kitas investicijas atlikti buvo lengviau – jos buvo tikslesnės, turėjome reikiamos patirties. Be to, pačiam malonu matyti, kai darbuotojai prie įrengimų ne vargsta, o dirba. Važinėdamas po Vakarų pasaulį mačiau, kokiomis sąlygomis žmonės dirba ir gyvena. Norėjosi visa tai sukurti ir čia, Lietuvoje, Šiauliuose – kad žmonės nenorėtų niekur važiuoti.

nuotrauka::2 right

Kaip nusprendėte nuo plieninių durų gamybos pereiti prie platesnio gaminių ir paslaugų spektro?

Verslui įtakos turėjo ir 2009-ųjų krizė, prasidėjusi statybų sektoriaus stagnacija. Tuo metu jau buvome tiek užaugę, kad dirbome dvejomis pamainomis. Tuomet keitėme asortimentą – iki tol durų gamyba sudarė 80 proc. gaminių krepšelio, visa kita produkcija – 20 proc., dabar yra atvirkščiai. Šiandien gaminame plieno detales įvairioms pramonės šakoms – miško technikos, statybos, baldų, interjero, medicinos, industrinių ir kitų įrengimų gamintojams. Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame, o Lietuvoje didžiausią parduodamos produkcijos dalį sudaro durys.

Dabar, kai įmonė švenčia jau ketvirčio amžiaus jubiliejų galime drąsiai teigti, kad savo užsibrėžto tikslo – sukurti geras sąlygas darbui Lietuvoje – pasiekėte. O kaip šiandien pavyksta užtikrinti reikiamą specialistų skaičių?

Džiaugiamės, kad nesusiduriame su darbuotojų trūkumu. Aišku, yra tam tikrų profesijų žmonių, kurių nelengva rasti – tai suvirintojai, šaltkalviai, tad turime keletą tokių kolegų iš Ukrainos. Didesnė problema ta, kad Lietuvoje nėra aukštųjų ar profesinių mokyklų, kurios galėtų paruošti mums reikalingos specializacijos darbuotojų, todėl patys į tai investuojame, mokome dirbti su naujausia technika. Juokaujame, kad pas mus įsidarbinęs žmogus turi pabaigti „Plieno forto universitetą“, o po tokių mokslų žmogus neprapuls nei Lietuvoje, nei užsienyje. Tačiau labai vertiname savo darbuotojus ir stengiamės jiems užtikrinti geriausias darbo sąlygas, kad jie liktų ir neišvažiuotų dirbti svetur. Norime būti konkurencingi ne tik Šiaulių regione, bet visoje Vakarų Europoje.

Ketvirtoji pramonės revoliucija siejama su robotizacija, darbo automatizavimu. Jūsų įmonė gali didžiuotis naujausia įranga, atitinkančia aukščiausius šiuolaikinius technologinius standartus. Kaip tai keičia darbo sąlygas?

Su naujesne įranga galime pagaminti daugiau, efektyviau, o tai reiškia – ir uždirbti daugiau, mokėti žmonėms didesnius atlyginimus. Darbo automatizavimas padeda didinti apyvartą nedidinant darbuotojų skaičiaus. Tad robotizacija – sukuria pridėtinės vertės visiems. Be to, darbas žmonėms tampa lengvesnis, efektyvesnis, o taip pat – įdomesnis. Praėjusiais metais fiksavome beveik 28 proc. įmonės augimą.

Šiandien ypatingai aktualūs – aplinkos apsaugos klausimai. Su kokiais aplinkos apsaugos iššūkiais susiduria plieno apdirbimo pramonė ir kaip jūs juos sprendžiate?

Esu paskaičiavęs, kad naudojant seną rusišką techniką elektros sąnaudos būdavo tokios didelės, kad didžioji dalis uždarbio tekdavo sąskaitoms už elektrą padengti. Tuo tarpu su šiuolaikiniais įrengimais elektros sąnaudos yra tokios mažos, kad galima sakyti, jog jų iš viso nėra. Staklės su elektros varikliais praktiškai nenaudoja tepalų, neteršia gamtos. Naujasis mūsų gamybos pastatas yra A++ klasės, tai pirmas tokios klasės gamybinis pastatas Šiaulių regione ir trečias Lietuvoje, jis yra labai energetiškai efektyvus. Didžiausias taršos problemas keldavo būtent sena įranga, o naujausiai įrengimai yra draugiški mus supančiai aplinkai. Įmonėje įdiegta ir ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistema, tad stengiamės kaip įmanoma minimizuoti poveikį aplinkai.

nuotrauka::3 left

Jūsų biuras – taip pat vienas moderniausių ir išmaniausių Lietuvoje. Regis, investicijos į naujausias technologijas jus lydi visuose įmonės procesuose?

Turbūt galima ir taip pasakyti. Iš tiesų, tai, ką turime dabar – daugybės metų svajonių ir darbo dėka. Džiaugiuosi, kad pavyko atnaujinti ne tik gamybinę bazę, bet ir biuro patalpas. Šiandien jose turime įsidiegę išmaniojo namo technologijas – čia nerasite mygtukų, nes šildymas, kondicionavimas, apšvietimas, žaliuzės valdomas automatiškai, atsižvelgiant į oro sąlygas, natūralaus apšvietimo lygį. Kitaip tariant – pastatas pats prisitaiko prie žmonių poreikių ir taupiai naudoja resursus, yra energetiškai efektyvus. Tokiu principu vadovaujamės ir gamyboje, ir administracijoje. Šis biuras kartu su nauju gamybiniu pastatu  – vienas moderniausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, į jį investavome apie 3 mln. eurų.

Kuo šiandien labiausiai didžiuojatės ir kokia linkme „Plieno fortas“ ketina žengti toliau?

Per 25 įmonės gyvavimo metus iš ties patyrėme nemažai pokyčių, plėtėme veiklos spektrą. Didžiuojuosi, kad niekuomet nėjome į kompromisus su kokybe, kad savo klientams galime pasiūlyti ekspertinį požiūrį. Svarbią įmonės sukaktį pažymime ir atsinaujinę – išaugusią ir pasikeitusią įmonę simbolizuoja ir naujasis „Plieno forto“ logotipas.

Augti ir plėstis planuojame ir ateinančiais metais, o žmonių, puikiai išmanančių gamybinius procesus, patirtis buvo ir yra neįkainojama. „Plieno forte“ turime žmonių, dirbančių čia nuo pat pirmųjų įmonės gyvavimo dienų, tai – didelė vertybė. O labiausiai džiaugiuosi dėl to, kad visa tai pavyksta įgyvendinti Lietuvoje, Šiauliuose. Jeigu galime mes, vadinasi gali ir kiti, o kuo daugiau įmonių su sėkmės istorijomis – tuo geriau mums visiems.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Audinius gaminanti įmonė: energetinio efektyvumo didinimas – racionalus sprendimas Verslo tribūna

Įmonės „Audėjas“ stogas beveik visas nuklotas saulės moduliais, o audinių gamybos cechuose dirba nauji,...

Pramonė
06:00
„Ignitis gamybos“ pelnas šiemet augo 26,2%  iki 37,9 mln. Eur

Energetikos holdingo „Ignitis grupė“ valdoma bendrovė „Ignitis gamyba“ (ankstesni pavadinimai, atitinkamai, –...

Pramonė
09:55
AB „Kauno energija“ pelnė pasaulinį apdovanojimą už Kauno šilumos ūkio modernizavimą ir CO2 emisijų mažinimą Verslo tribūna

2019 m. spalio 24-ąją vykusioje Pasaulinėje miestų energetikos klimato apdovanojimų ceremonijoje („Global...

Pramonė
06:00
Gaisro „Ekologistikoje“ grimasos: teisės aktai skylėti, rezervas apytuštis Premium 3

Po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ aiškėja, kad Draudimo įstatymas skylėtas, o...

Pramonė
05:45
Senoji gvardija panoro į miškus sugrąžinti daugybines urėdijas Premium 1

Seime pasipylė politikų siūlymai atšaukti valstybinių miškų ūkio reformą, o vienos Valstybinių miškų urėdijos...

Finansai
2019.10.30
„Achemos“ grupė – prieš garantiją „Klaipėdos naftos“ įmonei Brazilijoje

Smulkioji „Klaipėdos naftos“ akcininkė „Achemos grupė“ kritikuoja bendrovės ketinimus suteikti 5,9 mln. eurų...

Pramonė
2019.10.30
„Nord Stream 2“ gavo paskutinį leidimą statybai

„Gazprom“ valdoma Šveicarijoje registruota bendrovė „Nord Stream 2“ AG gavo Danijos leidimą tiesti to paties...

Pramonė
2019.10.30
„Euromonitor“ apžvalga maisto pramonei: rytojaus vartotojus formuoja 3 idėjos Premium

Vartotojų segmentacija, sąmoningas vartojimas ir augalinė mityba – tai trys pagrindinės tendencijos,...

Pramonė
2019.10.30
Lietuva dalyvaus „Nord Stream“ bylose ES teisme

Vyriausybė trečiadienį nutarė dalyvauti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme nagrinėjamame ginče dėl Rusijos ir...

Pramonė
2019.10.30
Po gaisro pieno produktai išimami iš prekybos norint apsidrausti

Maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl Alytaus rajone supirkto galbūt užteršto pieno penkioms perdirbimo...

Pramonė
2019.10.30
„Klaipėdos nafta“: geras trečias ketvirtis ir SkGD rekordai 1

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) pardavimo pajamos per 2019 m. tris ketvirčius sudarė 77,2 mln. Eur ir buvo 1,4 mln.

Pramonė
2019.10.30
Naujas TATENA vadovas – argentinietis R. Grossi

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) naujuoju vadovu išrinktas Rafaelis Mariano Grossi,...

Pramonė
2019.10.30
Drauge su Lietuva užaugęs plieno verslas Šiauliuose: iš regiono – į tarptautines rinkas Verslo tribūna

Vaikštinėjant po Šiauliuose įsikūrusią vieną moderniausių plieno apdirbimo įmonių Pabaltijo šalyse ir...

Pramonė
2019.10.30
Pelningiausia Baltijos šalyse vaistų pramonė, kituose sektoriuose dideli skirtumai Premium

Pirmąjį pusmetį didžiausią pelningumą Baltijos šalių apdirbamojoje gamyboje fiksavo vaistų pramonė – nuo...

Pramonė
2019.10.30
Po 1.000% augimo kitas iššūkis baldų gamintojams – išlaikyti tokius skaičius Premium

Nauja veikla įmonės pajamas gali paauginti 1.000%. Iššūkis – tokį šuolį vos per metus suvaldyti, o dar po...

Gazelė
2019.10.30
„Amber Grid“ pakartotinai įvertins GIPL rangos darbų pirkimo pasiūlymus

EPSO-G grupei priklausantis gamtinių dujų sistemos operatorius „Amber Grid“ pakartotinai įvertins galutinius...

Pramonė
2019.10.29
Dėl galbūt užteršto pieno iš lentynų išimama kelių gamintojų produkcija

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių.

Pramonė
2019.10.29
Seimo atstovas ES: pasaulio prekybos tvarka gyvena paskutines dienas Premium

Prekybos architektūra, kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, griūva. JAV nebereikia Europos Sąjungos,...

Finansai
2019.10.29
Po gaisro Alytuje prezidentas ragina greičiau įvesti saugiklius atliekų tvarkytojams

Po gaisro Alytaus padangų perdirbimo bendrovėje prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino greičiau...

Pramonė
2019.10.29
„Livonia Partners“ įsigijo Estijos stiklo apdirbimo bendrovę

Baltijos šalyse veikiantis privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“ įsigijo Estijos stiklo apdirbėją...

Rinkos
2019.10.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau